Naujausios
Pakištos kiaulės pasekmės: ir Lietuvoje, ir Rusijoje
Kol neišspręstas ginčas dėl Rusijos draudimo įvežti kiaulieną ir jos gaminius iš visos Europos Sąjungos, šalies perdirbėjų įmonės per mėnesį praranda 14 milijonų litų pajamų. Baiminamasi bankrotų. Rusai taip pat jaučia pasekmes. Kaliningrado srityje mėsos perdirbimo įmonės stoja dėl žaliavos stygiaus. Rusijoje mėsos produktų kainos sukilo 30 procentų ir daugiau.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Gamintojai – kryžminėje ugnyje
Rusija draudimą įvedė esą dėl afrikinio kiaulių maro atvejų Lietuvoje ir Lenkijoje. Nors čia buvo aptikta vos po du užsikrėtusius šernus, priklydusius iš Baltarusijos, ir liga daugiau neplinta.
Europos Komisija (EK) tikisi įrodyti Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), jog Rusijos reakcija nėra adekvati. Be to, tokio draudimo Baltarusijai, kurioje pirmiausia buvo aptiktas maras, netaiko.
Lietuvos mėsos perdirbėjai į Rusiją kiaulienos ir jos gaminių eksportuoja tiek pat, kiek į visą Europos Sąjungą (ES).
Pernai šis eksportas į Rusiją sudarė per 170 milijonų litų. Skerdienos eksportuota už 83 milijonus litų, dešrų – už 60 milijonų litų, kitų gaminių – už 30 milijonų litų.
„Įvertinę šiuos praėjusių metų skaičius, matome, kad per mėnesį bus prarasta 14–15 milijonų litų, – sako Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. – Prarandamos pajamos, mažės algos, jeigu situacija nesikeis, bus prarastos ir darbo vietos.“
E. Mackevičiaus teigimu, verslas yra atsidūręs kryžminėje ugnyje. Nuo jo niekas nepriklauso. Lieka tik laukti, kaip susitars Rusija ir ES. PPO skirta 60 dienų susitarti.
„Mes tik galime pareikšti garantijas, kad vykdysime visus rusų reikalavimus, – sako jis. – Bet jeigu rusai pareikalaus 200 km buferinės zonos apie nustatyto maro židinius, tai tada derybos Lietuvai tampa beprasmės, nes pateks visa Lietuvos teritorija.“
Nors faktinio maro pavojaus Lietuvoje nėra, o prevencinių priemonių imtasi daugiau, nei ES direktyvos reikalauja.
„Reikia tik įtikinti Rusijos pusę, kad situacija pas mus kontroliuojama“, – teigia E. Mackevičius.
Aštrės konkurencija vidaus rinkoje
Šiaulių regione didžiausia mėsos perdirbėjų įmonė yra ŽŪB „Joniškio delikatesas“. Jos metinė apyvarta sudaro 40 milijonų litų.
Į Rusiją eksportavo 5 procentus savo produkcijos. Į Vakarų rinką – Vokietiją, Airiją, Angliją – 5–10 procentų.
„Eksportas į Rusiją – nulinis, bet mums kol kas didelės įtakos tai nedaro, – teigia Gytis Bulys, ŽŪB „Joniškio delikatesas“ valdybos pirmininkas. – Nereikia atleidinėti darbuotojų, bent pusmetį nieko nekeisime ir gamybos apimčių nemažinsime.“
Situacijai užsitęsus padariniai verslui gali būti skausmingi.
Neišvengiamai aštrės konkurencija vidaus rinkoje, nes visa eksportuota produkcija liks čia. O vidaus rinkoje konkurencija ir taip buvo aštri.
Pigiau dešrų nepirksime?
G. Bulys nemano, kad kiaulienos, dešrų ar dešrelių kainos ims kristi.
„Kainoms nebėra kur mažėti, – sako verslininkas. – Nebent prekybininkai jas mažins. Perdirbėjai ir taip dirbame, kad rentabilumas sudaro tik 1–3 procentus. Nė viena įmonė didesnio nedeklaruoja, ir manau, jog neturi. Gali sumažinti kainas, bet po pusės metų natūraliai gali tekti skelbti bankrotą ir užsidaryti.“
Verslininkas skeptiškai vertina politikų siūlymus sukti į mažiau rizikingas rinkas. Mūsų įmonėms Vakaruose ypač sunku įveikti konkurencingumo barjerą.
„Dėl naujų rinkų būkime teisingi: jų atrasti ne tik nelengva, bet ir neįmanoma, – tikina verslininkas. – Į Vakarus produkciją tiekiame tik savo išeiviams, kurie nori lietuviškos produkcijos. Vakarų Europoje žaliava yra pigesnė, be to, dar turime konkurentus lenkus, kurie tą pačią produkciją gamina pigiau ir transportuoja 800 kilometrų arčiau, nei mes.“
Lietuviška kiauliena yra mažiausiai 10 procentų brangesnė nei Vakarų Europos.
„Dėl to, kad Lietuvoje užauginame tik pusę vidaus rinkai reikalingos kiaulienos, – sako G. Bulys. – Tris kartus mažiau kiaulių auginame nei 1990 metais. Dabar iš Vakarų Europos atsivežta žaliava, net įskaičius transporto išlaidas, yra pigesnė.“
Reikia ir valstybės pastangų
„Naujų rinkų ieškoti, dar nereiškia jų rasti, – teigia ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. – Tai užtrunka ne vienerius metus.“
Jis pateikia pavyzdį, kad su Kinija dėl mėsos eksporto deramasi jau treti metai. JAV gal jau šiais metais rudenį atidarys mums savo rinką.
„Bet vien rinkos atidarymo neužtenka, – sako E. Mackevičius. – Kad realiai išvežtum produkciją, rinką reikia ištirti, žinoti, ką ir kaip vežti.“
Jo nuomone, labai daug priklauso nuo valstybės požiūrio. Dabar šie klausimai palikti spręsti tik Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. O turėtų eksporto klausimus kuruoti atskira institucija, koordinuojanti visų veiksmus.
Eksporto nišoms atverti galėtų būti išnaudojami dideli valstybiniai kontraktai.
„Pavyzdžiui, Pietų Korėja stato mums laivą suskystintų dujų terminalui, tai gal kartu galima būtų susitarti, kad Pietų Korėjai tiektume kokią savo produkciją, – siūlo E. Mackevičius. – Japonai siūlosi atominę statyti, vėl galėtume tartis dėl savo produkcijos eksporto. Galėtų į savo rinką bent formaliai mus įsileisti.“
Jis pabrėžia, jog dabar ne tik naujų rinkų neturime, bet senas prarandame.
„Tokias kaip Saudo Arabija, Omanas praradome dėl pakeisto įstatymo, uždraudusio religinius skerdimus, – primena E. Mackevičius. – Kiaulienai tai neaktualu, bet jautienos ten nebegalime išvežti.“
Prognozuoja mėsos sektoriaus nemokumą
„Perdirbėjai yra mūsų partneriai, ir norime, kad jie turėtų rinkas, galėtų kuo daugiau kiaulių nupirkti ir kuo daugiau patys užsidirbti, – teigia Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Gyvų kiaulių eksportas į Rusiją seniai sustabdytas. Kiaulių augintojai jau trejus metus didžiąją dalį kiaulių parduoda tik vietos rinkai. Dalį realizuoja Lenkijoje.
„Rusijos rinka perdirbėjams gera tuo, kad ten partneriai pinigus moka iš anksto, – pabrėžia A. Baravykas. – Vidaus rinkoje atsiskaitymai vėluoja po kelis mėnesius.“
Dėl to pasekmes pajus ir augintojai. Jis prognozuoja mėsos sektoriaus nemokumą.
„Turėsime reikalų su nemokiais klientais, kurie pirks kiaules, bet neturės pinigų atsiskaityti“, – sako augintojų asociacijos vadovas.
Tokie sandoriai, anot jo, pasibaigs perdirbėjų bankrotais. Jau praėjusį rudenį buvo atvejų, kai perdirbėjai pirkę „teorinėmis“ kainomis, bankrutavo.
„Įmonių bankroto atveju augintojams atsiimti pinigus labai sudėtinga, – teigia A.Baravykas. – Bankrutuos silpniausieji, bet ir jie nusineš po kelis milijonus litų.“
Augintojus dabar gelbėja prasidedantis kiaulienos vartojimo sezonas. Vasarą jos poreikis visada išauga. Kyla vartojimas, kyla kiaulienos kaina.
Kitas palankus veiksnys – dėl JAV ir Kanadoje siaučiančio paršelių viruso ten daug jų likviduota, pakilo kaulienos kainos.
„Ten, kur amerikiečiai ir kanadiečiai eksportuodavo, dabar patenka europietiška mėsa, galėsime ir mes į tas rinkas daugiau savo produkcijos tiekti, – teigia A. Baravykas. – Bet tai tik momentinis dalykas.“
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
PRARADIMAI: Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas: „Prarandamos pajamos, mažės algos, jeigu situacija nesikeis, bus prarastos ir darbo vietos.“
SITUACIJA: Gyvų kiaulių eksportas į Rusiją seniai sustojo, dabar atėjo eilė ir visiems gaminiams iš kiaulienos.
PASEKMĖS: Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, prognozuoja mėsos sektoriaus nemokumą: „Rusijos rinka atsiskaitydavo iš anksto. Dabar turėsime klientus, kurie pirks kiaules, bet neturės pinigų atsiskaityti.“
