Naujausios
Aviacijos istorija sugulė į aštuntąją knygą
„Žemaičių sakalų giesmė“ – taip pavadinta iš Kelmės krašto kilusios, dabar Kaune gyvenančios Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės eiliuota knyga apie aviaciją pristatyta Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje.
Rinktinė, parašyta lietuviškai ir žemaitiškai, gausiai iliustruota, skirta žymiausių lakūnų skrydžiams paminėti bei Tarmių metams.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kelmės krašto žmogus
Irena Jacevičienė, dalyvavusi knygos „Žemaičių sakalų giesmė“ pristatyme, pasidžiaugė galimybe pabūti savo gimtajame krašte.
Rašytoja gimė Kelmės rajono Liolių apylinkės Lyduvėnų kaime, ten baigė mokyklą. „Gimtinė man labai brangi. Rašau apie ją, jos žmones“, – pasakojo.
I. Jacevičienė sakė, jog jai pagaliau pavyko įgyvendinti seną savo svajonę – išleisti rinktinę apie aviaciją, žemaičius padangių sakalus. Prieš tai buvo išleistos septynios knygos aviacijos tema.
„Pasitiesiau tarmių žemėlapį, kruopščiai aiškinausi Žemaitijos ribas. Apie didžiąją dalį aviacijai nusipelniusių žemaičių jau buvau parašiusi, bet apie kapitoną Juozą Vaičių, pulkininką leitenantą Viktorą Reimontą, majorą Alfonsą Svilą – ne. Iki 1939 metų suskaičiavau 28 aviacijos eskadrilių vadus. Rašiau ir apie juos“, – sakė Irena Jacevičienė.
I. Jacevičienė pasakojo, jog norėjo apie žemaičius aviatorius parašyti ne tik lietuviškai, bet ir žemaitiškai. Taip, kaip kalbėjo ar tebekalba Steponas Darius ir Stasys Girėnas, Vladas Kensgaila, Jurgis Kairys, Rolandas Paksas, Edvardas Mažeikis, Juozas Kasparavičius, Klemas Inta ir kiti.
Skrydžio atminimo įamžinimas
Rinktinėje – daug medžiagos ir apie aviacijos istorijos priešaušrį, brolius Raitus, 1909 metais keliolikai sekundžių pakilusius į orą, ir apie šias dienas.
Didžioji dalis knygos skirta Dariui ir Girėnui, jų skrydžio atminimo įamžinimui. Lakūnai paliko Lietuvos jaunimui kilnų testamentą, kuriame prašoma tęsti jų žygį žūties atveju.
Lietuviai ne kartą ėmėsi žygio pakartojimo, įamžinimo. 1934 metais Antanas Gustaitis su savo paties sukonstruotais „Ambo“ lėktuvais perskrido 15 Europos sostinių, parodė lietuvių aviacijos galią. 1935 metais Amerikos lietuvis Feliksas Vaitkus (tėvas kilęs iš Gruzdžių, motina – iš Žagarės), remiamas savo tautiečių, sėkmingai perskrido Atlantą, bet buvo priverstas nusileisti Airijoje.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, minint Dariaus ir Girėno skrydžio 60-etį, 1993 metais, Atlantą per 10 valandų perskrido su didžiuliu laineriu Edvinas Velonskis ir dar vienas profesionalus pilotas. Edvardas Slušnys ir Jonas Juknius irgi perskrido Atlantą, tačiau į šventę pavėlavo dvi dienas. Tik žurnalisto Romo Sakadolskio dėka lakūnai buvo sutikti Karmėlavoje. Vladas Kensgaila ir Edmundas Jasiūnas – žilagalviai lakūnai, užbaigė Dariaus ir Girėno skrydį nuo Soldino iki Kauno.
Po 10 metų lakūnai Gintautas Staniulis ir Viktoras Ramonas mažu lėktuviuku iš Kauno nuskrido į Niujorką ir vėl sugrįžo.
Julijonas Kumpikevičius, 23 metų vaikinas, turėdamas vos dešimties valandų skrydžio patirtį, senu, nurašytu, paties suremontuotu lėktuvu, iš Prahos per tris paras atskrido į Kauną. Nuotykių lakūnas patyrė įvairiausių: buvo net apšaudytas, pakliuvo į blogą orą, vėjo gūsis vos neapvertė lėktuvo, teko nutūpti ir vėl pakilus skristi. „Šis skrydis – pirmasis civilinio lakūno tarptautinis skrydis“, – pasakojo knygos autorė.
„Likimas dovanojo skrydžio dainą“
Taip pavadintame skyriuje sudėta praėjusio šimtmečio pabaigos –- šių dienų aviacijos istorija.
Nepamiršti ir kosmonautai: Rimas Stankevičius, jo būrio vadas Igoris Volkas, lankęsis Lietuvoje, Aleksejus Kuraitis-Jelisejevas. Žymiausiu visų laikų karo lakūnu knygos autorė įvardino Edvardą Mažeikį, vienintelį aviacijos generolą-majorą.
Tarp gausybės medžiagos – Rolando Pakso ir Vladimiro Makagonovo, Igno Krivicko ir Jono Jukniaus skrydžiai aplink pasaulį. „Šie žmonės įgyvendino savo svajonę“, – sakė I. Jacevičienė.
Rinktinėje daug medžiagos apie oro uostus, oreivystę. Knygą sudaro 336 puslapiai, iliustruota 445 nuotraukomis.
Apie aviaciją – eiliuotai
Per rinktinės pristatymą Kaune Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas pasidžiaugė, jog „Žemaičių sakalų giesmė“ – pirmoji šalyje knyga, parašyta eiliuotai aviacine tema lietuviškai ir žemaitiškai. I. Jacevičienė apie žymiausius lakūnus rašė ir paprastomis eilėmis, ir dvieiliais, ir trioletais.
Iš viso Irena Jacevičienė yra parašiusi 15 knygų, iš jų aštuonios – apie aviaciją. Ateityje turėtų pasirodyti dar viena knyga.
Aviacija kūrėja susižavėjo ir susidomėjo dar vaikystėje, girdėdama mamos dainas apie Darių ir Girėną, matydama kregždžių ir margų karvelių skrydžius, danguje besidriekiančias dviejų lėktuvų paliekamas baltas juostas.
I. Jacevičienę į susitikimą su kelmiškiais atlydėjęs kunigas ir poetas Juozas Čičirka ją vadino skraidančia enciklopedija.
Autorės nuotr.
KNYGA: Irena Jacevičienė-Žukauskaitė aštuntąją, naujausią knygą apie aviaciją pavadino „Žemaičių sakalų giesmė“. Knyga parašyta eiliuotai, lietuviškai ir žemaitiškai, gausiai iliustruota.