Naujausios
Pašaukė gimtasis kraštas
Vildas Slažinskas ne vienerius metus gyveno Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke, kol sykį vidurnaktį pabudęs visa savo esybe pajuto būtinybę kuo skubiau grįžti į Lietuvą.
Vyras su ruse žmona Natali ir pusmečio sūneliu Alfredu praėjusį rudenį įsigijo namą Tytuvėnuose, po truputį kuriasi, mokosi lietuvių kalbos, džiaugiasi gamta ir draugiškais kaimynais. „Ne žizn, a pasaka“, – šypsojosi Natali, taip rusiškai ir lietuviškai apibūdindama naująjį gyvenimą.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Šaknys
Vildas Slažinskas beveik nekalba lietuviškai. Pusamžio sulaukęs vyras Lietuvoje, Kelmės rajone, gyveno vos penketą metų.
Iš vaikystės likę nedaug prisiminimų. Sykį su tėvu vaikščiojęs ant užšalusio nedidelio tvenkinio. Staiga ledas pradėjo traškėti, tėvas beįlūžtantį Vildą vos spėjo ištraukti į sausą vietą. Visą kelią abu bėgę namo, kad tėvas galėtų pasikeisti sušlapusius drabužius.
Kita prisiminimų nuotrupa – suaugusiųjų pokalbiai apie seniai mirusio dėdės Alekso drąsą. Vyras su Lietuvos vėliava pasitiko tarybinius tankus. Už tokį poelgį buvo areštuotas ir devynis mėnesius praleido kalėjime. Vildas Slažinskas sakė, jog labai didžiavosi dėde Aleksu ir dar labiau troško būti panašus į jį.
Tiek ir likę tos Lietuvos. Gyvenimas parėdė savaip – nubloškė į tolimą kraštą. Kadangi Vildo Slažinsko tėvas buvo kariškis, visa šeima atsidūrė Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Primorės krašte, besiribojančiame su Kinija ir Šiaurės Korėja, Vladivostoko mieste.
Tėvas, išėjęs į atsargą, prieš tris dešimtmečius grįžo į Lietuvą, apsigyveno ir iki šiol, 81 metų sulaukęs, gyvena Kaune. Vildui iki grįžimo dar buvo likę daug laiko.
Vildas Slažinskas Lietuvos nepamiršo ir Tolimuosiuose Rytuose. Su kraštiečiais rengdavo lietuvių kultūros vakarus, apsirengę tautiniais kostiumais dainuodavo lietuviškas dainas, virdavo cepelinus.
Vildas Slažinskas pasakojo, jog sykį vidurnaktį prabudęs suprato, kad būtinai turi grįžti ten, kur jo šaknys, kur palaidota jo motina, laukia tėvas. Apsisprendimas buvo tvirtas.
Ieškojo ramių namų
Žmoną Natali Vildas pirmą sykį pernai atvežė į savo gimtinę.
Lietuva, sakė moteris, iš karto jai patiko. Tokia jauki, nedidelė. Be nenusakomų kamščių, kokie būdavo Vladivostoke, be minios žmonių, triukšmo ir dusulį keliančio oro.
Vildo Slažinsko giminių iki šiol gyvena Kelmės rajone. Slažinskai užsuko į Tytuvėnus.
Natali liko sužavėta miestelio ramybe, skaidriais ežerais, pušynais. Pradėjo ieškoti namo, kuriame gyvens. Abiejų akys nukrypo į pastatą netoli pušyno. Abiems patiko ir tiko iš karto. Grįžę į Vladivostoką, pradėjo krautis daiktus. Praėjusį rudenį peržengė naujųjų namų Lietuvoje slenkstį.
Kaune gimė Natali ir Vildo sūnus Alfredas. Guviam, labai smalsiam berniukui jau suėjo pusmetis. Tėvas džiaugėsi, jog sūnus – tikras lietuvis katalikas.
Paveikslas už lango
Natali ir Vildas Slažinskai gyveno Vladivostoko daugiabučio šeštame aukšte. Pro langą matėsi Japonijos jūra. Balkone žydėjo akacijos.
Daugiau kaip pusę milijono gyventojų turinčiame mieste plytėjo parkai. Atrodytų, užteko žalumos, jaukumo, tačiau, pasak Slažinskų, vietinių požiūris į juos supančią aplinką – kitoks negu Lietuvoje. Medžiai kertami, nematė, kad būtų nauji sodinami.
Lietuvoje, kiek spėjo naujakuriai pastebėti, beveik visi žmonės stengiasi saugoti, puoselėti tiek istorines, tiek ir gamtos vertybes, gerbia protėvių palikimą.
Natali netveria džiaugsmu, jog neišeidama iš namų gali grožėtis Tytuvėnų pušynu. Paveikslas – tiesiog už lango, jei mokėtų – nutapytų.
Kas dieną mažąjį Alfredą tėvai išveža pakvėpuoti švariu Tytuvėnų oru, vaikščioja pažintiniais takais.
Iš Vladivostoko Slažinskai parsivežė slides, tačiau taip nė sykio ir neišsiruošė paslidinėti. Šilta žiema pagailėjo sniego.
Šalia namų Slažinskai turi gabalėlį žemės. Ketina pasisodinti ir užsiauginti daržovių.
Motociklas lietuviškų kelių dar neišbandė
Vildas – prisiekęs baikeris. Iš tolimojo Vladivostoko vyriškis parsigabeno brangų motociklą „Indian“.
Vyras juokėsi, jog suvaldyti 350 kilogramų sveriantį „žvėrį“ reikia jėgos ir patirties.
V. Slažinskas išsiaiškino, jog Tytuvėnuose, Kelmėje, yra vaikinų, kuriems patinka motociklai. Gal kada su vėjeliu kartu pasivažinės.
Mokosi lietuvių kalbos
Natali ir Vildas džiaugiasi kiekviena akimirka Lietuvoje. Su vietiniais sveikinasi lietuviškai, mokosi kalbos.
Natali mano, kad jai visai neblogai sekasi. Jei žmonės kalba lėtai, supranta, ką sako. Per metus tikisi išmokti dėlioti sakinius.
Rusaitės ausiai lietuvių kalba atrodo minkšta, švelni, tik labai jau nuo jos gimtosios kalbos skiriasi. Kai kurių lietuviškų žodžių skambesys moteriai kelią šypseną.
Vildas nori ne tik gerai išmokti lietuviškai, bet į savo gimtinę pasikviesti ir kitus pažįstamus lietuvius, atsidūrusius Rusijoje. Pirmiausia, kai tvirčiau įsikurs, kvies pas save suaugusius vaikus iš pirmųjų dviejų santuokų – dukrą ir sūnų.
Natali ir Vildo Slažinskų nuotr.
POMĖGIS: Vildas Slažinskas prisiekęs baikeris. Su žmona Natali ant savo motociklo vyras įsiamžino Vladivostoke. Lietuvoje dar pasivažinėti neteko.