Teko pasimokyti Norvegijoje

Teko pasimokyti Norvegijoje

Teko pasimokyti Norvegijoje

Dalyvavau ugdymo plėtotės centro kvalifikacijos tobulinimo programoje – stažuotėje Norvegijoje. Dvylikai mokytojų iš visos Lietuvos buvo sudaryta galimybė iš arčiau susipažinti su šios šalies švietimo sistema, pedagogų rengimu, mokyklų darbo ypatumais, mokinių žinių vertinimu ir įsivertinimu.

Keturias dienas trukusi kelionė buvo turininga: aplankėme Oslo universitetinį koledžą ir Edukologijos fakultetą, Hangen mokyklą, Drameno A. Vidergande vidurinę ir profesinę mokyklas bei Norvegijos švietimo asociaciją.

Norvegijos švietimo programos esmė – mokslo prieinamumas visiems mokiniams.

Mokslas yra privalomas iki vaikui sukaks 16 metų. Jis visoje šalyje yra nemokamas, todėl visi mokiniai turi lygias galimybes gauti išsilavinimą, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės ar kultūrinės padėties.

Ypatingas dėmesys skiriamas Norvegijos emigrantų, kurių šalyje gausu, vaikams. Jiems atvykus į šalį, 6 mėnesius yra teikiama specializuota ir individuali pagalba. Akivaizdu, jog šios priemonės gerina vaikų adaptaciją šalyje ir mokykloje, o tai savo ruožtu padeda jiems mokytis.

Mokytis vaikai pradeda nuo šešerių metų. Mokykloje jie praleidžia 38 savaites per metus.

Norvegijoje yra ne 12, kaip įprasta Lietuvoje, bet 13 klasių. Pradinėje mokykloje (1–7 klasėse) mokiniai nėra vertinami pažymiais. Mokytojai su mokinių tėvais jų mokymosi rezultatus, pažangą aptaria du kartus per metus. Nuo 7 klasės į tokio pobūdžio pokalbius kviečiami ir patys vaikai.

8–10 klasių mokiniai vertinami šešiabale sistema. Jie pažymiais įvertinami po kiekvieno pusmečio, o baigiamasis įvertinimas atliekamas baigiant žemesniąją vidurinę ugdymo pakopą – 10 klasę bei mokomuosius dalykus aukštesniojoje vidurinėje mokykloje (11–13 klasėse).

Formalus vertinimas yra kasdienio mokymosi dalis. Jis užtikrina grįžtamąjį ryšį, leidžia mokiniams patiems įvertinti save, sudaro ypatingas sąlygas lyginti mokymosi rezultatus, rengiant mokinių žinių patikrinimą.

Mokiniai, baigę žemesniąją vidurinę mokyklą, gali rinktis ir profesinę praktiką. Ji trunka 4 metus: 2 metai skiriami mokymuisi, kiti – praktikai. Per šiuos ketverius metus mokinys įgyja profesinę kvalifikaciją. Mokymasis profesinio profilio mokykloje itin remiamas, nes Norvegijos įmonėms trūksta šių specialistų. Dėl šių mokyklų populiarumo šalyje nedarbo lygis siekia vos 3,3 procento.

Norvegijoje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios mokyklos. Jose mokosi 5 procentai visų šalies mokinių.

Privačios mokyklos yra tam tikrų pakraipų, pavyzdžiui, filosofijos, menų, religijos. Anot pačių norvegų, šias mokyklas dažniausiai renkasi mokiniai, patiriantys problemų valstybinėse mokyklose.

Visos Norvegijos mokyklos laikosi nacionalinės mokymo strategijos. Ji sudaryta iš prioritetinių dalių: skaitymo, rašymo, matematikos ir lyderystės. Pastaroji nėra įprasta, tačiau norvegų, dirbančių švietimo sistemoje, teigimu – itin svarbi, siekiant ne tik puikių mokymosi rezultatų, bet ir visapusiško mokinių vystymosi, jų asmenybės augimo. Kiekviena mokykla ir joje dirbantis mokytojas gali pasirinkti skirtingus, jam patrauklius ir tinkančius metodus šiai mokymo strategijai vykdyti.

Ypatinga mokytojų kvalifikacijos kėlimo tvarka. Papildomos profesinės žinios, kurias teikia universitetų dėstytojai, mokytojui suteikiamos čia pat, jo darbo vietoje. Norvegijoje itin daug dėmesio skiriama mokytojų kompetencijai ir jos tobulinimui – ji turi būti tobulinama iki pat pensijos, į kurią mokytojai išeina būdami 67 metų.

Švietimo įstatymų kontrolė priklauso valstybei, tačiau už mokykloje vykdomą mokymo procesą atsakinga apskritis, kuriai ji priklauso. Mokyklos finansinė ir socialinė gerovė priklauso nuo apskrities valdžios: jei jos prioritetas yra švietimas, akivaizdu, jog mokyklai bus užtikrintas dėmesys ir priežiūra.

Stažuotės dalyvius sujaudino nuoširdus susitikimas Drameno profesinėje mokykloje su dviem mokiniais iš Lietuvos. Šios mokyklos vadovai džiaugėsi puikiais mokinių pasiekimais, stropumu ir pareigingumu.

Rasa KELPŠIENĖ,

Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos geografijos, istorijos mokytoja

Autorės nuotr.

PAŽINTIS: Viename iš technologijų kabinetų apsilankė svečiai iš Lietuvos.