Naujausios
Šimtametį negandos tik užgrūdino
Prieš keletą dienų šimto metų jubiliejų atšventęs radviliškietis Henrikas Lasys sako, kad tokio garbaus jubiliejaus jam leido sulaukti gyvenime patirtos negandos ir sportas jaunystėje.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Į gimtinę
1914-ųjų pavasarį Maskvoje gimęs H. Lasys gimtąjį kraštą išvydo tik 1918 metais, Lietuvoje paskelbus nepriklausomybę.
„Maskvoje gyvenę tėvai turėjo savo galanterijos fabriką. Baimindamiesi raudonojo teroro, jie išsiskubino gimtinėn, parsiveždami mane su sesute Margaryte. Apsigyvenome Alantos miestelyje (Molėtų rajonas). Vėliau mama grįžo atgal į Maskvą, norėdama sutvarkyti likusių šeimos reikalų, tačiau jos taip ir nebesulaukėme – dingo be žinios revoliucijos sukrėstoje Rusijoje“, – apie vaikystę pasakojo jubiliatas.
Tėvas dar vyko jos ieškoti, tačiau toli nenukeliavo – teko grįžti atgal, nes siena su Rusija buvo uždaryta. Likęs vienas, nelengvai augindamas vaikus, stengėsi išleisti juos į mokslus, skatino jų patriotizmą, domėjimąsi šalies istorija. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje Henrikas įgijo statybos techniko specialybę.
„Nuo pat vaikystės sportavau. Dar daugiau sportu susidomėjau besimokydamas Kaune. Kultivavau lengvąją atletiką, truputį žaidžiau futbolą“, – sportinę jaunystę, kuri vėliau padėjo išgyventi ir sunkumus Sibire, prisimena radviliškietis.
Baigus mokslus, H. Lasiui buvo suteiktas inžinieriaus vardas ir jis pradėjo dirbti Šiaulių apskrityje.
Pasirinko dvigubą gyvenimą
1945 metais H. Lasys buvo paskirtas Šiaulių savivaldybės Pramonės skyriaus viršininku, vėliau Pramkombinato direktoriumi, bendraudavo su įvairaus profilio įmonėmis, organizacijomis. Taip suartėjo su žmonėmis, priklausančiais slaptajai organizacijai – Lietuvos laisvės armijai (LLA), siekusiai ginklu pasipriešinti okupacijai ir atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Prasidėjo dvigubas gyvenimas. Būdamas atsakingu darbuotoju, galėjo rūpintis, kad per patikimus asmenis būtų parduota įmonių produkcijos, o gautos lėšos nukreiptos LLA – ginklams pirkti. Rizika, pavojus, įtampa tapo jo, paskirto organizacijos apskrities ūkio skyriaus viršininku, kasdienybe.
Po kurio laiko buvo perkeltas Technikos skyriaus viršininko pareigoms Kaune, Pramonės liaudies komisariate. Pogrindinę veiklą tęsė ir ten. Bet netrukus, 1945-ųjų rugpjūtį, darbo kabinete H. Lasys buvo areštuotas.
Lagerių keliu
Teisme H. Lasiui buvo pasiūlyta mirties bausmė, tačiau pritrūko įrodymų. Apkaltintas antitarybine veikla, nukreipta prieš tarybinę santvarką Lietuvoje, H. Lasys buvo nuteistas 10-ies metų laisvės atėmimu ir 5-eriais – tremties.
Po Lietuvos kalėjimų jo laukė Komi, Taišeto, Vanino, Magadano lageriai, o po to Magadane – ir tremties metai. Turėdamas aukštąjį išsilavinimą, lageriuose būdavo vertinamas kaip statybos specialistas. O tremties metais Magadane, kur sava valia pasirinkusi tremtinės dalią, nuvažiavo ir pedagogė Janina Lasienė su vaikais, dirbo net vadovaujantį darbą. Teko bendrauti su žymiais Rusijos inžinieriais, konstruktoriais, gavusiais po 25-erius metus tremties.
Situacija pasikeitė tik mirus Stalinui. 1956 metais visi sugrįžo į gimtinę. Įsikurti Šiauliuose neleido, tačiau į darbą kaip gerą specialistą, o be to ir iš dalies reabilituotą, priėmė.
Radviliškis tapo gimtuoju
Pradžioje gyveno Joniškyje, o vėliau įsikūrė Radviliškyje, kur nemažai metų išdirbo TSO (Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje). H. Lasys paskaičiavo, kad bendras jo darbo stažas – 52 metai, tačiau dokumentus pavyko rasti tik 48-eriems.
Čia, Radviliškyje, pasistatė ir namą, kurį pats susiprojektavo. Tuometinė rajono valdžia šias statybas atidžiai sekė, o jų priimti atsiuntė didžiulę komisiją, kuri reikalavo popierių dėl kiekvienos vinies ar plytos, dėl kiekvieno šiferio lapo.
Dabar jubiliatas, buvęs tremtinys, šiame name gyvena su dukros Vidmantės Onos šeima – žmona ir kita dukra Viktorija Dalia jau mirusios. Jubiliato gyvenimą praskaidrina ir dažnai čia užsukantys šeši anūkai, 15 proanūkių ir viena proproanūkė.
H. Lasys 2008-aisiais išleido savo prisiminimų knygą „Mano epopėja: vardan Lietuvos laisvės – jaunystės auka“, kurioje aprašė savo šeimos istoriją. Dabar galvoja apie antros knygos rašymą.
Šventės dieną jubiliatą pasveikino rajono valdžios, „Sodros“ Radviliškio skyriaus atstovai.
Autoriaus nuotr
PRISIMINIMAI: Su dukros Vidmantės Onos Balčiūnienės šeima gyvenantis šimto metų jubiliejų atšventęs Henrikas Lasys dažnai prisimena, kad tremtyje belaukdamas šeimos sukūrė kupiną ilgesio paveikslą.
JUBILIEJUS: Prieš keletą dienų radviliškietis Henrikas Lasys atšventė 100 metų jubiliejų.