Naujausios
Hepatitų nešiotojai kelia grėsmę
Šiaulių apskrityje praėjusiais metais užregistruota 20 virusinių hepatitų, Lietuvoje – 231. Medikai tvirtina, kad dauguma užsikrėtusiųjų nežino, kad yra viruso nešiotojai, taip virusas plinta visuomenėje.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Sergamumo situacija
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 231 virusinio hepatito atvejis, 2012 metais jų būta daugiau – 268.
Šiaulių apskrityje registruota 20 šios ligos atvejų, 2012 metais – 26. Dominuoja lėtiniai virusiniai hepatitai.
„Nuo 2002 metų stebima sergamumo ūminiais virusiniais hepatitais B ir C mažėjimo dinamika. Sergamumas ūminiais virusiniais hepatitais Šiaulių apskrityje išlieka žemas, neviršijantis įprasto sergamumo lygio“, – sakė Edita Samulytė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Vedėjos teigimu, 2013 metais užregistruota po vieną ūmaus virusinio hepatito B atvejį Šiauliuose ir Akmenės rajone. Ūmaus virusinio hepatito A ir C atvejų Šiaulių apskrityje neužregistruota.
„Per šių metų pirmąjį pusmetį Šiaulių apskrityje užregistruotas vienas ūmaus hepatito A atvejis. Akmenės rajone vienam žmogui nustatytas ūmaus hepatito B atvejis ir dviem ligoniams ūmaus hepatito B atvejai Šiauliuose“, – suskaičiavo E. Samulytė.
Užregistruotų ūmių virusinių hepatitų B ir C Šiaulių apskrityje galimos užsikrėtimo vietos: medicininės procedūros odontologijos kabinetuose, kitose stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, intraveninių narkotikų vartojimas ir kita.
Virusinis hepatitas – klastinga liga
Vedėja pasakoja, jog virusiniai hepatitai – tai įvairių virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai, pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimais, gelta.
„Dažniausiai virusinį hepatitą sukelia hepatitų A, B ar C virusų tipai. Virusiniai hepatitai B ir C skiriasi nuo virusinio hepatito A užsikrėtimo būdu bei sukeliamomis pasekmėmis“, – pasakojo E. Samulytė.
Užsikrėtus hepatito B ar C virusu, pasak vedėjos, didžiajai daliai susirgusiųjų simptomų nepasireiškia, tačiau kai kurie atvejai pasirodo ūmine forma, kuri dažnai pereina į lėtinę infekcijos formą.
„Užsikrėtimo rizikos veiksnius išaiškinti yra gana sudėtinga, nemaža dalis užsikrėtimo priežasčių lieka nežinomos“, – sakė E. Samulytė.
Pabrėžė, kad virusinis hepatitas B ir C yra per kraują plintančios infekcijos, todėl būtina užtikrinti saugių medicininių bei grožio paslaugų atlikimą.
Liga simptomais prabyla retai
„Apie 50-60 procentų užsikrėtusiųjų virusinio hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau gali užkrėsti kitus“, – sakė E. Samulytė.
Šio susirgimo simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Užsikrėtusįjį kamuoja didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas.
„Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša.
Hepatito B virusu kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes užkrečiamoji dozė yra labai maža“, – pabrėžė vedėja.
Užsikrėsti, pasak E. Samulytės, galima lytiniu keliu bei per įvairius medicinoje ir buityje naudojamus instrumentus, kuriais gali būti pažeista oda.
Vardija dažniausius atvejus: perpilant kraują ar jo produktus, per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis. Taip pat motina, užsikrėtusi hepatito B virusu, gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
Skiepai ne viską suvaldo
„Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo 1998 metų nuo hepatito B pradėti skiepyti visi naujagimiai valstybės lėšomis. Pasiskiepyti nuo virusinio hepatito C šiandien galimybės nėra“, – patikino vedėja.
Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10-15 procentų ligoniu pasveiksta, kitiems 85 procentams vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Per 10-15 metų organizme išsivysto kepenų cirozė ir 5-6 procentams ligonių komplikuojasi kepenų vėžiu.
60-80 procentų ligonių, sergančių virusiniu hepatitu C, bloga sveikata nesiskundžia, kai kuriems pasireiškia nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, lengvi pilvo skausmai arba pageltusi oda ir akių obuoliai, patamsėjęs šlapimas.
Hepatito C virusas, pasak E. Samulytės, perduodamas vartojant švirkščiamuosius narkotikus, per kraują bei organų transplantacijas, nesaugių invazinių medicininių procedūrų metu, nesaugiai atliekant grožio paslaugas.
„Yra galimybė užsikrėsti hepatito C virusu buityje, kai ligonis arba viruso nešiotojas ir jo artimieji ar kiti asmenys naudoja bendrus asmens daiktus: dantų šepetukus, skustuvus, manikiūro, pedikiūro reikmenis. Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu keliu“, – pasakojo vedėja.
E. Samulytė siūlo būti budrius ir nesinaudoti kitų žmonių asmeninėmis higienos priemonėmis, prieš veriant auskarus, darantis tatuiruotę, būtinai įsitikinti, ar asmuo, atliekantis šias grožio paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, vienkartines pirštines, laikosi tinkamos rankų higienos.
„Įtariant užsikrėtimą hepatito B ar C virusu, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydymo efektyvumas priklauso nuo laiku diagnozuoto susirgimo“, – sakė E. Samulytė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: „Apie 50-60 procentų užsikrėtusiųjų virusinio hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus“, – sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė.
Paminėta Pasaulinė hepatito diena
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei trečdalis gyventojų turi B hepatito viruso (HBV) infekcijos žymenų, o 350 milijonų žmonių yra lėtiniai šios infekcijos nešiotojai. Pasaulyje apie 180 milijonų gyventojų yra užsikrėtę C hepatito virusu (HCV). Kasmet užregistruojama apie 1,5 milijono susirgimų A hepatito virusu (HAV), tačiau tikrasis sergamumo rodiklis gali būti iki 10 kartų didesnis nei oficialus.
Nuo metų pradžios iki vasaros Lietuvoje užregistruota 11 ūminio hepatito B bei 23 ūminio hepatito C susirgimo atvejai.
ELTA