"Vaire" – jaunų trenerių karta

Ko­man­dos stie­bia­si

46 me­tus gy­vuo­jan­tis "Vai­ro" klu­bas praei­tų me­tų pra­džio­je įsi­kū­rė nau­juo­se na­muo­se Dai­nų gat­vė­je, da­ly­je kaž­ka­da čia vei­ku­sios pra­di­nės mo­kyk­los pa­tal­pų. "Vai­ro" bend­ruo­me­nės pa­stan­go­mis įreng­ta erd­vi spor­to sa­lė, per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai, vei­kia vai­kų die­nos cent­ras. Pa­tal­pos vis dar gra­ži­na­mos, re­mon­tuo­ja­mos. Dar­bų daug.

"La­bai rei­kė­tų tvar­ky­ti ir išo­rę", – sa­ko vy­rų ko­man­dos tre­ne­ris G. Mar­ci­šaus­kas, nu­žvelg­da­mas ap­tru­pė­ju­sias išo­rės sie­nas. Ro­do ne­se­niai iš­dauž­tą lan­go stik­lą. Kaž­ko­kie pik­ta­va­liai ga­li­mai ban­dė pa­tek­ti į spor­to sa­lę. Į klu­bo pa­tal­pas įsi­brau­ti ban­do­ma ne pir­mą kar­tą. Tre­ne­ris svars­to, kad rei­kė­tų įsi­reng­ti ste­bė­ji­mo ka­me­ras.

Pa­si­kal­bė­ti su vy­rų ko­man­dos tre­ne­riais G. Mar­ci­šaus­ku ir K. Na­vic­ku su­sė­da­me jau­kia­me klu­bo vai­kų die­nos cent­re. Po­kal­bis neiš­ven­gia­mai pa­kryps­ta apie ne­se­niai iš­ko­vo­tą Bal­ti­jos reg­bio "Top" ly­gos tau­rę, jau tre­čią iš ei­lės.

"Čem­pio­nu tap­ti yra vie­na, bet iš­lai­ky­ti tai – vi­sai kas ki­ta. Jei­gu at­vi­rai, da­ro­si vis sun­kiau ir sun­kiau, nes reg­bis to­bu­lė­ja, klu­bai stie­bia­si. Esi pri­vers­tas bū­ti žings­niu prie­ky­je", – sa­ko Ge­di­mi­nas.

Pa­sak K. Na­vic­ko, "Top" ly­ga la­bai pa­si­tei­si­no, nes čia rung­ty­niau­ja pa­jė­giau­sios ko­man­dos ir ne­bū­na leng­vų rung­ty­nių.

"Anks­čiau va­žiuo­da­vai į su­si­ti­ki­mą su silp­nes­ne ko­man­da, re­zul­ta­tas iš anks­to bū­da­vo aiš­kus. O da­bar, kad ir su Tu­ku­mo (Lat­vi­ja) ko­man­da var­go­me, nors jie pa­sku­ti­niai šie­met li­ko", – pa­sa­ko­ja Ka­ro­lis.

Vis­gi fi­na­le, kaip įpras­tai, su­si­ti­ko šiau­lie­tiš­kos ko­man­dos – "Vai­ras-Kal­vis-Ju­po­ja" ir "Balt­rex-Šiau­liai". Šių ko­man­dų dvi­ko­va jau įga­vo ir pa­va­di­ni­mą – "Pie­ti­nia der­bis".

"Mes tuo džiau­gia­mės, nea­be­jo­ju, kad ir "Balt­rex" bend­ruo­me­nė tuo džiau­gia­si. Be mū­sų ir be jų gal ir "Top" ly­gos ne­bū­tų", – sa­ko G. Mar­ci­šaus­kas.

Pa­sak tre­ne­rių, pa­sta­ruo­ju me­tu ky­la ir ki­tų mies­tų ko­man­dos. Vil­nie­čiai anks­čiau tu­rė­ję vie­ną ko­man­dą, da­bar tu­ri dvi.

"Ge­le­ži­nis vil­kas" tu­ri tre­ne­rį iš PAR, ku­ris sėk­min­gai sty­guo­ja, ko­man­da ant­ro­je ly­go­je nu­ga­lė­jo, ir jau su­lau­kėm at­gar­sių, kad no­rė­tų pa­tek­ti į "Top" ly­gą. Bet, ma­nau, jiems dar anks­to­ka, vis­ko ge­rai ne­pas­vė­ręs ga­li skau­džiai nu­ken­tė­ti, žai­dė­jus pri­kel­ti po skau­daus kri­ti­mo – su­dė­tin­ga", – sa­ko G. Mar­ci­šaus­kas.

At­gims­ta reg­bis Plun­gė­je, Klai­pė­do­je. Nors šiuo­se mies­tuo­se kol kas nė­ra tiek žai­dė­jų, kad su­rink­tų at­ski­ras ko­man­das, Lie­tu­vos čem­pio­na­to ant­ro­je ly­go­je rung­ty­nia­vo jung­ti­nė Plun­gės ir "Klai­pė­dos ko­vo" ko­man­da. At­si­ra­do ne­blo­ga vai­kų reg­bio ko­man­da Ši­lu­tė­je.

"Kal­bant apie "Top" ly­gos ko­man­das, iš tik­rų­jų nu­ste­bi­no šių me­tų de­biu­tan­tai "Li­vo­ni­jos" (Lat­vi­ja) ko­man­da. Iš pir­mo se­zo­no ga­lė­tum sa­ky­ti, kad ne­blo­gai or­ga­ni­zuo­ti, ge­rai pa­si­ruo­šę. Jie li­ko tre­ti, bet šiek tiek anks­ti dar spręs­ti, nes pa­na­šią si­tua­ci­ją tu­rė­jom su Šiau­lių "Šiau­liais" praei­tą se­zo­ną. Jie bu­vo de­biu­tan­tai, ki­bo į at­la­pus vi­siems, vi­si var­go su jais, bet šiais me­tais jiems kaž­kas ne­su­si­dė­lio­jo. Tai­gi, pa­ro­dys atei­nan­tys se­zo­nai. Sma­gu, kad to­kių ko­man­dų at­si­ran­da, kuo jų dau­giau, tuo vi­siems į nau­dą, tuo įdo­miau gy­ven­ti", – sa­ko G. Mar­ci­šaus­kas.

Reg­bi­nin­kai džiau­gia­si, kad rung­ty­nės su­trau­kia vis dau­giau žiū­ro­vų. Fi­na­li­nė­se rung­ty­nė­se Šiau­liuo­se sta­dio­nas bu­vo pil­nu­tė­lis. Vy­rai įsi­ti­ki­nę, kad tam įta­kos tu­ri ir inf­rast­ruk­tū­ra. Pa­ga­liau reg­bio bend­ruo­me­nė tu­ri reg­bio sta­dio­ną su pa­to­gio­mis žiū­ro­vų tri­bū­no­mis, per­si­ren­gi­mo kam­ba­riais.

"Vai­kai jau ne­be­sup­ras to, kad ga­li­ma reng­tis po me­džiais, – šyp­so­si Ka­ro­lis. – La­bai sma­gu, kad tu­rim sta­dio­ną, kur žiū­ro­vai ga­li ste­bė­ti var­žy­bas ne sto­vė­da­mi. Juk žai­di ne tik dėl sa­vo in­te­re­sų, bet ir žiū­ro­vams no­ri pa­do­va­no­ti gra­žią ko­vą."

Sva­jo­jo apie tre­ne­rio dar­bą

29-erių K. Na­vic­kas – ant­ra "vai­rie­čių" kar­ta. Reg­bį žai­dė jo tė­tis Al­gir­das Na­vic­kas, dė­dės, pusb­ro­liai – "pu­sė gi­mi­nės". Ir jis pa­ts au­go klu­be nuo ma­žu­mės, nors iš pra­džių žai­dė fut­bo­lą, reg­bį – tik ret­kar­čiais. Vi­siš­kai fut­bo­lą į reg­bį iš­kei­tė bū­da­mas pen­kio­li­kos. Pas­ku­ti­nį kar­tą "Vai­rui" kaip žai­dė­jas at­sto­va­vo prieš 10 me­tų.

Ka­ro­lis – vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vos reg­bi­nin­kų, pra­dė­ju­sių pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą ir iš­vy­ku­sių at­sto­vau­ti už­sie­nio klu­bams. Pas­ta­ruo­ju me­tu at­sto­va­vo Pran­cū­zi­jos Bur­genb­re­so reg­bio klu­bui. Po pa­tir­tos trau­mos, kuo­met su ko­man­dos drau­gu rung­ty­nių me­tu su­si­dau­žė gal­vo­mis ir ne­te­ko są­mo­nės, gy­dy­to­jų pa­tar­tas nu­spren­dė baig­ti pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą, ta­čiau mė­gė­jiš­kai, kai tik leis me­di­kai, dar pla­nuo­ja žais­ti, gal­būt at­sto­vau­ti ir Lie­tu­vos rink­ti­nei.

K. Na­vic­kas ne­liū­di, kad vis­kas taip su­si­klos­tė: "Grįž­ti na­mo vi­sa­da sma­gu." Grį­žęs su­lau­kė bi­čiu­lio G. Mar­ci­šaus­ko kvie­ti­mo pri­si­jung­ti prie "Vai­ro" ko­man­dos tre­ne­rio pa­rei­go­se.

Šiuo me­tu K. Na­vic­kas su ki­tais tre­ne­riais duo­da nu­ro­dy­mus ir Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­jams, ku­rie ruo­šia­si Eu­ro­pos čem­pio­na­to "Trop­hy" di­vi­zio­no cik­lo star­tui. Va­kar ko­man­da iš­vy­ko į Uk­rai­ną, kur stos į ko­vą su Uk­rai­nos rink­ti­ne. Pas­ku­ti­nes rung­ty­nes šiais me­tais rink­ti­nė žais lapk­ri­čio 16 die­ną Šiau­liuo­se, jei­gu leis oro są­ly­gos.

"Žiū­rė­sim, kaip tas pir­mas bly­nas. Su "Vai­ru" vi­sai ne­blo­gai pa­si­tei­si­no, – sa­ko K. Na­vic­kas. – Aiš­ku, rink­ti­nė­je tu­rim ne­tek­čių, ke­li žai­dė­jai ne­ga­lės at­sto­vau­ti, bet ge­rai, kad dau­gu­ma žai­dė­jų iš "Vai­ro" ir "Balt­rex", jie ne­se­niai po fi­na­lo, sun­kiau tiems, ku­rie jau prieš mė­ne­sį bai­gė se­zo­ną. Gai­la, kad nė­ra il­ges­nio pa­si­ruo­ši­mo pro­ce­so, ne­su­žai­džiam nė vie­nų drau­giš­kų rung­ty­nių, kad pa­si­žiū­rė­tu­me, kaip vis­kas vei­kia, iš tre­ni­ruo­čių sun­ku spręs­ti, bet steng­si­mės grįž­ti su tei­gia­mu re­zul­ta­tu."

Ka­ro­lis sa­ko, jog vi­sa­da gal­vo­jęs apie tre­ne­rio kar­je­rą: "Reg­by­je esu nuo vai­kys­tės, man tai krau­jy­je. Ži­no­jau, kad sa­ve ge­riau­siai rea­li­zuo­čiau bū­da­mas tre­ne­riu. Su Si­gi­tu Ku­kuls­kiu paaug­lys­tė­je kiek pra­sė­dė­da­vom se­na­ja­me "Vai­ro" klu­be, kal­bė­da­vo­mės apie reg­bį. Man įdo­mūs stra­te­gi­niai reg­bio niuan­sai. Reg­by­je aikš­te­lė­je tu­ri lai­mė­ti met­rus, te­ri­to­ri­jas iš­si­ko­vo­ti kaip ka­re. Čia ir spir­ti tu­ri, ir pro­tin­gai su­žais­ti. Ir gar­bės ko­dek­sas – kad ir ko­kia ko­va bu­vo, po rung­ty­nių spau­di vie­ni ki­tiems ran­kas, bū­na tre­čia­sis kė­li­nys, kur vi­si su­si­ren­ka, bend­rau­ja, va­ka­rie­niau­ja."

Ant­ras tre­ne­ris bū­ti­nas

37-erių G. Mar­ci­šaus­kas "Vai­ro" klu­be nuo 10 me­tų. Bū­da­mas 19 me­tų at­sto­va­vo Pran­cū­zi­jos Bor­do mies­to reg­bio klu­bui, 2006–2007 me­tais žai­dė Ang­li­jos Pe­ter­bo­ro "Lions" klu­be. Daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos čem­pio­nas.

Pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus G. Mar­ci­šaus­kas ne tik žai­dė, bet ir tre­ni­ra­vo "Vai­ro-Kal­vio-Ju­po­jos" vy­rų ko­man­dą. Po per­ga­lės "Top" ly­go­je kar­tu su ko­man­dos drau­gu Min­dau­gu Mi­se­vi­čiu­mi pa­skel­bė bai­gian­tys žai­dė­jų kar­je­rą.

"Nusp­ren­dėm, kad jau tik­rai už­ten­ka. Ir me­tai, ir trau­mų yra ne po vie­ną. Ir Min­dau­gas taip bu­vo su­pla­na­vęs: per­nai pa­sku­ti­nį kar­tą su­žai­dė sep­ty­ne­tuo­se (reg­bis-7), o šie­met pen­kio­li­koj (reg­bis-15). Min­dau­gas ne­pa­bėgs iš klu­bo. Jis tu­ri idė­jų, kaip la­biau užim­ti ve­te­ra­nus, nes ši sri­tis da­bar šiek tiek ap­leis­ta. Tai – la­bai ge­ra min­tis, nes veik­los yra, tik rei­kia žmo­gaus, ku­ris pri­žiū­rė­tų, ge­ne­ruo­tų, in­for­muo­tų. O Min­dau­gas jei­gu ima­si – įgy­ven­di­na", – sa­ko G. Mar­ci­šaus­kas.

Vien tre­ne­riu ko­man­do­je lie­kan­tis G. Mar­ci­šaus­kas sa­ko, kad ir žais­ti, ir tre­ni­ruo­ti bu­vo ne­leng­va, žais­da­mas ne­ga­li pa­ste­bė­ti vi­sų mo­men­tų ir pa­kreip­ti žai­di­mo ei­gos, dau­ge­lį klai­dų pa­ste­bi tik jau per­žiū­rė­da­mas vaiz­do me­džia­gą.

Ge­di­mi­nas džiau­gia­si, kad pri­si­jun­gė Ka­ro­lis – dvie­se tre­ni­ruo­ti žy­miai leng­viau ir efek­ty­viau.

"Pas mus spor­to sis­te­mo­je su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja, esu tuo la­bai nu­si­vy­lęs ir ne­pa­ten­kin­tas. Sten­giuo­si, kai tu­riu pro­gą, pa­sa­ky­ti mies­to spor­to val­džios žmo­nėms, kad to­kio spor­to kaip reg­bis, kai aikš­te­lė­je yra 15, o ko­man­do­je iki 30 žmo­nių, vie­nam tre­ni­ruo­ti neį­ma­no­ma. Reg­bio to­kia spe­ci­fi­ka, kad yra grum­ty­nės, yra bė­gi­kai, ir vi­sa­me pa­sau­ly­je ko­man­do­je yra ma­žų ma­žiau­siai du tre­ne­riai. O čia nie­kam net min­čių ne­ky­la, kad ga­li bū­ti du, sa­ko, nė­ra fi­nan­sa­vi­mo, tai ir su­kie­si iš si­tua­ci­jos, bet taip ne­tu­rė­tų bū­ti. La­bai ti­kiuo­si, kad ka­da nors tai pa­si­keis", – sa­ko tre­ne­ris.

Reg­bis Lie­tu­vo­je – ne pro­fe­sio­na­lų, o mė­gė­jų žai­di­mas. Ir žai­dė­jai, ir tre­ne­riai iš spor­to ne­pra­gy­ve­na, už­si­dir­ba dirb­da­mi ki­tus dar­bus. Pats Ge­di­mi­nas dar tu­ri žu­vi­nin­kys­tės ūkį.

"Sten­giuo­si ne­pri­si­kur­ti tiek veik­lų, kad pa­skui pa­ts pa­si­klys­ti. Gal spor­to val­džios žmo­nėms at­ro­do, kad ga­li ir vy­rus tre­ni­ruo­ti, ir še­šia­me­čius ir dar ke­tu­rio­lik­me­čius. Bet taip ne­ge­rai. Pap­ras­tai vi­sų ga­lų meist­ras krei­vai vi­nį ka­la", – sa­ko tre­ne­ris.

Ge­di­mi­nui ant­ri­na ir Ka­ro­lis: "Tre­ne­rio dar­bas ne­leng­vas. Jei­gu no­ri bū­ti ge­res­nio ly­gio, tu­ri vaiz­do įra­šus ana­li­zuo­ti. Žai­dė­jas atei­na į tre­ni­ruo­tes ir po pu­sant­ros va­lan­dos va­žiuo­ja na­mo, jam nie­ko ne­rei­kia gal­vo­ti, tre­ne­ris pa­sa­ko, kaip da­ry­ti. O tre­ne­ris tu­ri su­gal­vo­ti, ką ir kaip da­ry­ti, ir žai­dė­jui išaiš­kin­ti. O dar žai­dė­jai ne vie­no­do ly­gio ir mąs­ty­mo, prie kiek­vie­no vis ki­tą priė­ji­mą tu­ri ras­ti."

Pa­sak G. Mar­ci­šaus­ko, Lie­tu­vo­je, kaip ir pro­fe­sio­na­lia­me reg­by­je, ban­do­ma dieg­ti pi­ra­mi­dę, už­siau­gin­ti žai­dė­jus, bet su­dė­tin­ga, kai ne­ga­li žai­dė­jui pa­siū­ly­ti at­ly­gi­ni­mo, ne­ga­li ta­da ir pa­spaus­ti.

"Jei smar­kiau pa­spau­si, žai­dė­jas ga­li iš vi­so ding­ti. Tu­ri su­pras­ti, kad jiems tai po­mė­gis, idė­ja, jie tu­ri šei­mas, dar­bus. Ir jei­gu jam bu­vo sun­ki sa­vai­tė, jei­gu penk­ta­die­nį tu­ri dar­bų, ku­rių ne­ga­li pa­lik­ti, ir ne­ga­lės da­ly­vau­ti tre­ni­ruo­tė­je, tai aš tu­riu bū­ti la­bai at­sar­gus, rink­ti žo­džius, kad jis šeš­ta­die­nį per rung­ty­nes bū­tų ge­ros nuo­tai­kos, nes prie­šin­gu at­ve­ju re­zul­ta­tas bus ne­koks", – pa­sa­ko­ja G. Mar­ci­šaus­kas.

Ko­man­do­je yra žai­dė­jų, ku­rie į tre­ni­ruo­tes po dar­bų ir į rung­ty­nes sa­vait­ga­liais at­vyks­ta iš Vil­niaus ir Kau­no. Dau­giau­siai tai – jur­bar­kie­čiai, "Vai­ro" klu­bui at­sto­vau­jan­tys jau de­šimt me­tų.

"Įsi­vaiz­duo­kit, jie tai da­ro dėl to, kad jiems tai pa­tin­ka. Už­sie­ny­je to­kių ne­su­ra­si. Žmo­nės su­si­de­ri­na dar­buo­se, kad ga­lė­tų čia at­va­žiuo­ti", – sa­ko tre­ne­ris.

Pa­sak G. Mar­ci­šaus­ko, tre­ne­ris tu­ri bū­ti ne tik stra­te­gas, bet ir psi­cho­lo­gas, ge­rai jaus­ti žai­dė­jų nuo­tai­kas, ži­no­ti jų silp­ny­bes ir stip­ry­bes ir tarp vi­so to la­vi­ruo­ti neužk­liu­dant "mi­nų".

"Pas pro­fe­sio­na­lus yra taip: ko­man­dos tre­ne­ris ži­no, kad žai­dė­jas prieš var­žy­bas kram­to to­kią ir to­kią gu­mą. Ir ta gu­ma bus žai­dė­jui pa­dė­ta prieš rung­ty­nes. Pas mus ir­gi pa­na­šiai", – sa­ko Ge­di­mi­nas.

"Skir­tu­mas tik tas, kad ten aš­tuo­ni ar de­vy­ni spe­cia­lis­tai su ko­man­da dir­ba. Kiek­vie­no žai­dė­jo ne tik įpro­čius ži­no, bet ir kiek­vie­ną rau­me­nį pa­žįs­ta", – pri­du­ria Ka­ro­lis.

Pra­kal­bus apie gy­dy­to­jus, G. Mar­ci­šaus­kas sa­ko, kad "pro­fus" leng­viau ir pas gy­dy­to­ją nu­siųs­ti, nes nuo jų fi­zi­nės svei­ka­tos pri­klau­so kont­rak­tas. Mė­gė­jus pri­kal­bin­ti nuei­ti pa­si­tik­rin­ti pas gy­dy­to­ją kar­tais bū­na la­bai sun­ku. Dėl ma­žes­nių trau­mų dau­ge­lis ne­su­ka sau gal­vos, nes ne­no­ri pra­leis­ti rung­ty­nių.

"Pro­fe­sio­na­lai per se­zo­ną su­žai­džia iki 25 var­žy­bų, o pas mus – iki 10. Jie išal­kę var­žy­bų ir bū­na la­bai skau­du, kai dėl trau­mos tu­ri pra­leis­ti ko­kias 5 var­žy­bas", – dak­ta­rų ven­gian­čius žai­dė­jus su­pran­ta K. Na­vic­kas.

Šiais me­tais klu­bai jau bai­gė se­zo­ną. Iki Nau­jų­jų reg­bi­nin­kai il­sė­sis ir tu­rės leng­ves­nes tre­ni­ruo­tes, o po Nau­jų­jų pra­dės ruoš­tis nau­jam se­zo­nui. Trum­pas ato­kvė­pis ir tre­ne­riams.

Reg­by­je aikš­te­lė­je tu­ri lai­mė­ti met­rus, te­ri­to­ri­jas iš­si­ko­vo­ti kaip ka­re. Čia ir spir­ti tu­ri, ir pro­tin­gai su­žais­ti. Ir gar­bės ko­dek­sas.