Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Vitražai Pakruojyje – kaip malkos
„Pakruojo kraštas“ gavo laišką, pasirašytą mokyklų muziejininkų. Jame teiraujamasi apie Pakruojo dvaro rūmus, kuriuos po rekonstrukcijos valdė Savivaldybė. Ir apie vitražų, kabėjusių miesto knygyno languose, likimą.
Redakcija, bandžiusi rasti atsakymus į skaitytojams rūpimus klausimus, aptiko, kad dvaro rūmuose kelerius metus dulkėjusios brangios meno vertybės valdininkams nerūpi.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Vitražai laikomi saugiai?
Prieš keliolika dienų Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius organizavo Savivaldybės turto perkraustymą iš Pakruojo dvaro į buvusią „Versmės“ mokyklą.
Čia buvo suvežti visi rajonui dovanoti dailininkų paveikslai, kitas Pakruojo dvaro rūmuose buvęs Savivaldybės turtas, nes rūmai perduodami sodybos valdytojui.
Iš Pakruojo dvaro centrinių rūmų buvo išvežti ir vitražai, daugelį metų puošę miestą knygyno languose.
Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė redakciją patikino: „Vitražai laikomi saugiai.“
Redakcija paprašė leisti įsitikinti, kaip jie saugomi. Vaizdas, kurį teko išvysti, buvo pribloškiantis.
Vitražus, tik ką parvežtus iš dvaro, radome naujajame „kultūros vertybių sandėlyje“. Jie stovėjo vienas prie kito sustatyti ant briaunų ir atremti į sieną.
„Ar juos ir gabenote nesupakuotus, ne dėžėse?" – paklausėme vitražus gabenusių darbuotojų.
„O iš kur tas dėžes gausi?“ – nusistebėjo iš automobilio glėbį irgi nesupakuotų paveikslų į naują patalpą sandėliuoti atitempęs vyras.
Vitražų lakštuose matėsi kiaurymės, šalia ant grindų – tik ką pabirusių šukių, buvo sulaužytų ir sulankstytų skirtingos spalvos stiklo metalinių jungčių.
Niekieno turtas, neturi kur dėti
Redakcija išsiaiškino, kad dar gerokai prieš knygyno privatizavimą valdininkų sprendimu vitražai buvo nukabinti ir kurį laiką laikyti knygyno patalpose. Suguldyti vienas ant kito, ant stelažo.
„Paskui juos išvežė kažkur ar ne seniūnijos siųsti darbininkai“, – bandė padėti atkurti vitražų kelionių istoriją knygyno darbuotojos.
Moterų teigimu, tuo metu, kai buvo nuiminėjami vitražai , „viename lakšte buvo įskilęs vienas stikliukas" apie tik tokį pažeidimą prisiminė darbuotojos.
Pašnekovės sakė nepastebėjusios, kad vyrai išsiveždami smūgiams neatsparius meno kūrinius būtų juos kaip nors supakavę.
Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja B. Vanagienė prisipažino nežinanti, kas ir kodėl perdavė tuometiniam Kultūros skyriui saugoti šiuos profesionalių vitražistų meno kūrinius.
„Jie mums kaip turtas nepriklauso. Jais rūpinuosi kaip pakruojietė. Neturime mes nei kur sandėliuoti, nei kur kitur jų dėti. Iš ko jiems dėžes sukalti? Gal kada nors jie bus restauruoti ir sinagogoje pakabinti“, – apie tolimesnę bešeimininkių meno kūrinių ateitį spėliojo B. Vanagienė.
Autoriai pamiršti
Kas ir kada sukūrė daugelį metų miestą puošusius vitražus, B. Vanagienė negalėjo pasakyti. Ji tik prisiminė, kad jie Pakruojyje atsirado minint čia gimusio Lietuvos vitražo tėvo profesoriaus Stasio Ušinsko 85-ąsias gimimo metines.
Redakcija išsiaiškino, kad ta proga penkis vitražus sukūrė S. Ušinsko mokinio Algimanto Stoškaus studentai iš Dailės akademijos.
Atskiruose lakštuose įamžintos krašto įžymybės: profesorius S. Ušinskas, kompozitorius Juozas Pakalnis, rašytojas Juozas Paukštelis, kraštotyrininkas Juozas Šliavas ir mokslininkas Teodoras Grothusas. Vitražai tuomet dar Savivaldybei priklausiusio knygyno languose buvo atidengti 1990-ųjų spalį.
Tuometinis Kultūros skyriaus vedėjas Alfredas Šimkus sako irgi nežinantis, kas buvo šių kūrinių užsakovai.
„Kultūros skyrius tokių lėšų neturėjo, nes vitražai – labai brangūs darbai. Tikriausiai tai buvo Savivaldybės užsakymas ir nuosavybė. Vėliau vitražai galėjo būti perduoti knygynui, kaip Savivaldybės įmonei“, – abejonėmis dalijosi A. Šimkus, tvirtinęs, jog jie į Kultūros skyriaus žinią tada nebuvę perduoti.
Vieni vitražai jau dingo
Kalbantis apie vitražus, A. Šimkui prisiminė ir kiti – dabartinio Kultūros centro šokių salės langus iki pastato rekonstrukcijos puošę vitražai. Kur jie dabar?
„Geras klausimas. Niekada nepagalvojau. Kažkur dingo po rekonstrukcijos, kai buvo keičiami langai“, – prisiminė A. Šimkus.
Buvęs vedėjas negalėjo pasakyti, kas buvo tarybiniais laikais kurtų vitražų autorius, tačiau tiksliai prisiminė juos kainavus 5 tūkstančius 500 rublių.
„Anuomet už tokią sumą buvo galima nupirkti „Volgą“, todėl visas rajonas jau tada žinojo, kad vitražas – labai brangus menas“,– kriminalu dvelkiančią istoriją baigė buvęs Kultūros skyriaus vedėjas.
Autorės nuotr.
VERTYBĖS: Profesoriaus S. Ušinsko jubiliejui sukurti vitražai dabar sustatyti pasienyje šalia kitų iš dvaro suvežtų meno vertybių.
DUŽENOS: . Ant grindų – spalvoto vitražo stiklo duženos.
KLAUSTUKAS: Pakruojo rajono meno ir kultūros vertybėmis besirūpinantii vedėja Birutė Vanagienė dar nežino, kaip saugiai laikyti vitražus.