Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
„Kačių nameliui“ reikia pagalbos
Pakruojietė Danutė Simonovičienė nuo praėjusios vasaros globoja būrelį benamių kačių: neša maisto, pasirūpino, kad būtų įrengta pastogė joms. Globėjai rūpi, kad Pakruojį, kaip kitus miestus, pasiektų kačių sterilizacijos programos, ir pastogės, pramintos „kačių nameliu“ lankytojai nebegausintų beglobių būrio.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Benamių būrį pagausino žmonės
Rytais nuošaliau nuo centrinės Pakruojo Vytauto Didžiojo gatvės prie ūkinių pastatų susirenka pulkelis benamių kačių. Kai kurios tūno iš šiferio lakštų suręstoje pastogėje ant patiestų paklotų, kitos sukiojasi skersgatvyje, dairydamosi į tą pusę, iš kur ateina jų globėja Danutė Simonovičienė. Atėjusią su maišeliu ją tuoj apspinta, kalbinamos glaustosi apie kojas, nebijo paglostomos.
Danutė kiekvieną rytą neša globotinėms pieno, įvairių maisto likučių. Juos namuose renka pati, dar gauna iš pažįstamų maisto prekių pardavėjų. Kartais globėją kačių maistu paremia veterinarijos vaistinės darbuotojai.
Žiemą D. Simonovičienė ėmė minti Pakruojo seniūnijos slenkstį: kad, kaip ir kituose miestuose, būtų pasirūpinta įrengti benamiams gyvūnams užuovėją bei vietą šėrimui. Seniūnijos darbuotojai prie nuošalaus ūkinio pastato sumontavo stogą, o iš jų atvežtų šiferio lakštų D. Simonovičienės brolis padarė pastogei sienas. Moteris šioje užuovėjoje priklojo nebenešiojamų drabužių – kad globotiniams būtų šilčiau.
D. Simonovičienė skaičiuoja: iš pradžių globos reikėjo katei su penkiais kačiukais. Paskui prie būrelio prisidėjo dar vienas gyvūnas – pakruojietės pastebėjimu, išmestas šeimininkų. Prieš kurį laiką atsirado dar viena, galbūt kankinta katė: nukirsta uodega, sužalota ausimi.
Pagailėjo suvargusios šeimynos
Pakruojiečiai redakcijai apie D. Simonovičienę pasakojo, gražiais žodžiais atsiliepdami apie jos kasdienę pagalbą beglobiams gyvūnams.
Istorija prasidėjo praėjusių metų birželį – eidama į svečius pas brolį, pakruojietė pamatė prie nuošalios sienos prisiglaudusią liesutę katę su mažais kačiukais. Padavė gyvūnams, ką tinkamo turėjusi. Ir nebeužmiršo suvargusios šeimynėlės – pradėjo jiems nešti maisto kiekvieną rytą.
„Pati auginu namuose katę. Kai pamačiau tą benamę su vaikais, tikriausiai išmestą mieste – gaila pasidarė“, – prisiminė pakruojietė.
Beglobius neužtenka tik šerti
D. Simonovičienė turi bendramintę – kelis kartus per savaitę benamių pulkeliui maisto atveža jos pažįstama Elytė iš Poškiečių. Pakruojietė pastebėjo, jog ir daugiau žmonių prie „kačių nameliu“ pramintos pastogės benamiams palieka maisto. Todėl reikėtų ir ženklo, nurodančio tokią kačių šėrimo vietą – kaip padaryta kituose miestuose.
„Būtinai reikia sterilizuoti katytes – jos neužilgo kačiukus ims vesti, beglobių dar padaugės. Jau ir taip su Elyte kiek ieškojom – neradom, kas juos paimtų. Ar negalėtų seniūnija pasirūpinti, kad benamių nedaugėtų: pritaikyti laiką, kai didesniuose miestuose nemokamai sterilizuojamos katės ir nuvežti tas, kurios „kačių namelyje“ laikosi? Arba tokių programų vykdytojus pasikviesti į Pakruojį“? – sakė D. Simonovičienė.
Pakruojo seniūnas Saulius Margis informavo, kad benamių kačių šėrimo vietą nurodantį ženklą iš aplinkos apsaugos programos lėšų ketinama įrengti iki vasaros.
„Bet organizuoti benamių kačių sterilizacijos, rašyti tam projektus seniūnija neturi galimybių. Jei atsirastų tuo užsiimantys iniciatoriai – organizacijos ar pavieniai visuomenininkai – mes galėtume prisidėti, skirdami žmonių tokio projekto darbams“, – sakė S. Margis.
Sterilizaciją stabdo pinigų trūkumas
Viešosios įstaigos „Gyvybės stotelė“ steigėja ir vadovė Ilma Andronenko informavo, kad kačių sterilizacija rajone vyksta, bet ne taip sparčiai kaip reikėtų. Nes darbus stabdo pinigų stygius.
„Gyvybės stotelė“ turi ir gaudykles, ir narvus, skirtus benamiams, žmonių bijantiems gyvūnams. Galime tokias kates saugiai sugauti ir nugabenti pas veterinarijos gydytojus, šiuolaikiškais metodais sterilizuojančius taip, kad gyvūno po operacijos nereikia slaugyti. Tačiau vienos katės sterilizacija kainuoja apie šimtą litų, dar prisideda išlaidos degalams“, – vardijo įstaigos vadovė.
„Gyvybės stotelė“ išsilaiko iš įmonių ar pavienių rėmėjų aukų, todėl sterilizuoti kates veža, kai sukaupia reikalingą pinigų sumą. Arba į tą miestą, kuriame vyksta nemokamos sterilizacijos akcija. I. Andronenko prisiminė, kad kartą į tokią akciją nuvežė penkiolika kačių.
„Jei atsirastų rėmėjų, nemokamas sterilizacijos akcijas vykdančią organizaciją galėtume pasikviesti ir į Pakruojį“, – sakė „Gyvybės stotelės“ vadovė.
Autorės nuotr.
BENAMĖS: Benamės katės neatsisako bet kokio žmonių numesto kąsnelio.
RŪPESTIS: Danutė Simonovičienė ne tik šeria benames kates – moteriai rūpi surasti, kas galėtų jas sterilizuoti: kad beglobių bent jau nedaugėtų.
STABDIS: Benamiais gyvūnais besirūpinančią viešąją įstaigą įkūrusi Ilma Andronenko pripažįsta, kad vienintelis sterilizacijos programos stabdis – pinigų trūkumas.