Naujausios
Trijų kryžių atstatymas buvo patikėtas šiauliečiui
„Kieno tik paklaustumei, visi sakytų, kad Tris kryžius Vilniuje atstatė vilniečiai“, – sako Antanas Juozaitis. Iš tiesų prieš 25 metus Tris kryžius Vilniui ir Lietuvai sugrąžino Šiaulių apskrities statybininkai, kuriems vadovavo šiaulietis A. Juozaitis.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Įamžino vaizdo juostoje
A. Juozaitis į vaizdo grotuvą įdeda kasetę: joje – Trijų kryžių atstatymo, pabaigtuvių, iškilmių akimirkos. Unikalius kadrus įamžino A. Juozaičio sūnus Linas.
Ekrane – 1989 metų gegužės 10-oji. Vyrai tarsi skruzdėlės tempia į kalną klojinius, vis sustodami atgauti jėgų.
Per poilsio minutę užkandžiauja. Tariasi. Kibirais per rankas perduoda betono skiedinį. Tarsi akrobatai, be jokių apsaugų, šalmų, karstosi klojiniais. O kryžių aukštis – sulig penkiaaukščiu namu. Laužtuvais stengiasi atplėšti lentas. Dailina, tinkuoja kryžių paviršių.
Pagrindiniai darbų įrankiai – laužtuvas, kirvis, kastuvas, kibiras... Dirba nežiūrėdami, ar lietus, ar saulė.
Užfiksuotuose istoriniuose kadruose – interviu žurnalistams, galiausiai – pašventinimo iškilmės birželio 14 dieną.
A. Juozaitis gyvai komentuoja įvykius ekrane. Vardija, kas darbuojasi, kaip susiklostė statybininkų gyvenimai. Ir smulkmeniškai prisimena Trijų kryžių atstatymo istoriją.
Statybininkas iš prigimties
A. Juozaitis buvo laikino A. Vivulskio Trijų kryžių paminklo atstatymo statybininkų kolektyvo vadovas. Kolektyvo direktorius – Henrikas Šilgalis.
1989 metais A. Juozaitis dirbo Radviliškio rajono „Draugo“ kolūkyje statybos inžinieriumi.
A. Juozaitis sako, kad kryžių atstatymo konkurso kaip ir nebuvo. „Sprendė, tarėsi Algimantas Nasvytis, Algirdas Brazauskas, Vytautas Landsbergis. H. Šilgalis ir A. Nasvytis pasiūlė mane. Pasikvietė į A. Brazausko kabinetą. Paklausė, ar sugebėsiu. Ką atsakyti: juk tokio statinio niekada nestačiau! Bet kad susitvarkysiu, abejonių neturėjau. H. Šilgalis užtvirtino: „Jei jis nestato, nežinau, kas pastatys“, – priešistorę prisimena A. Juozaitis.
Sudėtingos užduoties A. Juozaitis neišsigando, nes visą laiką buvo statybininkas.
Kai jo tėvas 1953 metais po amnestijos grįžo iš kalėjimo, aštuonerių metų sūnų pradėjo vestis į statybas. Nuo dvylikos metų paauglys išėjo dirbti „ant savęs“. Šešiolikos jau dirbo Radviliškio statybos remonto valdyboje brigadininku. A. Juozaičio biografijoje – daugybės pastatų statyba. Įveikdavo ir tai, apie ką kiti sakydavo: „Neįmanoma“. Todėl jam įmanoma tapo ir Trijų Kryžių atstatymo užduotis.
„Aš tikiu tuo, ką darau“, – šypsosi A. Juozaitis.
Didžiulis dėmesys
Užsakovams itin svarbi sąlyga buvo terminas – birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. A. Juozaitis davė pažadą.
„Buvo paruoštas maketas, kad galėtume vizualiai pamatyti, kaip turėtų atrodyti kryžiai. Brėžinių nebuvo. Kaip daryti klojinius? Viską pačiam teko skaičiuoti, braižyti, galvoti“, – sako A. Juozaitis.
Klojinius pradėjo daryti žiemą. Vienus kalė „Draugo“ kolūkyje pas pirmininką Algirdą Malinauską, kitus – gretimame „Komunaro“ kolūkyje pas Vilimą Malinauską.
„Buvau perspėtas, kad centimetro paklaida – jau blogai. Pasukimas, pakrypimas – viskas buvo labai svarbu. Kiekvieną dieną ateidavo geodezininkai, pamatuodavo“, – prisimena A. Juozaitis.
Darbai ant kalno, skaičiuoja laiką A. Juozaitis, prasidėjo kovo viduryje.
Kaip nugabenti medžiagas ant kalno? Transporto naudoti negalima – kalną sugadinsi. Krano irgi negalima statyti. Viską reikėjo atlikti rankomis.
„Per televiziją paskelbdavo, kad reikia talkos. Talkininkų būdavo tiek, kad reikėdavo surašyti į eilę, kad visi neitų vienu metu. Žmonės buvo labai geranoriški, apie pinigus nė kalbos nebuvo. Geranoriškumo trūko tik kai kuriems valdžios žmonėms“, – prisimena A. Juozaitis.
Vykstant darbams, mitingus kalno papėdėje organizuodavo „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.
A. Juozaitis prisimena, kad susidomėjimas atstatymu buvo didžiulis. Nuolat sulaukdavo ne tik talkininkų, bet ir žurnalistų, užsienio turistų. Prisimena ir garbingų svečių, tarp jų – verslininko milijonieriaus Juozo Kazicko apsilankymą.
Neįminė paslapties
Ėmęsi kryžių atstatymo, statybininkai atkasė ir senųjų kryžių likučius. Jie dar ilgą laiką gulėjo papėdėje. Žmonės prie jų dėjo gėlių, degė žvakutes.
Nors sakoma, kad kryžiai – autentiški pirmtakams, visgi vienas skirtumas, pasak A. Juozaičio, yra. Pirmieji kryžiai buvo tuščiaviduriai.
„Kaip įdėmiai bežiūrėjome, neaptikome jokių žymių, kaip buvo iš vidaus išimti klojiniai. Neįminėme paslapties“, – šypsosi patyręs statybininkas.
Kol vyko darbai, tikintieji ant kalno pastatė simbolinius tris medinius kryžius.
„Mums net padainuoti ateidavo. Tada negalvojome, kad didį darbą darome. Negalvojome apie garbę. Reikėjo pastatyti. Tuo metu buvo svarbu nebūti Tarybų Sąjungoje. Buvo nusiteikimas, dvasia. Viską darė entuziazmas“, – šypsosi A. Juozaitis.
Akademikas Eduardas Vilkas Lietuvos mokslų akademijoje parūpindavo pietus. Kęstutis Gaška budėjo naktimis saugodamas turtą nuo ilgapirščių. Visgi prieš pat darbų pabaigą nuo kalno vagys pavogė vagonėlį su užrašu „Šiauliai“.
Nepertraukiamas darbas
Pasak A. Juozaičio, projektuotojų iškelta sąlyga buvo, kad kryžiai turi būti išlieti išvien – nepertraukiamai.
A. Juozaitis išsaugojo lapelį, ant kurio surašyta betono sudėtis: kiek cemento, skaldos, smėlio, vandens pilti.
„Pastatydavau žmogų, kuris skaičiuodavo, kiek cemento įpilta. Kitas skaičiuodavo stambią, trečias – smulkią skaldą, ketvirtas – baltą smėlį iš Anykščių, – pasakoja A. Juozaitis. – Mano žmonių buvo dvylika. Pylėme dvi paras. Po vieną, du vyrai nueidavo pamiegoti. Visi bijojo, ar atlaikys klojiniai. Bet atlaikė. Dar reikėjo palyginti, pašlifuoti, nudažyti.“
Teksto raides A. Juozaitis atliejo Šiauliuose. Raidės aukštis – apie 10 centimetrų.
Darbams einant į pabaigą, A. Juozaitis nesitraukdavo nuo kalno. „Kas priimtų sprendimą, jei jo prireiktų staiga? Tik pats. Nuolat tardavomės. Jei pastatysi ir netiks? Ką tada daryti? Dar kartą sprogdinti?“ – sako statybininkas.
Iš pradžių atstatymo darbų sąmata siekė 30 tūkstančių rublių. A. Juozaitis sako apsiskaičiavęs, tad teko prašyti papildomų lėšų.
„Nuėjome pas A. Brazauską. Pakvietė užeiti. Jokių problemų. Buvo pridėta 12 tūkstančių“, – prisimena A. Juozaitis.
A. Juozaitis ištiesia ir apmokėjimo dokumentą. „Tuomet buvo rasti pirmųjų kryžių darbų dokumentai: kiek, kam mokėta. Gal kada nors ir ši informacija bus įdomi“, – sako šiaulietis.
Pamiršta istorija
Darbas ant kalno truko tris mėnesius. Pabaigtuvių vainiką statybininkai uždėjo likus maždaug dviems savaitėms iki iškilmių. Iškilmių išvakarėse kaip tik buvo A. Juozaičio vardadienis – Antaninės.
Jaudulio prieš atidarymą, prisimena A. Juozaitis buvo. Iškilmės – didžiulės. Žmonių susirinko daugybė. Kryžius šventino kardinolas Vincentas Sladkevičius.
„Buvau jaunas, o apsiėmiau tokį darbą! Iš tiesų neturėjau apsiimti ir neturėjo man leisti, – šypsosi A. Juozaitis. – Smagu dabar prisiminti. Bet visi pamiršo, kokia istorija buvo. Iš pradžių dažniau į Vilnių nuvažiuodavau.
Ne Trimis Kryžiais dabar nusivyliau, bet valdžia esu nepatenkintas. Ne tokią Lietuvą įsivaizdavau. Sakoma, ko nepadaro okupantai, tą padaro savi. O gyventi geriau būtų galima. Bet jeigu jie pirmiausia pasikelia sau atlyginimus...“
Jokios padėkos už atstatytus kryžius A. Juozaitis nėra gavęs.
Pagal Antano Vivulskio projektą 1916 metais pastatyti Trys Kryžiai buvo susprogdinti 1950 metais. Paklaustas, kiek, prognozuoja, atlaikys jo atstatyti kryžiai, A. Juozaitis nusišypso: „Žiūrint, kas bus valdžioje. Jei tik niekas neprašys mūsų gelbėti, kryžiai stovės ilgai.“
Jono TAMULIO nuotr. ir repr.
PRISIMINIMAI: Antanas Juozaitis prisimena neišmatuojamą žmonių geranoriškumą, talkinant atstatant Tris Kryžius 1989 metais.
KOMANDA: Statybininkai, atstatę Tris Kryžius ant Plikojo kalno Vilniuje. Nuotraukoje nėra Antano Juozaičio, nes jis fotografavo. Tarp statybininkų – ne tik šiauliečiai, bet ir šeduviai, radviliškiečiai, pora panevėžiečių.
PRAEITIS: Iš ekrano sustabdyta akimirka: Antaną Juozaitį (centre) sveikina kardinolas Vincentas Sladkevičius.
LIEKANOS: Atkasti susprogdinti kryžiai kalno papėdėje.
SĄRAŠAS: Laikino statybininkų kolektyvo Trims Kryžiams atstatyti sudėtis.
ISTORIJA: Antanas Juozaitis 1989 metų Trijų Kryžių atstatymo darbus išsaugojo vaizdo juostoje.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. trys kryziai
Trys Kryžiai – paminklas Vilniaus mieste, ant Plikojo kalno. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą. Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, paminklui surinkti pinigai. 1916 metų vasarą padaryti klojiniai, išlietas paminklas, atlikta apdaila. 1950 metų gegužės 30 dieną sovietinės valdžios įsakymu paminklas susprogdintas.