Naujausios
Pasakojimai apie augalus
Galinsoga tapo nuolatine Lietuvos gyventoja
Ko gero, nėra nė vieno daržininko, kuris nepažintų įkyrios piktžolės – galinsogos, dar vadinamos amerikonka.
Naujienos
Apie galinsogą turime dvi naujienas. Vieną – blogą, o kitą – gerą. Blogoji naujiena, kad galinsoga labai suįžūlėjo. Ankstesniais metais ji daržus užpuldavo rudenį, o dabar nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens vos spėk ją rauti. Prisitaikė prie mūsų klimato ir pasijuto padėties šeimininke. Aklimatizavosi ir jau galime sakyti, kad ji nebe amerikietė, o tikra lietuvaitė – laukų ir daržų karalaitė.
Geroji naujiena ta, kad galinsoga pradėta vertinti kaip maistinis ir puikus vaistinis augalas.
Tačiau tiek, kiek priauga galinsogos, nepajėgsime visos suvalgyti, ligų neužteks ja gydytis.
Botanika
Smulkiažiedės galinsogos lotyniškas pavadinimas – galinsoga parviflora. Galinsoga priklauso astrinių šeimai, tad yra giminaitė mūsų vaistinei ramunėlei.
Ramunėle gydomės ir nepykstame, nes ji nėra tokia įkyri. Tačiau su galinsoga vislumu ne tik ramunėlei, bet ir kitoms mums žinomoms piktžolėms sunku susilyginti. Juk iš vienos galinsogos per sezoną gali išaugti net 300 tūkstančių naujų augalų. Sudygusi galinsoga užauga ir subręsta per tris savaites. Nieko nelaukdama vėl pasisėja. Dėl kokių nors priežasčių nesudygusios sėklos dirvoje būna daigios kelerius metus.
Galinsogos tėvynė – Pietų Amerika. Pasakojama, kad galinsoga 1796 metais buvo atvežta į Londono karališkąjį botanikos sodą. Augalui lotyniškas pavadinimas buvo suteiktas Ispanijos karalienės gydytojo Mariano Martinezo Galinsogos, gyvenusio XVII amžiaus pabaigoje, garbei. Iš Anglijos botanikos sodo augalas greitai pabėgo. Sparčiai išplito Albiono saloje. Vėliau persikėlė į Europą. Išplito visame žemyne. Priviso tiek, kad imta vadinti piktžole.
Į Lietuvą galinsoga atkeliavo gana vėlai. Gal irgi buvo atvežta. Žiniasklaidoje rašoma, kad 1962 metais galinsogą Lietuvos mokslų akademijos mokslininkai parsivežė patyrinėti, kaip ji gydo reumatą. Jeigu tokia žinia teisinga, daržininkai turėtų mokslininkams užkurti gerą pirtį. Parsivežė ir paleido į mūsų laukus! Ne pirmą kartą su atvežtiniais augalais prisidirbame. Užtenka paminėti Sosnovskio barštį.
Tačiau kai kurie botanikai tvirtina, kad galinsoga mūsų regione pasirodė anksčiau – net prieš 1500 metų. Panašu, kad jos vežti nereikėjo – savo kojomis atėjo.
Galinsoga nėra tokia baisi, kaip barštis. Nesikandžioja – galima rauti plikomis rankomis. Tačiau nuotaiką gadina jos pašėlęs vislumas, stebėtinas augimo greitis. Rudenį nenueik kelias dienas į daržą, visame darže rasi galinsogos jūrą. Nei morkų, nei kitų kultūrinių augalų per galinsogos sąžalyną nebepamatysi. Galinsogą įveikti sunku. Išrautas piktžoles būtina išnešti iš daržo, kitaip esant geram orui, net nurautos subrandins sėklas. Gali gulėdama vėl įleisti šakneles. Nepatariama galinsogos nukirsti. Ataugs iš šaknų. Tik rauti ir toliau nuo daržo sukrauti. Kad supūtų ir pražūtų.
Valgiui ir gydymui
Galinsogos, labai greitai augdamos, šaknyse ir stiebuose sukaupia daug įvairių medžiagų. Ištirta, kad 100 gramų galinsogos yra apie 3 gramus augalinių baltymų, apie 1 gramą ląstelienos. Yra daug kalcio (du kartus daugiau nei petražolėse). Yra vitaminų: A, B1, B2, B3. C. Yra magnio, kalio, cinko organinių junginių ir kitų medžiagų.
Galima iš galinsogos pasidaryti salotų. Pagardinti sriubas. Valgiams naudojami švieži galinsogos lapeliai, kotai ir žiedai. Kai kas tvirtina, kad galinsoga skanesnė ir vertingesnė net už špinatus. Galima pabandyti, patiems įsitikinti. Sudžiovintos galinsogos galima berti į daugelį patiekalų: troškinius, sriubas. Džiovinta galinsoga prieskoniams vartojama panašiai kaip raudonėlis.
Liaudies medikai gydymui naudoja visą augalą – šaknis ir antžeminę dalį. Galinsoga raunama prasidėjus žydėjimui. Nuo pavasario iki rudens šalnų. Švieži galinsogos lapeliai malšina niežėjimą nusidilginus, stabdo kraujavimą. Patariama šviežios žolės pakramsnoti – bus sveikesni dantys, dezinfekuosis burnos ertmė. Šviežiomis galinsogos sultimis galima vilgyti žaizdas.
Vaistams geriausia galinsogos susidžiovinti. Tam pjaunamos 30–40 cm ilgio augalo šakelės.
Vaistažolininkai sako, jog galinsoga yra labai veiksmingas vaistas nuo aukšto kraujospūdžio. Augale esantys antioksidantai ir kitos medžiagos mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl yra neblogas vaistas nuo hipertenzijos, siejamos su antro tipo diabetu.
Liaudies medikai pataria galinsogos žolės nuoviro gerti gydant vandenligę. Padės ir esant mažakraujystei. Turint skydliaukės sutrikimų, galinsogą galima vartoti kaip pagalbinę priemonę.
Galinsogos šaknų nuoviro patariama gerti sukarščiavus.
Turint pirmo ir antro laipsnio hipertenziją turėtų padėti galinsogos žolės arba šaknų nuovirai.
Opos ir žaizdos greičiau gis, jeigu jas plausime galinsogos šaknų ar žolės nuoviru. Tokiam gydymui, jau minėjome, galima naudoti ir šviežias augalo sultis.
Galinsogos gerbėjai aiškina, kad galinsoga padeda sureguliuoti medžiagų apykaitą, sustiprina organizmo imuninę sistemą.
Receptai
Žolės užpilas. 1 valgomąjį šaukštą džiovintos galinsogos arba 3 šaukštus žalios sumulkintos žolės užplikyti stikline verdančio vandens ir ant silpnos ugnies pavirinti 3-4 minutes. Atvėsinti. Nukošti. Gerti po 1-2 valgomuosius šaukštus kelis kartus per dieną 20 minučių prieš valgį. Padės nuo aukšto kraujo spaudimo, kosulio.
Šaknų nuoviras. 1 valgomąjį šaukštą sausų sumulkintų galinsogos šaknų užplikyti stikline verdančio vandens ir dar 3-4 minutes pavirinti. Valandą leisti pritraukti. Nukošti ir gerti po1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną. Nuoviras mažina kraujo spaudimą. Nuoviro kompresus galima dėti ant žaizdų, kad jos greičiau užgytų.
Užpilas reumatizmo gydymui. Tam reikia stiklinę džiovintos galinsogos žolės užplikyti litru verdančio vandens. Pavirinti 3-4 minutes. Atvėsusiu nuoviru įtrinamos skaudamos vietos. Šis nuoviras stiprus, tad jo gerti negalima – naudoti tik išoriškai.
Galinsoga smarki ne tik kaip piktžolė. Smarki ir kaip vaistas. Geriama vos po šaukštą ar du žolės bei šaknų nuoviro.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Felikso Grunskio nuotr.
SUVEŠĖJUI GALINSOGA: piktžolė, beveik visada laiminti prieš kitus augalus.