Naujausios
Kasdien prarandame 3 litrus vandens, o kiek išgeriame?
Tikriausiai daugelis atsimena mokykloje per chemijos pamokas išmoktą labai paprastą vandens formulę – H2O, bet turbūt ne visi žinome ir įsivaizduojame, koks jis yra svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai.
Kiek vandens netenkame?
Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų.
Mokslininkai nustatė, kad didžiausią žmogaus organizmo kūno svorio (apie 60–70 proc.) dalį sudaro vanduo. Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu, kad kasdien būtų gaunamas pakankamas geriamojo vandens kiekis. Jau ir nedidelis troškulys įspėja, kad organizmui trūksta vandens.
Kasdien mes prarandame apie 3 litrus vandens: 0,6 litro netenkame su prakaitu, 0,2 litro – su išmatomis, 1,5 litro – per inkstus ir apie 0,3 litro – su iškvėptu oru.
Visi gyvybiniai procesai mūsų organizme gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamas kiekis vandens. Jis yra būtinas maistui virškinti – vidutiniškai per dieną yra išskiriama 1,5 litro seilių, 2,5 litro skrandžio sulčių, 0,5 litro tulžies, 0,7 litro kasos sulčių ir apie 3 litrai plonojo žarnyno sulčių.
Būtina atkurti vandens kiekį
Vanduo yra vienas iš geriausių maisto produktų, mineralinių medžiagų ir vitaminų tirpiklis. Jei organizmui trūksta bent 1 procento vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 procentų vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais.
Pasak mokslininkų, dehidratacija (vandens netekimas) skatina nuodingų medžiagų kaupimąsi inkstuose, smegenyse, odoje, sąnariuose, kepenyse ir kituose organuose.
Vanduo perneša įvairias toksines medžiagas iš įvairių organų į kepenis ar inkstus, kurie jas pašalina. Jis padeda sumažinti širdies priepuolių ir insulto riziką, nes skystina kraują ir apsaugo nuo krešulių susidarymo. Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl privalome kiekvieną dieną išgerti prarastą vandens kiekį. Be to, su geriamuoju vandeniu gauname apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.
Lietuva turi didelę vertybę
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi maisto pasirinkimo piramidę, kurios apačioje yra nupieštos 8 stiklinės vandens – tai yra gyvybiškai būtinas kiekis, kuris reikalingas ląstelėms, atliekančioms labai svarbias fiziologines funkcijas. Vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais: daržovėse ir vaisiuose jis sudaro apie 90 procentų masės, duonoje – 40, mėsoje 45–65 procentus.
Lietuva yra vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių, naudojanti viešajam vandens tiekimui tik požeminį (giluminį) geriamąjį vandenį. Požeminio vandens kokybė yra geresnė negu paviršinio, nes požeminis vanduo yra daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos. Net JAV savo piliečiams tiekia apie 80 procentų cheminiu būdu apdoroto paviršinio vandens.
Ar kietas vanduo kenkia sveikatai?
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad kietas vanduo kenkia sveikatai.
Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio druskų koncentracija. Jei ji didelė, nuosėdomis apsineša vamzdynai, genda buitinė technika, o virinant vandenį šios druskos nusėda ant puodų ar arbatinukų sienelių. Bet žmogus – ne puodas ir ne arbatinukas, jame kalkės neišsiskiria ir nenusėda, todėl ir nekenkia sveikatai.
Pagal statistinius duomenis, žmonių, vartojančių kietą vandenį, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra net 25 procentais mažesnis nei kitų. Atskirais atvejais per didelis kalcio kiekis, dažniausiai gaunamas su įvairiais maisto produktais (ypač pieno), gali prisidėti prie aterosklerozės ar inkstų akmenligės vystymosi.
Šulinių vandenyje gali būti mirtinas pavojus
Bene didžiausią rūpestį Lietuvos sveikatos specialistams kelia tai, kad apie 1 milijonas kaimo gyventojų vis dar vartoja šachtinių šulinių vandenį.
Negiliuose šuliniuose gruntinis vanduo renkasi iš paviršinių sluoksnių, kurie yra teršiami įvairiomis cheminėmis, organinėmis medžiagomis bei pavasarinio polaidžio vandenimis. Todėl šachtinių šulinių vandenyje dažnai randama ne tik mikrobinė, bet ir cheminė tarša, kuri yra pavojinga žmonių sveikatai.
Per didelis nitratų kiekis net gali sukelti kūdikių mirtį ar vėžinius susirgimus. Tokį šulinio vandenį geriau būtų vartoti tik buitiniams darbams atlikti (namų ruošos, daržų laistymui ir t.t.).
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
EPA-ELTA nuotr.
ŠALTINIS: Vanduo yra būtinas gyvybei palaikyti