Naujausios
Laimingus vaikus gali išugdyti laimingi suaugusieji
Kelmėje surengtoje konferencijoje Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros docentė Laimutė Bobrova kalbėjo apie naują prioritetinę naujos pedagoginės kultūros kryptį – laimingo žmogaus ugdymą mokykloje.
Pranešėjos tvirtinimu, laimingą vaiką gali išugdyti tik laimingas suaugusysis. Gyvenimo filosofijos L. Bobrova siūlė pasimokyti iš kilmingo ir protingo paukščio – erelio.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Nelaimingiausi Europoje
Docentė Laimutė Bobrova sakė, jog kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas – pasiekti laimės būseną. Tačiau kiekvienam laimė yra vis kitokia, vis kitaip suprantama.
„Sakoma, kad laimė – ne piniguose. Neturtingas, netgi „bomžas“ gali būti laimingas. Pinigai reikalingi, jie turi tenkinti svarbiausius žmogaus poreikius (pavalgyti, apsirengti, gyventi saugiai ir panašiai), tačiau laimės pojūčio tikrai neatneša“, – tvirtino pranešėja.
Į mokyklas po truputį ateina nauja pedagoginės kultūros kryptis – feliksologija, mokanti ugdyti laimingą mažą žmogų. Tą daryti būtina, ir kuo greičiau, nes, pasak pranešėjos, mūsų vaikai – nelaimingiausi Europoje. Pirmaujame ir pagal savižudybių skaičių.
„Kodėl taip yra? Greičiausiais todėl, kad mes, suaugusieji, esame tie nelaimėliai. Nelaimingas žmogus negali išugdyti laimingo žmogaus. Vaikai seka pavyzdžiais“, – sakė L. Bobrova.
Pedagogų svarbiausias tikslas – teikti žinias. Bet neturėtų būti tikima legenda, kad universitetą baigęs žmogus bus laimingas. Reikalinga ne tik intelektinė, bet ir socialinė kompetencija, pirmiausia – gebėjimas bendrauti.
Laimingo vaiko augimui didžiulę įtaką turi ir šeima, permainų tempas, vertybių krizė ir dar daugelis kitų dalykų. Tačiau neabejotinai svarbus suvokimas, jog viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Norai turi sutapti su gebėjimais, žmogus turi jausti savo vidinių išteklių galimybes. Per didelės, neįgyvendinamos svajonės, tikslai žmogų daro nelaimingą.
„Esu savo studentų klausiusi, kokia jų gyvenimo filosofija: turėti ar būti? Iš vieno išgirdau atsakymą, jog jo tikslas – turėti, ir kuo daugiau. Apie dvasingumą nebėra ko ir kalbėti“, – pavyzdį pateikė L. Bobrova.
Laimės pamokos – nuo Epikūro laikų
Šiaulių universiteto docentė pasakojo, jog, siekdamos išauginti laimingą žmogų kai kurių šalių mokymo bei ugdymo įstaigos veda laimės pamokas. Tokios pamokos jau keletą metų vyksta ir Amerikoje, ir Rusijoje.
Laimės supratimo bei suvokimo, mokėjimo būti laimingu mokė net senovės graikų filosofas Epikūras, gyvenęs 341-270 metais prieš Kristų, įkūręs keletą mokyklų. Atėnuose tuo metu buvo mažai laimingų žmonių, miestus siaubė svetimšaliai, maištavo vergai, vyko politiniai perversmai ir panašiai.
Epikūras manė, jog, norėdamas būti laimingas, žmogus turi išsivaduoti iš įvairių baimių, pavyzdžiui, dievų baimės ar būti nubaustam už savo poelgius. Dievų buvimo filosofas neneigė, tik tvirtino, jog jie neįtakoja žmonių gyvenimui, yra tik pavyzdys nelaimingiesiems. Todėl žmogus turi ne nuolat maldauti dievų malonių, o stengtis norimų dalykų pasiekti pats: jei tik gali, mėgautis laime, kol yra gyvas, nesirūpinti pomirtiniu gyvenimu. Po mirties lieka tik žmogaus geri darbai. Epikūro filosofija: dievybė nėra baisi, mirtis yra neišvengiama, kas gera, nesunkiai pasiekiama, kas bloga – nesunkiai pakeliama.
Mokytis iš erelio
„Mes, norėdami būti laimingi, turime išmokti pažinti pasaulį su visa jo įvairove“, – sakė L. Bobrova.
Šiaulių universiteto docentė siūlė mokytis iš erelio. Laimutė Bobrova yra parengusi 27 erelio pamokas.
Ereliai ruošia savo vaikus skrydžiui. Jei ereliukai neprisiruošia pakilti, tėvai juos iš lizdo paprasčiausiai išstumia. Žmonės sunkiai „atsiplėšia“ nuo atžalų, ilgai įtakoja, reguliuoja jų gyvenimą pagal savo modelį. O turėtų leisti gyventi savarankiškai.
Ereliai kruopščiai, kantriai įsirenginėja lizdus – savo namus, ir laimingi mėgaujasi gyvenimu.
Autorės nuotr.
LAIMĖ: Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros docentė Laimutė Bobrova tvirtino, jog laimingo žmogaus ugdymas mokykloje – prioritetinė naujos pedagoginės kultūros kryptis.