Naujausios
Šienas virsta velykinėmis dekoracijomis
Vaikystės prisiminimai, apgaubti šviežiai džiovinto šieno kvapu, pedagogę Gitaną Montvidienę įkvėpė sukurti velykinio stalo puošmenas iš lietuviškų žolynų. Pintinėlės-paukščiai ar zuikis su paslaptimi – praktiški ir dekoratyvūs stalo papuošimo elementai.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Stalo puošmena
„Kai žmogus turi gerą prisiminimą iš vaikystės, pasakiška atrasti galimybę tai pratęsti jau suaugus“, – sako G. Montvidienė. Vienas maloniausių jos vaikystės prisiminimų – miegojimas ant šviežiai išdžiovinto šieno, kieme ką tik nupjautos žolės kvapas.
Norėdama teigiamas emocijas užfiksuoti kuo ilgiau, moteris sumanė iš džiovinto šieno ką nors pagaminti.
„Tris dienas iš eilės išbarstydavau šieną ant pievos kaip debesėlius, vakare surinkdavau atgal į kartoninę dėžę“, – šypteli G. Montvidienė. Džiovinant žolę svarbu, kad šienas kvėpuotų, visiškai išdžiūtų. Jei liks drėgmės, jis supelis.
Iš šieno pagaminti krepšeliai velykiniams kiaušiniams susidėti – ypatingi. Nuo šiltų margučių šilumos šienas, žolelės ima kvepėti. Vietoje kiaušinių Gitana siūlo į lizdą įtiesti drobinę servetėlę ir suberti saldainius, sausainius ar sudėti duoną.
Velykų bobutės pintinėlių galima nešti krikšto vaikams ar velykinę savaitę lankant bičiulius.
„Padėjus tokį paukštelį ar pintinę ant stalo – nebereikia papildomų dekoracijų. Tai praktiška stalo puošmena iš natūralių gamtinių medžiagų“, – atkreipia dėmesį Pakruojo rajono Pašvitinio pagrindinės mokyklos etikos mokytoja G. Montvidienė.
Kaip sukurti pintinę iš šieno, balandžio 14 dieną 16 valandą G. Montvidienė Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje rodys kūrybinėse dirbtuvėse „Velykų belaukiant“.
Zuikis iš šieno
Pasak kūrėjos, pintinėlėms gaminti tinkamiausias šienas iš minkštos žolės, o ne karvėms skirtasis, kurio šiaudai ilgi ir kieti. Dirbinių pagrindas – tarsi į ilgą slieką susukti šieno gniūželiai, tvirtinami siūlu. Formuoti krepšelį ar lizdą reikia nuo vidurio, sukant šieno „slieką“. Galutinai indas sutvirtinamas dygsniuojant dekoratyvia juostele.
Puošti galima atsižvelgiant į individualų skonį – įvairiomis džiovintomis gėlėmis, augalais, rugio varpomis. Norintieji sodresnių spalvų gali panaudoti dirbtines gėlės.
Zuikis pradedamas lygiai taip pat, kaip ir pintinė. Kūną galima auginti kiek tik nori. Prisiuvamos pėdos, uodega, ausys, letenos. Praktiška zuikį pagaminti sudedamą iš dviejų dalių – jo pilve galima ką nors paslėpti. Zuikio letenose galima pamerkti gėlės, į jas ką nors įsprausti.
Gitanos idėja – į vidų įdėti stiklainį pripiltą saldainių. Nukėlus galvą pilve matysis suvalgyti saldumynai. Zuikį galima puošti kaip berniuką ar mergaitę, atitinkamai pritaisius kaspiną prie ausies, varlytę po kaklu.
Veidą autorė formavo iš riešutų kevalų, pupelės atliko dantų funkciją, varpos – ūsus, sudžiovintas gėlės rudbekijos viduriukas – nosis.
Iš tos pačios medžiagos galima pagaminti padėkliukų karštam kavos puodeliui, arbatinukui. Padėkliukų kraštus siūlo apnerti. Karštą indą G. Montvidienė rekomenduoja taip pat įdėti į vieną iš šiaudinių paukščių.
„Ačiū Dievui, kad turime tokią nuostabią gamtą! Šienas – pati paprasčiausia medžiaga kūrybai. Nereikia kopti į kalnus, kad jos gautum“ – džiaugėsi G. Montvidienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IDĖJA: Pedagogė Gitana Montvidienė iš šieno siūlo pasigaminti praktišką velykinę dekoraciją – zuikį. Iš dviejų dalių sudarytas zuikis gali būti puiki slėptuvė Velykų bobutės dovanoms.
INDAI: Iš šieno galima pagaminti įvairių formų krepšelių velykiniams kiaušiniams, saldumynams susidėti.
PAUKŠTIS: Indas-paukštis iš šieno dekoruotas gamtinėmis medžiagomis – džiovintomis gėlėmis, augalais.