Naujausios
Mitybos ekspertė ragina nusimesti lašinių skafandrą
Medikė, mokslininkė, mitybos ekspertė Alma Mieliauskienė susitikime su šiauliečiais griovė mitus apie svorį. Prieš trisdešimt metų ji atsikratė 60 kg antsvorio ir iš 120 kg sveriančios nelaimingos, ligotos storulės tapo laiminga moterimi.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Tukimas – legalizuota priklausomybė
„Pagal visus medicinos dėsnius manęs čia neturi būti", – sakė A. Mieliauskienė, Šiaulių viešojoje bibliotekoje pristatydama savo naują knygą „Klubo „Valgau ir lieknėju“ kalendorius. Ką valgyti visus metus ir kiekvieną dieną“.
Moters ligos istorijoje 1983 metais kardiochirurgų konsiliumas parašė: „Svoris – 120 kg, širdies operacijos kategoriškai atsisako. Prognozė gyventi – vienas mėnuo“. Jai buvo diagnozuotas prieširdžių pertvaros defektas – skylutė tarp prieširdžių.
Pabūgusi operacijos A. Mieliauskienė jos atsisakė, tačiau per pusę metų sulieknėjo 60 kg. Labiausiai padėjo maisto kalorijų skaičiavimas, o ne badmiriavimas.
„Aišku, kai pradėjau mesti svorį, visi komentavo: ką tu darai, į kapus nueisi, nesidžiauk, svoris vėl sugrįš. Kai svoris augo, vėl tas pats: ką tu darai, širdis, kraujospūdis, sąnariai sustreikuos...“
Po pusmečio pasitikrinus sveikatą medikai nustatė, kad širdyje skylės nebeliko. Stebuklas? „Ne!“ – patikina A. Mieliauskienė. Kai žmogus tunka, plečiasi kepenys, širdis ir maža skylutė taip pat išsiplėtė.
Pasak jos, storėjimas nėra tik gražu ar negražu, ar vyrams patiks, ar ne. „Tukimas yra lygiai toks pats savęs žudymas kaip save naikina alkoholikai ar narkomanai. Tik visuomenė, priešingai nei pastaruosius, tai toleruoja. Tukimas – legalizuota priklausomybė“, – mano medikė.
Ji vardija puokštę ligų, kurios kamuoja apkūnius žmones: nuo padidėjusių, suriebėjusių kepenų iki išsiplėtusių kraujagyslių, hipertonijos, infarkto rizikos, skaudančių sąnarių, stuburo.
Tai ir yra savęs naikinimas.
Oda kaip buldogui nenukaro
A. Mieliauskienė pasakoja, jog sustorėjo besilaikydama dietų, pusbadžio. Studijų laikais ji buvo putlutė, nutarė lieknintis. Taip nesistemingai besimaitindama numesdavo porą kilogramų, bet ataugdavo dvigubai.
Kai kurios apkūnios moterys teisinasi, esą nenori sulieknėti, nes atsiras raukšlių, nukars oda. „Kai ėmiau lieknėti, man sakydavo – tavo žandai nukars kaip buldogui. Galvojau, negi veidas kaip arbūzas lygesnis?“ – prisiminė ji.
„Plaksi kaip su pelekais, tau viskas nutįs“, – komentuodavo ir apie rankų odą. A. Mieliauskienė ištiesia savo rankas – nukarusios odos nėra. „Visi tie pasiteisinimai yra tiesiog priedanga tam, kad mums nepavyks“, – neabejoja buvusi storulė.
Geriau mažiau, bet skaniau
„Lieknėjimo sistemą atradau remdamasi rytiečių posakiu – jeigu nori turėti tai, ko niekada neturėjai, pradėk daryti tai, ko niekada nedarei. Aš visą laiką bijodavau valgyti. Atrodo, nieko nevalgydavau – o vis tiek stora. Aišku, nesiskaitydavo, kad pasislėpusi kokią spurgą sušveisdavau...“ – sakė A. Mieliauskienė.
Remdamasi savo atrasta metodika medikė vėliau parašė mokslinį darbą Kardiologijos instituto psichologijos laboratorijoje, Kauno medicinos instituto mokslinio tyrimo sektoriuje.
Pasak jos, visais laikais įvairiose kultūrose maistas buvo Dievo dovana, baisiausias dalykas – badas. O mums maistas dabar – baubas. „Valgome prastą maistą ir kuo daugiau, bet už tuos pačius pinigus galima nusipirkti mažiau, bet skanaus“, – pasakojo mitybos ekspertė.
Prieš beveik 15 metų A. Mieliauskienė buvo dingusi iš viešumos, nutraukė „Valgyk ir lieknėk“ klubo veiklą. Spaudoje pasirodydavo gandų, kad ji pabėgo į užsienį ar net numirė. Tačiau tuo metu moteris dirbo televizijoje, radijuje, rašė straipsnius į žurnalus apie sveikatą.
Labiausiai moters ambicijas užgavo ir klubo veiklą atnaujinti paskatino perskaityta žinia, kad prieš gamtą nepaeisi, esą ji vėl sveria per 100 kg.
Po 19 valandos – vištos šlaunelė
Mitybos specialistė daugelį suglumino patikinusi, jog lašinius sveika valgyti norint sulieknėti.
Lašiniuose esanti arachidinė rūgštis greitina medžiagų apykaitą. Ši rūgštis susintetinta neveikia, pasisavinama tik organiškai iš paties maisto produkto.
„Margarinas yra viena iš priemonių priauginti svorį. Tereikia suvalgyti jo bent šaukštelį per dieną ir svoris auga“, – dėstė A. Mieliauskienė.
Nori sulieknėti – ilgiau miegok. Netiesa, jog pavalgius reikia pajudėti. „Kačiukai ir šuniukai beveik neturi virškinimo problemų, nes jų kūno padėtis horizontali. Net liaudies išmintis sako – po valgio pagulėk“, – aiškino A. Mieliauskienė.
Ji nesąmone vadina lieknėjimo būdą nevalgyti po 18 valandos. Specialistės teigimu, pats fiziologiškiausias ir sveikiausias valgis yra vakare, kai žmogus, grįžęs iš darbo, niekur nebeskuba, nebepatiria streso.
Nuo 19 valandos geriausias laikas vištos šlaunelei – baltyminiam maistui. Pagal biologinį laikrodį ryte daug prisivalgyti nesveika, nes organizmas dar miega.
„Stereotipai, kuriuos mums nuo mažumės pumpuoja į galvą, yra vienas iš tų dalykų, kuris neleidžia gyventi sveikai ir lieknėti. Jeigu jums gyvenimas nėra ypač geras, taip yra todėl, kad klausote ne savęs, o visų kitų. Niekas kąsnio iš burnos neištrauks, jūsų gyvenimo už jus nepragyvens“, – akcentavo A. Mieliauskienė.
Siela negali būti šiukšlyne
Prieš renginį A. Mieliauskienė atsakė į „Šiaulių krašto“ klausimus.
– Argi ne vidinis žmogaus grožis svarbiausias?
– Mes tuo dengiamės. Per lašinių skafandrą, lašinių šarvus niekas vidinio grožio nemato.
Aš pati, būdama studentė, statydavau spektaklius, rašiau poeziją, spausdindavausi literatūros leidiniuose ir sakydavau: visai nesvarbu, kaip aš atrodau, svarbu vidinis grožis. Bet kai kiekvieną kartą susitikimuose rodau savo seną suknelę, klausiu moterų – jei tik vidinis grožis svarbu, kodėl suknelę papuošiau blizgučiais? Tai melas pačiam sau. Visos moterys nori būti gražios.
Kai mums 100 ir 1 kartą nepavyksta numesti svorio, sakome: „Galėčiau suplonėti, bet nenoriu“. Pasiteisinimai yra tiesiog neviltis.
Be to, jei tau siela tokia svarbi, kodėl jai leidi mirkti lašiniuose? Jei kūnas yra mūsų nemirtingos sielos indas, tai mūsų brangi siela negali būti šiukšlyne.
Lašiniai yra nuodai. Juose kaupiasi šlakai, toksinai – viskas, kas turėtų pasišalinti iš kūno. Jei kasdien vaikštai su tokiu užtaisu, kur mirksta tavo siela?
Per „Valgau ir lieknėju“ paskaitas moterims visuomet sakau – jei norite gyventi savo gyvenimą, pirmiausia turite išlįsti iš lašinių skafandro.
– Akcentuojate, kad negalėjimo sulieknėti ir apkūnumo priežastys dažnai būna emocinės ir psichologinės?
– Tai ir storėjimo, ir nestorėjimo, ir suplonėjimo priežastys. Nuo to, kokios yra emocijos, dvasinė būklė, toks yra kūnas. Koko Šanel yra pasakiusi, kad dvidešimties jūsų veidas toks, kokį davė gamta, trisdešimties – kokį nulipdė gyvenimas, o penkiasdešimties – toks, kokio nusipelnėte. Mūsų kūnas taip pat – yra toks, kokio mes norime.
Jei žmogus turi psichologinių problemų, jis bando tai kompensuoti. Jei nesugeba problemų išspręsti, vienas linksta į alkoholį, kitas į narkotikus, trečias puola prie šaldytuvo.
Kalorijos yra ramentai
– Jūsų prieš trisdešimt metų atrasta metodika tebėra aktuali ir šiais laikais?
– Aš nesikuklinu, kad mano metodika yra unikali, taip sako ir kolegos medikai. Ją sukūriau ne dėl to, kad esu ypatinga gudrutė. Mane gyvenimas įvarė į tokį kampą, kad paliko gyventi mėnesį. Kiekvienam žmogui taip nutinka, kai prieini kraštą, tada kažką sugalvoji.
Įkūriau klubą „Valgyk ir lieknėk“, kad moterys galėtų pasinaudoti mano patirtimi. Mano pačios sulieknėjimas pakeitė ne tik mano, bet ir kitų žmonių gyvenimus. Turiu daugybę atsiliepimų, moterys rašo: pasikeitė gyvenimas, vyras sugrįžo, einu skrajodama, beveik nesiekdama žemės, žmonės pasidarė geresni, žiemą gėlės žydi...
Įsivaizduokite – jei esi nelaimingas, storas ir aplinkiniai jau pripratę, kad toks turi būti. Kai išsineri iš to, kartu su antsvoriu ištirpsta visos problemos, kurias mėginai kompensuoti.
– Ar pasinaudojus jūsų metodika sulieknėjusiems storuliams reikia kalorijas skaičiuoti visą likusį gyvenimą?
– Dabar ant kiekvieno kampo kalbama apie kalorijas, bet kas apie jas kalbėjo prieš 30 metų? Niekas, išskyrus medikus, nebuvo girdėjęs apie kalorijų skaičiavimą. Kai tai atradau, mano kolegos medikai sakė: ką tu žmonėms pasakoji, jie nesupras. Išlošiau, nes negalvojau, kad kiti yra kvaili.
Kalorijos yra tik ramentai, kad nebebijotum valgyti, o ne tam, kad nevalgytum. „Nedėkit man cukraus, aš metu svorį“, – sako moteris. O cukraus šaukštelis – tik 40 kcal, jei per dieną jų reikia suvartoti 1000.
Kai tai žinai, gali rinktis. Jei žinai, kad ir obuolys, ir bulvė turi lygiai tiek pat – po 60 kcal, gali valgyti, kas skaniau. Gali vien saldainiais maitintis ir mesti svorį.
„Ar žinote, kuo esate ypatingesni už pačią Sofi Loren ar kokį Nobelio premijos laureatą? – renginio pabaigoje klausė A. Mieliauskienė. – Jei Dievas būtų norėjęs, būtų sukūręs antrą tokį pat žmogų. Jūs turite tai, ko niekas pasaulyje neturi. Turite būti liekni, gražūs, sveiki ir laimingi.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUKNELĖ: Alma Mieliauskienė demonstruoja prieš trisdešimtmetį medicinos studijų išleistuvėms pasisiūtą suknelę, norėdama įrodyti, kad sulieknėti gali visi.
PRAEITIS: Senose Almos Mieliauskienės nuotraukose: 23-ejų metų, svėrusi 112 kg, ir po kelerių metų, sverianti 52 kg, pagimdžiusi vaiką.
Asmeninės nuotr.
PAVYZDYS: Šiandien Alma Mieliauskienė yra perpus lieknesnė, negu jaunystėje.