Naujausios
Puošni apranga nėra tuštybė
Pažeisti kvietime nurodytą ar garsiai neištartą, tačiau numanomą, aprangos kodą – blogo tono ženklas. Šiaulietė dizainerė Diana Nevedomskytė pataria, kaip nepaklysti tarp aprangos kodų ir išvengti nejaukių situacijų.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Vartojami sutartiniai terminai
Pasak dizainerės D. Nevedomskytės, aprangos kodas yra pagarba žmogui, kuris organizuoja šventę.
Daug paprasčiau, jei aprangos kodas nurodytas kvietime – tuomet iškart aišku, kokios aprangos iš svečio tikimasi.
Aprangos kodas padeda pasirinkti aprangos stilių, išvengti nejaukių situacijų.
Oficialiuose pakvietimuose aprangos stiliui nurodyti dažniausiai vartojami sutartiniai terminai „formal“, „semi-formal“ ir „informal“ – jie atitinka formalų, pusiau formalų ir neformalų aprangos stilių.
Savivaldybėje megztiniams ir aukštakulniams – tabu
Dalykinis stilius diktuoja, jog aprangoje ryškių detalių, išskirtinių papuošalų, aksesuarų neturėtų būti. Moterys gali dėvėti griežtesnio kirpimo marškinėlius, sijoną, kelnes. Makiažas – neryškus. Kodas „Smart Casual“ (liet. „puošnus kasdieniškumas") leidžia vilkėti laisvesnę aprangą, tačiau nepamiršti puošnumo.
„Aprangos kodas priklauso ir nuo darbovietės pobūdžio. Jei tai – architektūros, dizaino studija, darbinė apranga gali būti pakankamai meniška. Kas kita, pavyzdžiui, farmacijos kompanija, bankas, kur darbuotojo įvaizdis atspindi įmonės įvaizdį. Darbovietės dažniausiai subtiliai pasako aprangos kodą, būna nerašytos taisyklės“, – kalbėjo D. Nevedomskytė.
Dizainerės teigimu, Savivaldybėje dirbančios moterys turėtų dėvėti kostiumėlius, klasikinę aprangą, nes valstybinėje įstaigoje reikia atrodyti solidžiai. Mini sijonėliams, aukštakulniams, ryškioms spalvoms – ne vieta. Ilgus plaukus reikėtų būtinai surišti.
„Net karštą vasarą vilkėti palaidines ant petnešėlių griežtai negalima. Taip rengtis net gatvėje yra neetiška. Išsiplikinus gali eiti vakare į restoraną, arba gatve Palangoje“, – pabrėžia D. Nevedomskytė. Vasarą dirbantiems biuruose ji siūlo rinktis rūbus iš medvilnės, šilko, kurie suteikia vėsumos.
Dizainerės teigimu, Tarybos nariai vyrai turi dėvėti švarką. Vasarą gali atsisakyti kaklaraiščio. „Megztiniams – kategoriškai ne! Su megztiniais gali vaikščioti gatvėje, sėdėti namuose,“ – sako ji.
Savivaldybėje dirbančius ir vilkinčiuosius palaidines su įvairiais užrašais ar aplikacijomis dizainerė taip pat vadina aprangos nesusipratimu.
„Nebent būtų parašyta: „Aš myliu Šiaulius ir šiauliečius“, – juokauja dizainerė. Pasak jos, mažiau griežta apranga galėtų būti nebent Kultūros skyriaus darbuotojų.
Pėdkelnių subtilybės
Mažiau formalus vakarėlių aprangos kodas – „coctail attire“ (liet. kokteilinė apranga). Čia galima laisviau interpretuoti ir rinktis įvairių spalvų sukneles iki kelių. Dizainerė pažymi, jog visuomet svarbu žinoti, pas ką eini į renginį, pagal tai atitinkamai rinktis aprangą.
Jei vakarėlis vyksta Prezidentūroje, reikėtų rengtis kukliau, labdaros vakare – pasipuošti solidžiau. Jei šventę organizuoja draugė, galima ateiti ir su gilia iškirpte nugaroje. Kokteilinis aprangos kodas tokiais atvejais labai lankstus.
„Pėdkelnės būtinos įstaigose net vasarą per karščius, einant į oficialius priėmimus. Vakarėlyje pėdkelnių galima atsisakyti ir žiemą. Tai – prancūziškas variantas. Manau, Niujorke net pėdkelnių parduotuvių nėra, nes niujorkietės žiemą ir vasarą vaikšto be pėdkelnių“, – pažymi D. Nevedomskytė. Didžiausia aprangos klaida ji vadina pėdkelnių ir atvirų basučių duetą.
Dizainerė atkreipia dėmesį, jog vyrai rengiasi stilingiau, nei prieš kelis metus. „Nebent vyresnės kartos išlenda kaip maušiai su kojinėmis basutėse ar baltomis kojinėmis prie juodų batų“, – šypteli.
Jos nuomone, reikia turėti ne prigrūstą pilną spintą, bet kelis geros kokybės drabužius. Jais varijuojant galima išsisukti ir atitikti daugelį aprangos kodų.
Švęsti gyvenimą
Aprangos kodas „black tie“ (liet. juodas kaklaraištis) įpareigoja vyrus vilkėti smokingus, pasirišti juodą kaklaraištį arba varlytę. Moterims rekomenduojama dėvėti elegantišką, žemę siekiančią suknią. Galima rinktis ir kelius siekiančią klasikinę juodą suknelę. Dizainerė primena – kiekviena moteris savo spintoje turėtų turėti „budinčią“ juodą suknelę, kurią galėtų pritaikyti įvairioms progoms.
Šiauliečių klientų, kurie būtų užsakę vakarinę aprangą, tinkamą iškilmingoms progoms pagal „black tie“ D. Nevedomskytė dar neturėjo.
Savo klientėms nuotakoms ar jubiliatams ji sako: „Pirma jūs ir fotografas. Visa kita – dzin. Koks skirtumas, ar svečiai vienu sumuštiniu daugiau ar mažiau suvalgys? Jie prisimins tik pačią emociją, o ne užkandžių gausą.“
Šventę su prabangiu aprangos kodu D. Nevedomskytė siūlo susikurti patiems, nelaukiant mistinio pakvietimo „kada nors“. Nebūtina eiti į Vienos pokylį, tai gali būti ir gimtadienis prabangiame restorane.
„Išsinuomok Ch. Frenkelio rūmus, parenk gražius pakvietimus draugams su aprangos kodu. Svečiai ateina į rūmus, išgeria po šampano taurę, suvalgo torto gabaliuką ir išeina namo. Visi esame žvaigždės – vakarėlis lygiai toks pat, koks Vilniuje ar Niujorke“, – renginio scenarijų dėlioja D. Nevedomskytė.
Ji įsitikinusi, jog iškilmingas vakarėlis ir puošni apranga nėra tuštybė: „Ar ne tuštybė arti nuo ryto iki vakaro, vakare valgyti kiaulieną ir žiūrėti televizorių zombio akimis? Galbūt beprotiškas pinigų kalimas yra tuštybė? Galbūt geriau švęsti gražų gyvenimą?“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
APRANGA: Dizainerės Dianos Nevedomskytės nuomone, reikia turėti ne prigrūstą rūbų spintą, bet kelis geros kokybės drabužius – jais varijuojant, galima atitikti daugelį aprangos kodų.
ŠVENTĖ: „Pirma jūs ir fotografas. Visa kita – dzin. Koks skirtumas, ar svečiai vienu sumuštiniu daugiau ar mažiau suvalgys? Jie prisimins tik pačią emociją, o ne užkandžių gausą“, – nepamiršti savęs šventėje klientams pataria šaulietė dizainerė Diana Nevedomskytė.