Naujausios
ŽURNALISTINIS TYRIMAS
Informuoti žemvaldžiai mulkina žmones
Kaip neparduoti savo žemės už pasakiškai mažą kainą
Kol tauta sprendžia parduoti ar ne žemę užsieniečiams, vietiniai pirkliai rankų sudėję nesėdi. Prie didžiausio Lietuvoje Pakruojo dvaro supirkinėjama žemė už pasakiškai menką kainą. Ir tik dėl to, kad čia žemę parduodantiems „paprastiems žmonėms“ kainas diktuoja vietiniai pirkliai.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Teises išaiškino savaip
Dvi pakruojietės seserys, panorusios parduoti paveldėtos žemės sklypus, atsidūrė vietinio politiko ir žemės supirkėjo pinklėse.
Iš seserų sklypus, išsidėsčiusius aplink Pakruojo dvarą, pasišovė nupirkti vienu stambiausių žemvaldžių rajone laikomas pakruojietis. Jis moterims nurodė ir kainą, už kurią paveldėtą žemę iš jų pirktų.
Žemės savininkes pirklys įtikino, kad sklypus jos galinčios parduoti ne bet kam, o tik jam – aplinkinių žemių savininkui. Neva toks esąs įstatymas.
Seserys pirklio buvo įtikintos, kad parduoti žemės kam panorėjus negali.
Tuo patikėjusios moterys suprato, kad teks sutikti ir su pirkėjo siūloma kaina. Tiesa, ja žemės pardavėjos nebuvo patenkintos, tačiau manė, kad daugiau tikėtis nerealu, juolab kad pirklys griežtai laikosi savo: sklypo kainą skaičiuoja nuo jo dydžio ir žemės ūkio paskirties žemės vidutinės rinkos vertės – 12 tūkstančių litų už hektarą.
Moterys paskaičiavo, kad tokiomis kainomis pardavusios tris sklypus, išsidėsčiusius aplink dvaro teritoriją, gautų apie 18 tūkstančių litų.
Iš nevilties – į redakciją
Jau patikėjusi, kad paveldėti sklypai turės būti parduoti tik šiam žemių supirkėjui ir už jo pasakytą kainą, viena seserų vis dėlto pravėrė redakcijos duris.
Redakcija pabandė sugriauti apsukraus žemių supirkėjo sukurptą mitą apie sklypų prie dvaro kainas ir teisę juos parduoti vieninteliam pirkėjui.
Tai, ką moteris, lydima šių eilučių autorės, išgirdo apie tikrąją paveldėtosios žemės kainą ir apie jos pardavimą, ją pribloškė.
„Esu tikra, kad niekas iš buvusių kaimyninių sklypų savininkų apie tai nėra girdėję. Žmonės nebūtų pusvelčiui pardavę buvusių daržiukų prie dvaro ponų statyboms“, – sakė pakruojietė, po apsilankymo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Pakruojo skyriuje ir Pakruojo rajono savivaldybėje.
Nepatikėjo savo akimis ir ausimis
Kur ieškoti informacijos apie savo sklypo vidutinę rinkos vertę, kaip jo kainą gali įtakoti bendrasis rajono teritorijos planas, ir ką šiandieniai įstatymai sako apie žemės pardavimą, pakruojietė girdėjo pirmą kartą.
„Ką mes paprasti žmonės žinome. Kaip sako, taip ir tikime, juk jis – pirkėjas – žmogus prie valdžios, viską žino,“ – samprotavo žemės savininkė.
Su ja praveriame NŽT Pakruojo rajono padalinio vedėjo Audriaus Radeckio kabineto duris.
Naudodamasis moters žemės nuosavybės dokumentuose įrašytais sklypų identifikavimo numeriais, vedėjas netrunka rasti informacijos, kurią pravartu būtų žinoti kiekvienam žemės pardavėjui.
Seserų didžiausias sklypas, esantis prie kelio į Linkuvą (dvaro šiaurės rytų pusėje) užima kiek daugiau nei hektaro plotą. Nurodoma, kad jis yra žemės ūkio paskirties žemėje, kuri rajono bendrojo plano žemėlapyje pažymėta kaip planuojama užstatyti teritorija.
Vedėjas, moters paprašytas, specialia programine įranga nustato ir žemės našumo vidurkį. Pagal šį paskaičiuoja sklypo kainą ir sužino – vidutinė rinkos kaina apytikriai – 4500 litų.
Kadangi sklypas priemiestinis, gyvenvietės statybų plėtrai numatytoje zonoje, vedėjas (vėlgi naudodamasis specialia programine įranga) atskleidžia pakruojietei naujieną: esamą sklypo žemės paskirtį galima keisti. Tuomet pardavėjos naudai keičiasi ir sklypo kaina.
Ji šokteli iki 48 tūkstančių 100 litų.
Sklypo savininkė, žiūrėdama į šią sumą A. Radeckio kompiuterio monitoriuje, negalėjo patikėti nei savo akimis, nei ausimis, nors vedėjas tą sumą dar ir pasakė balsu.
„Negali būti!“, – stebėjosi sutrikusi pakruojietė.
„Gali. Reikia tik kreiptis į Savivaldybės administraciją, kad būtų pakeista sklypo žemės paskirtis: iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę“, – paaiškina vedėjas. – Jūsų prašymas turėtų būti patenkintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir jums tai nieko nekainuotų.“
Kaina – dvylika kartų didesnė
A. Radeckis paskaičiavo ir trečiojo seserų sklypelio kainą. Šis, kaip pirmasis, yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje numatyta statybų plėtra. Dvylikos arų sklypelis, iš kurio horizonte matosi visas dvaro ansamblis, kaip žemės ūkio žemė vertas vos kelių šimtų litų. Tačiau pakeitus žemės paskirtį į leidžiančią statybas, jo vidutinė rinkos kaina šokteli iki 6 tūkstančius 410 litų – dvylika kartų daugiau nei siūlo apsukrusis pirklys.
Kitas pakruojietės ir jos sesers sklypas yra prie vadinamojo Kaštonkelio (vedančio į Vaišvydžius) – kitoje kelio Linkuva– Pakruojis pusėje, beveik priešais centrinį įvažiavimą į europiniais milijonais gražinamo didžiausio šalies dvaro sodybą.
Kokia šio sklypo kaina, akivaizdžiai patrauklesnėje statyboms vietoje, nors dėl drenažo gedimo dabar ten suartas dirvonas talkšo vandenyje?
A. Radeckis vėl specialia programine įranga atverčia skaitmeninių duomenų rajono bendrąjį planą ir interesantei parodo raudoną liniją, einančią dvaro teritorijos pakraščiu. Šiapus jos lieka kelias, už jo – seserų antrasis 30 arų sklypelis.
„Šis sklypas – žemės ūkio paskirties žemėje, teritorijoje kur statybų plėtra neplanuojama – žiūrėdamas į rajono bendrojo planą, sako A. Radeckis.
„Planas – ne šventa karvė“
Kas yra bendrasis rajono planas ir kaip jame susirasti informaciją apie savo sklypo naudojimo galimybes bei perspektyvas, su laikraščio skaitytoja pasukame pas rajono savivaldybės Architektūros poskyrio vedėją Artūrą Šukį.
Architektas prisipažįsta neturintis programinės įrangos (nors ji savivaldybei kainuotų tik apie 400 litų), kad galėtų interesantei atversti skaitmeninę bendrojo plano versiją ir įvedęs jos sklypo duomenis matyti visą rūpimą žemės pardavėjui ar pirkėjui informaciją.
Todėl vedėjas atsineša (per sulenkimą atidalytą) popierinio (analoginio) bendrojo plano dalį. Patiesęs ją ant stalo, iš akies nesunkiai nustato, kur jame galėtų būti seserų sklypelis „prie Kaštonkelio“.
„Čia urbanizacija nenumatyta, linija einanti lygiagrečiai dvaro teritorijos ir yra urbanizacijos teritorijos riba“, – sako rodydamas pieštuku šalia tos linijos esantį seserų sklypelį.
„Bet man pirkėjas sakė, kad tą sklypelį nupirkęs statytų viešbutį“, nusistebėjo pakruojietė, prisiminusi žemės pirklio ketinimus.
„Aš apie tokį negirdėjau“, – dar labiau moterį suglumina architektas, – sklypas patenka į požeminių vandens telkinių apsaugos zoną, todėl statybos jame nenumatytos.
Ar bendrasis planas negali būti keičiamas? A.Šukys į klausimą atsako paprastai: „Bendrasis planas – ne šventa karvė. Jei Taryba priims sprendimą keisti urbanizacijos teritorijos ribą, tuomet ji gali būti patraukta. Kitas žingsnis savininko – keisti sklypo žemės paskirtį.“
Savivaldybės žemėlapiai – su klaidomis
Palyginus skaitmeninį žemėlapį su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (SŽNS), kuriuo naudojasi NŽT specialistai yra akivaizdūs neatitikimai su analoginiu rajono bendrojo plano popieriniu žemėlapiu (patvirtintu beveik prieš 6 metus). Pastaruoju naudojosi rajono architektas.
Pagal pirmąjį žemėlapį, pakruojietės sklypas yra beveik už pusės kilometro nuo požeminio vandens telkinio apsaugos zonos ir į ją nepatenka. O tai reiškia, kad „stumdyti“ bendrajame plane numatytą teritorijos ribą, kad atsivertų statybų, kur jos nenumatytos, galimybė yra daug paprastesnė. Tereikia tik vietos politikų rajono Taryboje sutarimo.
Naudojantis tokiu „popieriniu“ žemėlapiu, rajono architektui sunku išvengti klaidų teikiant informaciją gyventojams. Architektas paklaustas apie šiuos neatitikimus žemėlapiuose tik skėsteli rankom: „Savivaldybė naujai programinei įrangai neturi lėšų...“.
O gal savivaldybė „neturi“ ne tik 400 litų svarbiausiai architekto darbo priemonei nupirkti, bet ir intereso (kaip ir apsukrieji žemių pirkliai), kad paprasti žmonės susižinotų apie savo žemes?
Toks klausimas kyla prisiminus visuomenėje kilusį skandalą, kai prieš porą metų paaiškėjo, jog rajono valdžios vyrai ir politikai pigiai susipirko žemes prie pat Pakruojo dvaro ir juose suplanavo įsikurti savo – apsukriųjų žemės pirklių kvartalą. Jame statyboms žemės įsigijo ir seserų sklypus pigiai supirkti užsimojęs žemvaldys.
Tuomet „Šiaulių kraštas“ kalbino žemes apsukruoliams pardavusius savo „daržiukus“ ir klausė apie pardavimo kainas. Kai kurie pašnekovai buvo atviri ir atskleidė, apie būsimas ar galimas statybas nieko nežinoję. Žemės pardavimo kainas, dabar prestižine tapusioje gyvenamųjų namų statyboms vietoje, tuomet diktavo patys pirkliai.
Žemės kaina – pardavėjo pasirinkimas
NŽT Pakruojo skyriaus vedėjas A. Radeckis sako, jog jam nėra naujiena išgirsti iš žemę ketinančio parduoti žmogaus, kad kainą diktuoja pirkėjas. Valdininkas teigia, jog į privataus sandorio reikalus kištis jis teisės neturi, tačiau atėjusio pasiklausti žmogaus pro duris neišvaro.
– Ar pagrįstai žemę parduoti nusprendusios pakruojietės mano, kad vienintelis pirkėjas yra vietinis žemvaldys?
– Iš tiesų žemės nuomininkas, jei jis yra žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo paramos gavėjas, turi pirmumo teisę pirkti ne mažiau kaip metus nuomojamą sklypą, jei savininkas jį parduoda. Tačiau jei dėl kainos ar kitų priežasčių pirkti nuomojamą žemę šis atsisako, tai pirmumo teisę ją įsigyti įgauna besiribojančių su parduodama žeme sklypų savininkai. Jie taip pat turi būti minėtos paramos gavėjai.
Tačiau jei ir šie atsisako pirkti parduodamą sklypą už savininko nurodytą kainą , tuomet savininkas gali pirkėją pasirinkti pats. Tačiau tada žemės negali parduoti už mažesnę nei buvo siūlyta, kainą.
Beje, įstatymas nedraudžia žemės savininkui persigalvoti ir parduoti žemę brangiau ar pigiau nei buvo skelbęs. Jam tereikia vėl kreiptis į rajono, kuriame yra sklypas, NŽT teritorinį skyrių arba pas notarą ir pirkėjų apklausos procedūrą su kainų pasiūlymais pradėti iš naujo.
Žemės pardavėjui tokios galimų pirkėjų „apklausos“ vykdyti nereikia. Nuo šių metų sausio yra įsigaliojusios Žemės ūkio paskirties žemės laikino įsigijimo įstatymo pataisos, į privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo reikalus įjungė ir NŽT, praplėtė ir galimų pirkėjų ratą.
– Ar žemės pardavėjas į NŽT turi kreiptis ir tada, kai savo sklypo žemės paskirtį yra pakeitęs į „kitos paskirties žemė“?
– Tokiu atveju žmogus yra laisvas pasirinkti pirkėją, nes minėtasis įstatymas reglamentuoja tik žemės ūkio paskirties žemės privačiame sklype įsigijimo tvarką.
– Kur žemę parduoti norintis žmogus šiandien turėtų kreiptis, kad išsiaiškintų ar bent pasitikrintų, iš pirkėjo gautą informaciją ir galėtų nuspręsti, ką su savo žeme daryti, už kiek ir kaip ją parduoti?
– Pagal esamą sklypo žemės paskirtį vidutinę rinkos kainą galima susirasti Registrų centro tinklalapyje. Įvedus sklypo identifikatorių, galima pamatyti einamų metų vidutinę rinkos kainą. Ji kasmet gali keistis.
Tačiau ar yra viešai prieinama elektroninė paslauga, leidžianti sužinoti sklypo vertę pakeitus jo žemės paskirtį, atsakyti negalėčiau. Apie tokią kol kas girdėti neteko.
Autorės nuotr.
PRIEMONĖS: Po vienu pastato stogu dirbantys skirtingų valstybės institucijų specialistai turi ne vienodas darbo priemones ir galimybes suteikti teisingą informaciją: rajono architektas Artūras Šukys naudojasi pasenusiu ir klaidinančiu bendrojo plano popieriniu žemėlapiu, o NŽT skyriaus vedėjas A. Radeckis dėka šiuolaikiškų technologijų, žemės pardavėjai galėjo atsakyti į visus jai rūpimus klausimus.
KAINA: Dviejų seserų žemės sklypai prie pat didžiausio Lietuvoje Pakruojo dvaro viliojami parduoti už kainą, kuria paprastai įvertinama dirbama žemė kur nors prie fermų.
ŽEMĖ: NŽT Pakruojo skyriaus vedėjas Audrius Radeckis mano, kad žemę parduodantieji žmonės neretai nežino savo pasirinkimo galimybių, todėl daro sau nepalankius sprendimus.
RIBA: Rajono architektas Artūras Šukys sako, kad bendrojo plano žemėlapyje statybų plėtros teritoriją žyminti riba, gali būti keičiama rajono Tarybos sprendimu.