Naujausios
Žeimeliečiai nusilenkė latvių kultūros milžinui
Žeimelio tradicinę miestelio šventę šiemet ženklino latvių kultūros milžino, Kristijono Donelaičio bendraamžio Gothardo Frydricho Stenderio 300 metų gimimo sukaktis. Kultūros jungtimi tarp latvių ir lietuvių vadinamam švietėjui žeimeliečiai pasodino ąžuolą.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Švietėjui atminti
Šiemetinė Žeimelio miestelio šventė „Čia lietuviai ir latviai nuo seno“ prasidėjo beveik nuo pat ryto. Išpuoštame ir išgražintame miestelyje pirmiausia geriausių rezultatų siekė sportininkai.
Po šv. Mišių katalikų bažnyčioje į pamaldas kitoje – liuteronų evangelikų bažnyčioje rinkosi ne tik tikintieji.
Čia skambėjo ir muzika, ir eilės. Apie Žeimelyje dirbusio ir gyvenusio liuteronų pastoriaus G.F. Stenderio kultūrinį palikimą ir švietėjišką veiklą pasakojo kunigas Juozas Mišeikis. Etnologė Auksė Noreikaitė latvių kalba skaitė G. F. Stenderio eilėraščius, o išeinančius iš bažnyčios sutiko XVII amžiaus švietėjo portretas.
Miestelyje – nedaug ženklų, primenančių šią istorinę asmenybę. Todėl seniūnija rengdama šventę, pirmiausiai pasirūpino, kad prie pastorato, kur gyveno G.F. Stenderis, būtų sutvarkyta aikštelė ir joje paruošta vieta ąžuolui.
G. F. Stenderio 300 metų gimimo sukaktį dabar primins raudonasis ąžuolas, kurį sodinti buvo patikėta seniūnei Vitalijai Dobrovolskienei ir dabartiniam Žeimelio liuteronų evangelikų kunigui J. Mišeikiui.
Kitas didžiulis ąžuolas, išskleidęs galingas šakas yra arčiau istorine vertybe laikomo užkonservuoto pastorato pastato. Žeimeliečiai spėja, kad jam kaip ir G.F.Stenderiui – apie 300 metų.
Apie du Baltų ąžuolus
Prasmingu indėliu į šventės programą tapo žeimelietės bibliotekininkės ir kraštotyrininkės Reginos Noreikienės parengtas pranešimas apie G.F. Stenderį.
Cituodama joniškietį kraštotyrininką Joną Ivanauską, pranešėja apie K. Donelaitį ir G.F. Stenderį sakė: „Galima tik spėlioti, mąstyti, kaip viskas būtų pasikeitę, jei šie du Baltų milžinai būtų susitikę.
Pastorius G.F. Stenderis Žeimelyje gyveno šešerius metus. Čia jis sumanė ir pradėjo įgyvendinti didžiausius savo švietėjiškus darbus.
Žeimelyje pastorius į latvių kalbą išvertė vokiečių poeto B.H. Brokaso odę „Ramus oras po perkūnijos“, kuri laikoma pirmąja poezijos knyga latvių kalba. 1756-aisiais Karaliaučiuje išleista „Mažoji biblija“ iš kurios kelis šimtus metų mokėsi latvių valstiečių vaikai. Čia parašė ir latvių kalbos gramatiką vokiečių kalba.
Švietėjiška G.F. Stenderio veikla laikoma svarbi ne tik latvių, bet ir lietuvių kultūrai. Jis išleido apie 30 įvairaus pobūdžio leidinių, kurių ryškiausiais laikomi 1789-aisiais sudarytas žodynas bei pirmoji Europoje baudžiauninkams skirta enciklopedija, pavadinta „Aukštosios išminties knyga“.
Svečias rūpinosi susisiekimu
Žeimelio šventėje laukiamiausi svečiai buvo iš Latvijos. Žeimeliečiams grojo pučiamųjų orkestrai iš Kegumo, Skaiskalnės, šoko Rundalės šokių ansamblis.
Žeimeliečius savo apsilankymu pagerbė ir Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis. Pasveikinęs švenčiantį miestelį, svečias išskubėjo darbo reikalais. Ambasadorius prisipažino, jog dės pastangas, kad kelias nuo Žeimelio iki Rundalės būtų asfaltuotas ir paribio žmonės turėtų geresnes susisiekimo galimybes bei sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui.
Blaivią šventę rėmė savi
Pasak seniūnės V. Dobrovolskienės, miestelio šventę su svarbia istorine sukaktimi padėjo surengti gausybė geradarių, rėmėjų. Jie visi – iš seniūnijos teritorijos arba čia vykdantys veiklą ūkininkai, verslininkai.
Žeimelio seniūnija jau kelintus metus puoselėja švenčių be alkoholio tradiciją. Ją pradėję prasminga miestelio aikštės ąžuolo 80-mečio švente ir šiemet šventė gaivindamiesi Mikoliškio bendruomenės atvežtomis sultimis, gaiviaisiais gėrimais, stiprinosi garsiaisiais Mikoliškio šeimininkių Birutės Jakuškienės, Aušros Ždanko, Almos Armonienės bei Lenos Liepienės cepelinais ir virtinukais, pasėniečių išvirta koše su spirgais ir arbata.
Kai aikštėje po ąžuolu koncertą pradėjo latvių meno saviveiklos kolektyvai, ratelius sukti aplink ąžuolą pradėjo ne į šventę išgerti atėję žmonės, bet miestelio inteligentai, svečiai ir jaunimas.
„Džiaugiamės, kad mūsų šventės prasmingos, be išgėrimų viešoje vietoje. Tokioms šventėms pritaria ir rėmėjai, ir miestelio gyventojai“,– apie pasienio miestelyje puoselėjamą viešų renginių kultūrą kalbėjo seniūnė V.Dobrovolskienė.
Einaro VILDĖS nuotr.
ISTORIJA: Būrys žeimeliečių, pasodinę aikštelėje prie pastorato G.F.Stenderio 300 metų gimimo sukaties ąžuoliuką, nusifotografavo istorijai.
SVEČIAS: Žeimeliečių pasveikinti atvyko ir Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis.
Autorės nuotr.
VAIŠĖS: Mikoliškio virtinių karaliene tituluojama Birutė Jakuškienė skubėjo sukti virtinukus, nes jais vaišinti pageidavo ir lietuviai ir latviai.
LINKSMYBĖS: Koncertuojant latviams, ratelius aplink ąžuolą suko arbata ir vaisvandeniais atsigaivinę žeimeliečiai.
GĖRIMAI: Nuo kaitros šventės dalyvius gelbėjo pavėsis po ąžuolu ir gaivinantieji gėrimai.
SUSITIKIMAI: Žeimelio šventėse susitinka skirtingos kartos iš Latvijos ir Lietuvos.
„BRIKELIS": Prie išmoningai paslėpto apgriuvusios buvusios parduotuvės aikštės pakraštyje susėdę žiūrovai kvietė prisėsti ant „brikelio“, o tai vietinių kalba reiškia – ant prasto kelkraščio.
ŽIŪROVAI: Koncerto žiūrovai – ir dideli, ir maži.