Naujausios
Prijaukinti ropliai mieli kaip pūkuotukai
Šiauliuose vykusioje egzotinių gyvūnų parodoje lankytojus domino ne įprasti namuose auginami švelniakailiai pūkuotukai, bet egzotinių šalių gyvūnai. Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro jauniesiems zoologams už katinus mielesnės papūgos, tarakonai ir driežai. Savanoriai mielai dalijosi patarimais, kaip auginti, prižiūrėti šiuos gyvūnus.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Svarbiausia – pažinti augintinį
Stabtelėdama prie terariumų su ropliais, gyvatėmis, tarakonais „Šiaulių kraštui“ ekskursiją surengė Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro zoologų būrelio moksleivė, gyvojo kampelio savanorė Iveta Časonytė.
Mergina akcentuoja, kad prieš įsigyjant nepažįstamą egzotinį gyvūną pirmiausia reikia išsiaiškinti jo gyvenimo sąlygas, ar gyvūnas dieninis, ar naktinis, biologinius poreikius, paieškoti informacijos internete, pakalbinti žinovus.
„Dažna klaida – žmonės nežino, kuo maitinti augintinį. Pamato gražų, spalvingą driežą, o ką jam duoti ėsti, neranda. Taip augintinis žūsta“, – atkreipia dėmesį I. Časonytė. Maistas turėtų būti kuo įvairesnis, kad organizmas gautų įvairių mikroelementų.
Pasak jos, pagrindinė taisyklė auginant roplius – jokiu būdu kartu nesuleisti į terariumą dviejų patinėlių. Gali būti vienas patinėlis ir nors penkios patelės, bet du patinai gali susižaloti iki mirties. Jie kovoja dėl teritorijos.
Svarbu parinkti tinkamų matmenų terariumą, kad gyvūnas galėtų išsitiesti. Atkreipti dėmesį į temperatūrą, drėgmės balansą. Kad gerai jaustųsi, vieniems ropliams reikia 50, kitiems 80 procentų drėgmės.
Per didelė drėgmė sukelia įvairių ligų, pavyzdžiui, žvynų puvinį. Drėgmę reguliuoja terariumas. Garuoja padėtas indas su vandeniu, galima papurkšti terariumo sieneles.
Auginant roplius namie į terariumą nepatariama pilti smėlio – jei driežai žvirgždo prisivalgys su maistu, užsikiš žarnynas. Geriausia dugną iškloti akmenimis.
„Pradedantieji gali auginti Madagaskaro tarakonus. Jie užauga iki 8 centimetrų ilgio, gyvena 2–3 metus. Nuolat veisiant, visada bus augintinių. Šie tarakonai įdomūs tuo, jog šnypščia. Maistui nėra išrankūs – juos maitinti galima tiesiog likučiais nuo stalo“, – sakė I. Časonytė.
Leopardiniai gekonai
Pradedantiems egzotinių gyvūnų augintojams I. Časonytė rekomenduoja įsigyti leopardinių gekonų. Jie lengvai prižiūrimi, nereikalauja daug patirties. Juos mergina augina ir savo namuose.
Šie ropliai aptinkami Azijos, Indijos, Pakistano, Afganistano, Irako ir Irano stepėse. Ramaus būdo gekonai užauga iki 22 cm, gerai prižiūrimi gyvena iki 30 metų. Trejetui driežų geriausiai tinka 60x40 cm dydžio terariumas. Kiekvienas driežiukas turi savotišką piešinį ant kūno.
Pasak I. Časonytės, lempos pakabintos tik parodai. Iš tiesų leopardiniai gekonai yra naktiniai gyvūnai, dieną dažniausiai būna slėptuvėje, pradeda bruzdėti naktį. Slėptuves Šiaulių jaunieji zoologai padarė iš paprasčiausios ir pigiausios medžiagos – kokoso riešuto kevalų.
Gekonai minta gyvu maistu – svirpliais, zoofobusų lervomis, tarakonais. Jie mėgsta nulaižyti susikondensavusią rasą nuo sienelių, augalų. Maisto atsargas kaupia uodegoje.
„Kartais žmonės žiogus gaudo pievoje. To daryti nederėtų, nes nežinia, kokių pesticidų ar nuodų jie prisiėdę. Gyvą maistą reikėtų pirkti iš veisėjų arba veisti patiems. Jaunųjų gamtininkų centre mes patys veisiame tarakonus, dalį jų sumaitiname driežams. Gyvybės ratas sukasi“, – pasakojo I. Časonytė.
Pietryčių Azijos miškuose gyvenantis baltas, oranžinėmis dėmėmis padengtas gekonas karstosi terariumo sienelėmis ir lubomis. Jis toks kibus todėl, kad jo plokščias pėdų pagalvėles dengia milijonai mikroskopinių kibių plaukelių.
Suprasti kūno kalbą
Įsigyjantiems iguaną jaunoji zoologė Iveta pataria išmokti gyvūno kūno kalbą. Ropliai, kaip ir šunys, kūno poza parodo savo emocinę būseną. Jei iguana išpučia barzdą, išskečia kojas, vadinasi – puls. Tuomet geriausia gyvūną palikti ramybėje, kol nurims. Poravimosi sezonu pavasarį patinai agresyvėja.
Dvi pagrindinės šių gyvūnų mirties priežastys – neteisinga mityba ir temperatūros režimo nesilaikymas. Iguanoms reikia vertikalaus tearariumo, kad galėtų laipioti, nes jos turi ilgus nagus.
Iguanos papilkuoja, kai neriasi iš odos. Tuo laikotarpiu visiems ropliams reikia sudrėkinti terariumą ar gyvūną nupurkšti, išmaudyti šiltoje vonelėje. Dėl per sauso oro ropliai iki galo neišsineria, nudžiūva pirštų galai, nes nebeprateka kraujas.
„Iguanos pasirenka tik vieną šeimininką, prie kurio prisiriša. Kiti gali prieiti, bet gyvūnas taip jaukiai nesijaus“, – aiškino I. Časonytė.
Mergina laiko į medžio žievę panašią barzdotąją agamą. Pasak jos, svarbiausia – driežų staigiai nečiupti už nugaros, nes gyvūnas patiria stresą, išsigąsta. Neimti už kojų, uodegos. Ropliui svarbu suteikti paramą, kad visos kojos, uodega būtų ant delno. Tada jis jaučiasi patogiai.
Namuose – nenuodingos gyvatės
Jaunosios zoologės stereotipu vadina nuomonę, kad ropliai yra šalti, glitūs, drėgni. Namuose auginami jie paprastai būna šilti. Ropliai auga visą gyvenimą, todėl prieš įsigyjant reikėtų pasidomėti, kokio dydžio jie bus suaugę.
„Čia – karališka gyvatėlė, – švelniai pristato Kalifornijos karališkąją gyvatę Iveta. – Ji – nenuodinga, nes neturi liaukų. Tik mažą gyvūniuką gali truputį suparalyžuoti, žmogui nieko nepadarys.“
Šios gyvatės – vienos iš dažniausiai sutinkamų augintinių namuose, jų atspalvių bei spalvų variacijų yra išveista devynios galybės. Kadangi gyvatės ilgis siekia 60–120 cm, joms užtenka nedidelio terariumo.
Įsigijus karališkąją gyvatę, reikia pasirūpinti, iš kur gauti gyvų naujagimių peliukų, kuriais ji maitinasi. Galima pirkti ir šaldytas pelytes. Pelėmis bei žiurkėmis minta ir Taivano žaltys.
Su juo reikėtų elgtis ypač atsargiai, kadangi temperamentas svyruoja nuo romaus iki hiperagresyvaus. Ant rankų laikomas patinas gali apipurkšti aštriai dvokiančiu muskusiniu skysčiu. Pradedantiesiems mergina pataria įsigyti jauną arba prijaukintą gyvatę. Ji rekomenduoja kukurūzinį žaltį.
„Gyvatę, jei kyla pavojus, reikia staigiai čiupti už kaklo. Tuomet gyvatė nieko negali padaryti, nebent suspausti ranką. Žinoma, pitonas gali pasmaugti“, – aiškina I. Časonytė.
Jei auginate ir pūkuotą gyvūną, prieš paimdami gyvatę nusiplaukite rankas, kad gyvatės neerzintų kvapas. Varliagyviai per odą sugeria net žmonių rankų kremą.
„Žmonės yra pripratę prie minkštų, pūkuotų gyvūnų. Bet ir ropliai yra malonūs, įdomūs, jų akys atrodo įspūdingai. Žmonės bijo to, ko nesupranta“, – sako I. Časonytė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUGINTINIS: Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro zoologų būrelio moksleivė, gyvojo kampelio savanorė Iveta Časonytė demonstruoja įnoringo charakterio Taivano žaltį.
DRIEŽAS: Paimta į rankas barzdotoji agama nepatyrė streso, nes Iveta driežą paėmė taisyklingai – suteikė paramą, kad visos kojos, uodega būtų ant delno.
GEKONAS: Pradedantiesiems rekomenduojama auginti leopardinius gekonus, nes yra lengvai prižiūrimi, nereikalauja daug patirties. Driežus auginti gali net gyvūnams alergiški žmonės.
IGUANA: Įsigyjantiems iguaną patariama išmokti gyvūno kūno kalbą. Ropliai, kaip ir šunys, kūno poza parodo savo emocinę būseną.
PAPŪGOS: „Kalbančios papūgos labai brangios, kainuoja tūkstančius. Jas dresuoti reikia daug kantrybės. Nimfos moka iki 100, o banguotosios papūgėlės – iki 150 žodžių“, – sakė Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro zoologų būrelio gyvojo kampelio savanoris Eimantas Pangonis.
SNAPAS: Ant pikčiurnos žieduotosios papūgos narvo parodoje savanoriai pakabino įspėjimą lankytojams „Nekišti pirštų“. Vėliau jį patobulino – „Griežtai draudžiama kišti pirštus į narvą!!!“.
HAMAKAS: Naminiai šeškai snaudė hamake.
PAVOJAI: „Jei auginate papūgą, būtinai uždarykite langus ir balkoną. Išskridęs į lauką paukštis pagyvens tik dvi valandas“, – patarė Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro zoologų būrelio gyvojo kampelio savanoriai Modestas Gedminas ir Inga Terasavičiūtė.