Kultūriniai pėdsakai nuvedė iki poliarinio rato

Kultūriniai pėdsakai nuvedė iki poliarinio rato

Šiaulių universiteto dėstytoja, teatrologė Nomeda Šatkauskienė Suomijoje dalyvavo konferencijoje, kuri vyko keliaujant. Sėdę į traukinį Helsinkyje, skaitydami pranešimus, diskutuodami, dalyviai pasiekė Laplandijos sostinę Rovaniemį.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Pranešimai – vagone

Konferencijos „Teatras ir nomadinis subjektas“ dalyviai į Suomiją atvyko iš Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, JAV, Indijos.

Lietuvai atstovavo teatrologės Rūta Mažeikienė ir Ina Pukelytė iš Vytauto Didžiojo universiteto, Ramunė Balevičiūtė iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei N. Šatkauskienė iš Šiaulių universiteto.

Konferencija buvo atidaryta Helsinkio nacionalinio dramos teatro kavinėje, o rytą visi dalyviai sėdo į senoviško stiliaus traukinį, kurio vagone įrengta konferencijų salė.

Traukinys iš Helsinkio į Laplandijos sostinę Rovaniemį, kur vyko pagrindinė konferencijos dalis, pajudėjo devintą valandą ryto. Kelionės tikslą pasiekė po dvylikos valandų.

Pro langą keičiantis vaizdams, buvo perskaityta apie 10 pranešimų, vyko diskusijos.

Prie poliarinio rato

Rovaniemis pasitiko skaisčia saule, aptirpusiu sniegu.

Nuo Rovaniemio iki poliarinio rato yra 8 kilometrai. Turizmas čia pradėtas plėtoti apie 1920 metus.

2005–2006 metais Rovaniemis su aplinkiniais miesteliais sujungtas į bendrą municipalinį vienetą, tad dabar gyventojų skaičiuojama apie 60 tūkstančių.

Rovaniemio municipalinė teritorija yra 8 016 kvadratinių kilometrų, pagal plotą tai – didžiausias Europos miestas, nors didžioji jo teritorija apaugusi mišku.

Rovaniemis labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, yra naujai atstatytas, todėl neturi ypatingo šiaurės krašto žavesio. Turistinis gyvenimas verda šiauriau.

Miestą pagyvina studentai

Rovaniemyje veikia modernus Laplandijos universitetas. Jis, pasak N. Šatkauskienės, atspindi aiškią regionų politiką. Nors miestas nėra patrauklus klimatu ar pramogomis, jaunimui pritraukti yra sudarytos labai geros studijų sąlygos. Universitetas stengiasi patenkinti šiaurės regiono poreikius, dėl užsienio studentų nesiverčiama per galvą.

Laplandijos universiteto Menų fakultete studijuoja 1100 studentų. Meno ir dizaino katedra įkurta prieš 35 metus.

„Studentai pagyvina miesto gyvenimą. Gatvėse nedaug mašinų, studentai dviračiais važinėja ir per sniegą, tam yra specialios padangos“, – pasakoja N. Šatkauskienė.

Viena konferencijos diena vyko Arkties centre, priklausančiame universitetui. Jame veikia įspūdinga samių kultūros ekspozicija. Universiteto mokslininkė samė kalbėjo apie savo gyvenimo patirtį.

„Galėjome patirti, kad suomiai gyvena labai arti gamtos. Ji gyvena mažame namelyje, atsiribojusi nuo žmonių. Gyvena pagal sezoną: uogų, grybų, augina elnius“, – pasakoja Nomeda.

Pasak N. Šatkauskienės, suomiai yra susikūrę savo gyvenimo būdą, kuris gana uždaroje erdvėje leidžia jiems jaustis savitais, turėti tautinį identitetą, o tuo pačiu būti atvirais.

„Atvažiavęs supranti, kad esi Suomijoje. Pavyzdžiui, universitete įrengtos suomiškos pirtys, kiekviename bute – pirtys, kiekviename viešbutyje – pirtys“, – sako N. Šatkauskienė.

Kultūros klajokliai

Žodis „nomadas“, pasak N. Šatkauskienės, reiškia klajoklių genčių gyvenimo būdą. Medžioklėje jos seka žvėrių pėdas, niekada neapsistoja vietoje. Dabar terminu „nomadiška kultūra“ (sąvoka atėjo iš Deliuze ir Guattari teorijos) apibūdinama šiuolaikinė keliaujanti, judanti kultūra, kurioje persipina įvairios patirtys.

„Tai yra mūsų šiandieninio gyvenimo metafora. Mes, sekdami meniniais, kultūriniais pėdsakais, irgi išjudame iš savo teritorijų, nebesame lokalūs, uždari. Šiuolaikiniame globaliame amžiuje kultūra negali išlikti stabili, uždara. Net užkampyje veikianti teatrinė organizacija šiais laikais nebegali būti tokia uždara, kad jos neveiktų tai, kas vyksta pasaulyje. Kultūra nebeegzistuoja uždaroje teritorijoje, bet sklinda po pasaulį“, – sako N. Šatkauskienė.

N. Šatkauskienė cituoja sociologą Zygmuntą Baumanį: šiuolaikinė kultūra, menas, ir visuomenė yra keliaujanti, nesvarbu, ar keliauji per „Facebook“, multimedijas, ar fiziniu kūnu. Keliaujantieji yra pirmaujančiose pozicijose ir gerąja, ir blogąja prasme. Jie ir daugiau pamato, sukuria naujo produkto, bet kartu kuria galios įrankį. Valdo tuos, kurie lieka gyventi lokaliai.

Nomeda juokiasi: kai konferencijos dalyviams pasakydavo vardą, užsieniečiai perklausdavo: „Nomada“? Jie galvojo, kad lietuvė juokaudama prisitaikė prie konferencijos temos.

„Paaiškindavau, jog mano vardas labai senas, bet susijęs su žodžiais „nuo medžio“, o ne su klajokliais. Nors man asmeniškai klajokliškas pasaulio supratimas yra priimtinas“, – šypsosi teatrologė.

Skirtingos kryptys

N. Šatkauskienei buvo įdomu stebėti, kaip kitų šalių atstovai supranta nomadiškumą.

„Konferencija parodė, kad visi keliaujame, judame, bet skirtingomis kryptimis. Lietuviai nomadiškumą labiau supranta kaip fizinį judėjimą, klajokliškumą sieja su egziliu, emigracija. Atsitiktinai visų mūsų, lietuvių, pranešimai buvo susiję su fiziniu lietuvių atsitraukimu iš savo šalies. Vakariečiai yra labiau atsipalaidavę, linkę žiūrėti filosofiškai, labiau orientuojasi į estetines patirtis“, – sako N. Šatkauskienė.

Pasak teatrologės, lietuviams išvykimas dažniausiai siejamas su neigiama patirtimi. Lietuviai turėjo kovoti už savo žemę, saugoti identitetą. Susiformavo gana uždaras lokalios kultūros supratimas, todėl drąsūs pasaulio be sienų samprotavimai kartais atrodo labai tolimi.

N. Šatkauskienė skaitė pranešimą apie išbandymus emigracija M. Ivaškevičiaus dramose, daugiausia dėmesio skirdama pjesei „Išvarymas“. Joje M. Ivaškevičius nagrinėja neigiamą emigracijos aspektą. Kalbama, apie tai, kaip lietuviai emigrantai nepritampa Anglijoje, kaip globalizacijos procesai gali turėti labai skaudžių padarinių žmogui.

Pranešimas sukėlė daug klausimų: „Ar tikrai taip yra Lietuvoje – juk visas pasaulis emigruoja? Kodėl jūs būtent taip vaizduojate?“

Pas Kalėdų Senelį

Didžiausia atrakcija, esanti netoli Rovaniemio – Kalėdų Senelio kaimas. Jis nebuvo įtrauktas į konferencijos programą, bet dalyviams buvo smalsu pamatyti. Suomiai kone atkalbinėjo nuo šios išvykos.

„Įdomi patirtis, bet supratome, ką suomiai turėjo omenyje sakydami, kad ten apsilankyti nėra būtina. Tai – turistams patrauklus objektas, Disneilendo tipo įstaiga“, – juokiasi N. Šatkauskienė.

Kalėdų Senelio kaimas atidarytas 1950 metais, pirmoji oficiali jo lankytoja buvo Eleonora Ruzvelt, tuomečio JAV prezidento žmona. Čia niekuomet nenupuošiama Kalėdų eglutė.

Kaimelis yra ant poliarinio rato, kurį žymi stulpeliai. Svarbiausi objektai – Kalėdų Senelio kambarys ir Kalėdų paštas. Kiti pastatai – kavinės ir suvenyrų parduotuvės. Miestelis senokai matęs restauraciją. Po žiemos Kalėdų Senelio elniai pavargę, liūdnais veidais, vienas – tik su vienu ragu.

„Kalėdų Senelis domėjosi, iš kur atvykome. Kai pasakėme, jog dalyvaujame konferencijoje, skirtoje teatrui, sukluso. Greičiausiai jis yra aktorius. Pasvarstėme, kad jį buvo galima pakviesti kaip pranešėją, nes nėra labiau nomadiško aktoriaus – subjekto – kaip Kalėdų Senelis. Tad tikrą pasaulio nomadą pakvietėme į kitą konferenciją“, – šypsosi N. Šatkauskienė.

Lankantis pas Kalėdų Senelį buvo gera proga prisiminti M. Ivaškevičiaus filmą „Santa“, kurio veiksmas kaip tik ten ir nuveda.

„Užsieniečiai buvo nustebę, o mes parodėme, kad lietuviai yra atviri, kada Kalėdų Senelio tema, su ja susijusios vietovės jiems yra prieinamos ir suprantamos“, – sako N. Šatkauskienė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KELIONĖ: Šiaulių universiteto dėstytoja, teatrologė Nomeda Šatkauskienė Suomijoje dalyvavo mobilioje traukinio konferencijoje „Teatras ir nomadinis subjektas“.

Asmeninio albumo nuotr.

KELIAS: Nomeda Šatkauskienė pakeliui į Laplandijos universitetą. Kelią vietiniai trumpina per užšalusį ežerą.

BULVARAS: Apytuštis Rovaniemio pėsčiųjų bulvaras. Studentų pamėgta kavinė čia ilgiau veikia tik ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

UNIVERSITETAS: Prie Laplandijos universiteto. Nomeda Šatkauskienė – pirma iš dešinės.

KAIMELIS: Kalėdų Senelio kaimelis.

ŽENKLAI: Stulpai žymi poliarinį ratą.

VERSLAS: Už šių durų sėdi Kalėdų Senelis. Fotografuoti savo fotoaparatu draudžiama. Vietos fotografo nuotrauka kainuoja 37 eurus.

PAŠTAS: Šioje patalpoje veikia Kalėdų Senelio paštas.

KONFERENCIJA: Dalyviai pranešimus skaitė ir traukinyje, važiuojančiame iš Helsinkio į Rovaniemį.