
Naujausios
Vyšnių sode iš viso augs beveik pusantro tūkstančio vyšnaičių, trešnių, sakurų. Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Giedrė Rakštienė sako, kad dalis vyšnaičių buvo likę prigijusios nuo sodo kūrimo pradžios 2011-ųjų metų, dalis, pasodintos vėlesniais metais, taip pat išgyveno. Kai kurios jų gerokai sumedėjusios beveik rankos storio.
Šį rudenį įdirbus žemę pasodinta dar 1000 vyšnių: žagarvyšnių, pūkuotųjų vyšnių, šliaužiančių vyšnių, sakurų, kurių skirtingos rūšys auga nuo 1 metro iki 15 metrų aukščio. Ankstyvos veislės sakuros, jei bus palankus oras, turėtų pražysti jau vasario–kovo mėnesiais.
Be vyšnių, trešnių ir joms giminingų sodinukų pasodinta ir dar apie šimtą kitų medelių.
„Tiek rūšių vyšnių turbūt joks botanikos sodas Lietuvoje neturi. Jos keliavo ne tik iš mūsų rajono, bet ir Panevėžio, Kauno, Marijampolės bei kitų Lietuvos sodų bei iš kaimyninės Latvijos“, – pasakojo Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė.
Kadangi žemė toje vietoje buvo prasta, kadaise netgi buvo virtusi beveik sąvartynu, kur palaidota visokių statybinių atliekų, darbus atlikę rangovai ne tik išarė pievą, bet ir patręšė.Toliau bus svarbu sodinukus gerai prižiūrėti, genėti. Sodininkai, su kuriais konsultuotasi, anot G. Rakštienės, sakė, kad svarbiausia neleisti dirvožemiui išdžiūti. Tam tikimasi įsigyti specialią tinkamą įrangą, nes rankomis kibirasi tiek vandens neprineši kiekvienam medeliui palaistyti.