Naujausios
Paprastoji portulaka tinka ir salotoms, ir sriubai
Manoma, kad paprastoji portulaka kilusi iš Rytų Indijos, Kinijos ar Mažosios Azijos šalių. Portulaka nėra išranki dirvožemiui, tačiau geriau jaučiasi saulėtoje ir derlingoje užuovėjoje.
Botanika
Paprastoji portulaka – vienmetis lapinis augalas. Šakojasi nuo apačios. Stiebeliai dažnai driekiasi pažeme, nors bando kerotis ir į viršų. Stiebeliai ir kiaušinio pavidalo lapeliai žali – mėsingi ir sultingi.
Stiebelio skersmuo būna apie 5 milimetrus. Saulėtoje vietoje augalas gali parausti. Žiedų taurėlapiai žali, dažniausiai su keliais 8 milimetrų ilgio geltonais ar baltais vainiklapiais. Tad žiedeliai smulkūs. Nors yra išvesta portulakų stambiais žiedais, kurios auginamos gėlynuose.
Portulaka daugiasėklėje dėžutėje sunokina labai mažas, juodas nuo 0,5 iki 1 milimetro dydžio sėklas. Vienais metais pasėtos portulakos toliau sėkmingai pasisėja pačios. Sėjinukai užauga ir subręsta per 6 savaites. Pražysta, subrandina ir vėl pasėja sėklas. Sėklos ilgai būna daigios. Net keliolikos metų senumo dar dygsta kas antra sėkla.
Maistas
Portulakas žmonės valgė jau gilioje senovėje. Lapeliai apkarsta, kai augalas ima žydėti. Jauni lapeliai būna truputį rūgštūs, sūroki. Jų skonis šiek tiek panašus į riešutų.
Lapeliuose yra daug vitamino C, kiek mažiau yra A, B, E vitaminų. Yra daug vertingų mineralinių medžiagų – magnio, kalcio, kalio, geležies. Yra alkaloidų, flavonoidų, noradrenalino, glutamino rūgšties ir kitų žmogui reikalingų dalykų.
Portulakos lapeliai tinka salotoms, sriuboms. Galima lapelius susmulkinti, sumaišyti su sviestu ir susitepti gardžių sumuštinių. Susmulkintų lapelių galima įmaišyti į varškę.
Lapelius galima net marinuoti.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Felikso GRUNSKIO nuotr.
PORTULAKA: Paprastoji portulaka – vienmetis lapinis augalas.