Naujausios
Labiausiai sodą puošia tvarka
Tuo įsitikinę aplinkos kūrėjai Sigita ir Vilius Šerkšniai. Ne vienos įstaigos, kaimo turizmo sodybos ir privačios valdos aplinką per 20 metų pagražinę šiauliečiai dalijasi patarimais su „Šiaulių krašto“ skaitytojais.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Žolė – aplinkos puošmena
„Kas pirmiausiai krenta į akis atėjus pas ką nors į svečius? – klausia ponia Sigita ir pati atsako: – Žolė.“
Šerkšnių namuose pievelė primena kilimą. Gražiai nupjauta, be piktžolių, sodriai žalia. Pakraščiai lygiai nurėžti, kad žolė nesibrautų į gėlynus, takelius.
Kaip pavyksta išlaikyti tokią gražią veją?
„Mes visiems, norintiems turėti gražią veją, patariame ją tręšti. Tačiau daugelis to nepaiso. Nes žolė tada sparčiai auga. Ją reikia dažniau pjauti. O tam daugelis neturi laiko“, – sako Sigita.
Žolę Šerkšniai pjauna kitaip nei kiti. Nupjauna vieną kartą, nugrėbia, tada nupjauna dar kartą, vėl nugrėbia. Sutvarko pakraščius. Sigita žolę pataria pjauti du ar net tris kartus per savaitę, purkšti nuo piktžolių. Aplinkos puoselėtojai sutinka, kad tokiai priežiūrai reikia laiko. Džiaugiasi, kad jų sklypas nėra didelis, o ir veja jame užima ne tiek daug vietos.
Pasak V. Šerkšnio, projektuojant aplinką veja turėtų užimti apie 70 procentų. „Tačiau ši taisyklė gal labiau tinka lietuviškam sodui. Pavyzdžiui, japoniško stiliaus sode dominuos ne veja, o akmenys“, – pažymi Sigita.
Akmenys – pagrindinis akcentas
Sigita ir Vilius Šerkšniai įsitikinę, kad darbas su akmenimis – kūryba, reikalaujanti daug laiko ir kantrybės.
Iš savo ilgametės patirties šiauliečiai žino, kad daugiausiai laiko sugaištama pradžioje, pirmaisiais darbų etapais, todėl skubėti sumanymą įgyvendinti nepataria. Viskas nuo mažiausios smulkmenos turi būti apgalvota. Todėl rudenį pradėti kurti aplinką tikrai ne per vėlu.
Nedideliame sklypelyje labai svarbu atidžiai parinkti įdomesnių formų akmenis, tinkamai juos įkurdinti, kad vienas šalia kito derėtų ir atskleistų šalia esančiojo grožį.
„Keli didžiuliai originalios formos akmenys daug įspūdingiau atrodys nei daugybė vienodų smulkesnių, – sako aplinkos kūrėjai. – Klaidingai manoma, kad didžiulius akmenis panaudoti galima tik didžiuliuose sklypuose: vienas vienintelis, kyšantis iš vandens ar stūksantis šalia upeliuko, baseino, gali būti nuostabia kampelio puošmena ar net pagrindiniu akcentu.“
Šerkšniai akmenis derina pagal dydį, spalvą, tekstūrą. Įrenginėjant alpinariumą nepadaryti jo lygaus kaip stalo ar panašaus į kapą.
Paieškos
Įspūdingus alpinariumus kuriantys Šerkšniai pasakoja įdomiausius nutikimus, ieškant akmenų. Sigita sako, kad čia gelbsti ir aukštesniosios jėgos.
Kuriant alpinariumą privačioje valdoje reikėjo surasti maždaug metro aukščio uolą, nuo kurios tekėtų vanduo, leistųsi šlaitu žemyn į sklypo žemiausiose vietose įrengtus baseinėlius.
Ir tokį akmenį visai atsitiktinai pavyko rasti. Kai kitą dieną atvyko su technika jo iškelti, paaiškėjo, kad jis net didesnis, negu reikia, siekia daugiau kaip 2,5 metro.
Sigita ir Vilius sako, kad dabar rasti gražių akmenų darosi vis sunkiau ir sunkiau. Kuriant aplinką kitam užsakovui, reikėjo nemažai akmenų. „Sukome galvas, iš kur reikės tiek paimti. Juk reikia ne šiaip akmenų, bet gražių, įdomios formos. Ir vėl Dievulis padėjo. Patys akmenys pas mus atėjo“, – šypsosi Sigita.
Visai netoli nuo tos vietos, kur buvo gražinama aplinka, kažkas išpylė didžiulę krūvą akmenų. Susižinoję, kieno jie, Šerkšniai paprašė leisti pasirinkti gražesnių.
Kaip pasirinkti augalus?
Šerkšniai sako, kad prieš dvidešimt metų, kai pradėjo verstis aplinkos gražinimu, gana sudėtinga būdavo gauti tinkamų augalų. Tada dar mažai kas tuo vertėsi, tekdavo nemažai po Lietuvą pasivažinėti, kol surasdavai tai, ko ieškai.
„Taip ir važinėdavome su savo priekabike. Kartą ne taip seniai viename medelyne priėjo prie mūsų vaikinukas, pasisveikino ir sako: „Aš jus pažįstu. Jūs iš Šiaulių.“ Klausiam, kaip atpažino, o jis: „Iš priekabikės.“ – linksmą nutikimą prisimena Sigita.
Renkantis augalus alpinariumams, gėlynams, Sigita pataria pasidomėti, kokio aukščio jie užauga, kiek plečiasi, saulėtą ar pavėsingą, sausą ar drėgną vietą mėgsta, kokia lapų spalva, kokia spalva žydi, ir pagal tai derinti kitus augalus. „Pavyzdžiui, jeigu vienas augalas žydi violetiniais žiedais su geltonu viduriuku, šalia tiks geltonai žydinti gėlė“, – sako aplinkos kūrėja. Aukštesnius augalus reikėtų sodinti taip, kad jie neužgožtų žemesnių.
Jei žaliajai zonai skiriama daugiau vietos, tiks aukštesni augalai. O nedideliame plotelyje verta sodinti tik žemaūgius.
Alpinariumams tinka viksvuolės, kurių yra įvairiausių spalvų bei juostomis išmargintų. Malonų aromatą skleidžia raukšliai (heliotropai), kurie labai gerai jaučiasi saulėtoje vietoje.
Smulkesnių akmenų plotą pagyvina didžialapių ar smulkialapių gaurių kerai, kurie išaugina geltonų žiedų žvakes. Gerai tarp akmenų auga snapučiai, pajūrinės balžos, žemaūgiai vilkdalgiai, siauralapės karpažolės, vaistinės juozažolės, levandos, efedrai, žiomenės, laibeniai, šlamučiai.
S. Šerkšnienė pataria iš pradžių augalus sodinti su vazonėliais: „Tuomet jį perkelti į kitą geresnę ar tinkamesnę vietą kur kas lengviau. Be to, ir augalas beveik nepajunta persodinimo streso.“
Mažiau yra daugiau
Dar vienas svarbus patarimas – neperkrauti. „Kartais įrengi gėlyną žmogui, o atvykęs po kurio laiko pamatai, kad jis dar savo nuožiūra prisisodino visokiausių augalų, – sako Sigita. – Sodindama augalą atsižvelgiu, kiek jis plėsis, todėl palieku daugiau erdvės, o žmogui atrodo tuščia, ir jis šalia pasodina kitą augalą. Augdami jie pradeda stelbti vienas kitą.“
S. Šerkšnienė pažymi, kad labiausiai aplinką puošia tvarka. Net ir nedidelis sodas, be įspūdingų alpinariumų ir brangių augalų gali būti gražus, jeigu bus prižiūrėtas, tvarkingas, neperkrautas augalais, akcentais.
Neretai užsakovai pageidauja sukurti tokią aplinką, kurią reikėtų kuo mažiau prižiūrėti. Tačiau, pasak aplinkos kūrėjų, visiškai sodo priežiūros nepavyks išvengti. Net jeigu dominuos akmenys, tarp jų ir pakraščiuose vis tiek gali augti piktžolės, reikės nurinkti nukritusius lapus, apkarpyti krūmus, prižiūrėti gėles.
Sigita sako, kad išpuoselėtas sodas padeda atskleisti, ar pas jus užėjęs žmogus pavyduolis, ar geros širdies. Pavyduolis skaičiuos, kiek visa tai kainavo, arba pastebės apdžiūvusį, ne tokį gražų augalą, o geros širdies žmogus džiaugsis ir gėrėsis aplinka.
Aplinkos kūrimo mados, pasak Šerkšnių, per dvidešimt jų darbo metų per daug nepasikeitė. Gal tik medžių karpymas paplito labiau, kai iš suaugusių tujų, kiparisų, kadagių, eglaičių suformuojami bonsai. Ne vienas taip apkarpytas medelis ir krūmas yra ir Šerkšnių sodyboje.
Labiausiai aplinkos gražintojus džiugina kūrybinė laisvė. Džiaugiasi, kai sutinka užsakovų, kurie per daug nesikiša ir suteikia galimybę laisvai kurti.
Jono TAMULIO nuotr.
KŪRĖJAI: Aplinkos kūrėjai Sigita ir Vilius Šerkšniai visur kartu: ir darbe, ir namuose.
KOMPOZICIJA: Akmenų ir augalų kompozicija puošia įvažiavimą.
VEJA: Šerkšnių įsitikinimu labiausiai aplinką puošia išpuoselėta veja.
ALPINARIUMAS: Įspūdingus alpinariumus kitiems padedantys įsirengti Šerkšniai savo kieme turi nedidelį, tačiau skoningai apsodintą, su prie tvenkinuko įkurdinta „žuvele“ – akmeniu, forma primenančiu žuvį.
AKMUO: Puošiant aplinką privačioje valdoje reikėjo surasti bent metro aukščio uolą. Šerkšniams miške pavyko rasti netgi didesnę ir gražesnę, nei galėjo tikėtis.
PRIEŽIŪRA: Daugelis nori taip susitvarkyti aplinką, kad ją vėliau reikėtų kuo mažiau prižiūrėti. Pasak Šerkšnių, net ir tokią aplinką, kurioje dominuoja akmenys, reikės prižiūrėti., nes žolės dygsta ir tarp akmenų.