Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Žemdirbiai vargsta miško keliukuose
Pakumulšiuose (Kuršėnų kaimiškoji seniūnija) gyvenantis ūkininkas redakcijai bėdojo dėl daug problemų keliančio miško medeliais ir krūmais apžėlusio keliuko. Miškų kontrolės specialistė teigia, kad miško savininkų už tai negali bausti.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Nepasirūpinama želdiniais
Iš Pakumulšių keliuku per mišką, link Kuršėnų – Klaipėdos plento, važinėja ūkininkų, Kuršėnų žemės ūkio bendrovės, Agrokoncerno javų nuėmimo kombainai bei kita masyvi technika. Pasak ūkininko Vytauto Kiriliausko, tai padaryti jiems nėra taip paprasta, nes abi pakelės yra prižėlusios, medeliai bei krūmai vietomis yra visai prie kelio. Jie nulaužo kombainų veidrodėlius. O šie – nepigūs.
Kombainų, kurių kederių plotis yra daugiau kaip 4 metrai, šie iš paskos velkami vežimėliu, o nedaug siauresniems gamykloje tai nenumatyta. Ir vėl – kyla bėdų.
Technikos savininkų dažnai klausiama, kodėl šie nevažiuoja Kuršėnų-Klaipėdos plentu? V. Kiriliauskas sako, jog ten – intensyvus eismas, kaip juo pavažinėsi kombainu? Ypač sudėtinga, kai reikia pasukti į kairę. Jei kokį nors automobilį užkabinsi kombainu – kas už tai mokės?
Jeigu medeliai bei krūmai šalia šio keliuko būtų iškertami, nekiltų ir problemų. Bet čia želdiniais nepasirūpinama.
V. Kiriliauskas žino, kad vienoje keliuko pusėje yra privatus miškas. Jo žiniomis, maždaug prieš keletą metų kitas miškas priklausęs senukams iš Kuršėnų. V. Kiriliausko, netoliese turinčio žemės, jie klausė, ar kas nors nevagia jų miško, medžių nepjauna.
V. Kiriliausko nuomone, būtų galima pasisamdyti vyrų, pakelės augmeniją patiems išpjauti, bet taip galima susikurti ir problemų: juk svetimas turtas.
Savininkai raginami susitvarkyti
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė Egidija Ermanienė sako, kad su miškų savininkais, nepasirūpinančiais keliukais, dažnai kyla problemų.
Miškas šalia keliuko priklauso dviem savininkams, šie ir turi pasirūpinti tvarka prie jų. Bet dažnai vienas tuo pasirūpina, o kitas – neskuba. Miškų savininkai yra raginami tai padaryti.
E. Ermanienės teigimu, savininkų pavardės miškų kontrolės specialistams yra žinomos. Blogiau dėl adresų, nes neretai savininkai keičiasi, jie išsikelia.
Miškininkai su savininkais apie netvarką šalia keliukų gali kalbėtis „tik gražiuoju“. Bausti – policijos reikalas.
Autoriaus nuotr.
PROBLEMA: Miškų pakraščiais šalia keliuko niekas nepasirūpina.