Prie naminės duonos – naminis ir sviestas

Prie naminės duonos – naminis ir sviestas

Junkilų kaimo bendruomenė „Kruteklis“ antrus metus savo bendruomenės namuose kepa naminę duoną. Ir ne tik kepa, bet ir supažindina su šio senovinio amato paslaptimis į bendruomenę užsukančius svečius.

Kol kepa duona, senoviškai mušamas ir sviestas. Prie naminės duonos kitoks sviestas ir netinka.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Daug audėjų ir duonos kepėjų

Junkilų kaimo bendruomenės „Kruteklis“ pirmininkė Ona Granickienė pasakojo, jog bendruomenė pradėjo mąstyti apie senovinių amatų puoselėjimą dar 1997-aisiais, kai buvo kuriami bendruomenės namai.

„Tuo metu kūrėsi Krašto partnerystės Vietos veiklos grupės Kelmės rajone, buvo vykdoma bandomoji strategija. Vienas iš prioritetų – senųjų amatų atgaivinimas. Mūsų bendruomenė ketino galbūt užsiimti kokiu nors verslu ar teikti paslaugas, tačiau neturėjome jokios patirties, ir nesiryžome“, – sakė O. Granickienė.

Šalia Junkilų esančiame Šlumpių kaime gyveno duoną kepti mokanti Dalia Tolienė. Bendruomenė parengė bandomąją strategiją „Bendruomenės namai – Junkilų krašto kulinarinio paveldo ir senųjų amatų atgaivinimo centras“.

„Dar buvo gyvų, aktyvių kaimo audėjų, mezgėjų. Moterys mokė savų amatų. Iki šiol bendruomenėje stovi audimo staklės. Susimūrijome duonkepę krosnį. Taip ir pradėjo Dalia duoną bendruomenėje kepti“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.

Ir pažiūrėti, ir pabandyti

Prieš porą metų Junkilų kaimo bendruomenė „Kruteklis“ parengė edukacinę programą „Naminės duonos kepimas ir gaminių iš duonos tešlos gaminimas ir degustavimas, naminio sviesto mušimas“.

Kadangi duona kepa apie dvi valandas, bendruomenė lankytojams sugalvojo papildomų užsiėmimų.

„Paprastai priimame maždaug 20 žmonių grupę. Apie duoną pasakoju poetų žodžiais, rodome filmą „Žemaitijoje dar kepa duoną“. Jei yra vaikų, ant stalo padedame sietuvę ir nesijotų ruginių miltų, kad mažieji miltus pasijotų. Vaikams parodome skirtingus grūdus, leidžiame pabandyti spėti, kokiam augalui grūdas priklauso“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Užsiėmimų dalyviai gali patys prisiliesti prie duonos kepimo. Nusiplovę rankas, ima iš duonkubilio tešlą ir deda į skardeles, kokiu nors išskirtiniu ženklu pažymi kepaliuką.

Iš likusios tešlos padaromi piršteliai kepami keptuvėje įkaitintuose riebaluose, verdami ruginiai „kleckiukai“. Čirškinami spirgučiai – gaminamas baltas padažas. Tuo pat metu senoviškai, medinėje muštokėje mušamas ir sviestas. Verda bulvės su lupenomis.

„Leidžiame žmonėms patiems pasiruošti stalą pagal savo norus. Turime staltiesių, molinių indų, reikiamų įrankių“, – sakė O. Granickienė.

Duona – į namus

Bendruomenės pirmininkė pasakojo, jog užsiėmimų dalyviai skanauja virtomis bulvėmis su sviestu, keptais piršteliais, virtais „kleckiukais“ su spirgais, atsigaivina mėtų arbata. Ką tik iškeptos duonos  nevalgo. Duonai reikia atvėsti, todėl kiekvieno kepaliukas su svečiu iškeliauja į jo namus su palinkėjimais būtinai ir skalsos parnešti.

Duonkepėje krosnyje telpa 24 maži kepaliukai arba keli dideli kepalai. Lauktuvių užtenka visiems.

D. Tolienė kepa duoną ir su lašinukais. Lašinukai išminkomi kartu su tešla, vienodai pasiskirsto, nededami į duonos vidurį kaip įdaras. Gerai duonai reikia ir gerų produktų. Ruginiai miltai perkami iš vietinių žemdirbių, grietinė – iš Junkilų krašto ūkininkės.

Keturios duonos kepėjų kartos

Žmonės, pasak Junkilų kaimo bendruomenės „Kruteklis“ pirmininkės Onos Granickienės, nori susipažinti su duonos kepimu, patys susimušti naminį sviestą.

„Užsiėmimų paklausa – didžiulė, tik mes nebespėjame. Atvyksta moksleivių grupės, darbo kolektyvai, sulaukiame ir užsieniečių“, – pasakojo O. Granickienė.

Dalia Tolienė sakė, jog duoną kepė ir kepa keturios jos giminės moterų kartos: „Kepė ir mano mama, ir baba, ir probabė, ir aš kepu“, – žemaitiškai paaiškino.

Autorės nuotr.

DUONA: (Iš dešinės) Dalia Tolienė – ketvirtos kartos duonos kepėja. Moters kepama žemaitiška duona su lašinukais pripažinta tautinio paveldo produktu. (Šalia – Junkilų kaimo bendruomenės „Kruteklis“ pirmininkė Ona Granickienė).

Junkilų kaimo bendruomenės „Kruteklis“ nuotr.

MILTAI: Vaikams siūloma pabandyti sijoti ruginius miltus.

ŽENKLAI: Kiekvienas duonos kepaliukas žymimas skirtingu ženklu, kad iškepusį atpažintų jo šeimininkas.

CUKRUS: Ką tik iškeptą duoną reikia pavilgyti saldžiu vandeniu, kad kepalėliai gražiai blizgėtų.