Po operacijos kasdien nužingsniuoja dešimt kilometrų

Po operacijos kasdien nužingsniuoja dešimt kilometrų

Po operacijos kasdien nužingsniuoja dešimt kilometrų

Bronių Zastarskį, joniškiečių pažįstamą kaip ilgametį kultūros darbuotoją, pastaruoju metu galima sutikti žingsniuojantį užmiestyje su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Aktyvus judėjimas jam padėjo greičiau susigrąžinti sveikatą po prieš šešerius metus patirtos kraujagyslių šuntavimo operacijos.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Žingsniuoja užmiestyje

Bronių Zastarskį kasdien galima sutikti pėsčiųjų ir dviratininkų taku einantį nuo Joniškio link Kalnelio arba  Bariūnų link. Jis bandė eiti ir į Šiaulių pusę, bet ten didelis transporto judėjimas, daug dulkių, automobilių išmetamųjų dujų, sunkiau kvėpuoti, ir triukšmas blaško.

Sportine apranga vilkintis vyras sparčiu žingsniu keliauja, pasiremdamas šiaurietiško ėjimo lazdomis. Iki Kalnelio kaimo – keturi kilometrai, kartais paėjėja ir tolėliau. Grįžtant – vėl toks pat atstumas, tad per vieną pasivaikščiojimą nužingsniuoja apie dešimt kilometrų. Kelyje sugaišta apie porą valandų.

Joniškietis sako skaitęs, girdėjęs iš medikų, kad panašiai tiek žmogus ir turėtų nueiti per dieną. Jis pats galėtų vaikščioti ir dar daugiau, judėjimas tik suteikia jėgų, bet yra kitų užsiėmimų.

Daugelis joniškiečių B. Zastarskį pažįsta kaip ilgametį Joniškio kultūros centro darbuotoją, įvairių kolektyvų narį. Jis ir dabar neapleidžia kultūrinės veiklos, groja mušamaisiais „Jievaro“ tautinių šokių kolektyvo kapeloje, dar vienoje instrumentinėje grupėje.

Pensininkas seniau vaikščiodavo rytais, dabar jo kelionės prasideda po pietų praėjus maždaug valandai, nes iškart skrandį pripildžius maistu sportuoti nepatartina.

Pradėjo nuo vaikščiojimo aplink stadioną

Intensyviai judėti vyras pradėjo prieš šešerius metus po patirtos širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos. Medikai sakė, kad reikia nuolatinės mankštos, bet nepersitempti.

Iš pradžių B. Zastarskis eidavo į stadioną ir apsukdavo po 20 ratų greitu žingsniu. Stadiono bėgimo tako ilgis – 400 metrų, apskaičiavo, kiek kartų reikės apeiti, kad būtų apie dešimt kilometrų.

„Tas ėjimas vienoje vietoje ilgainiui nusibodo, todėl ir pasukau pėsčiųjų bei dviratininkų takais. Jaučiu, kad judėjimas tikrai stiprina sveikatą, lengva kvėpuoti, pagerėja nuotaika“, – sako joniškietis.

Vyras šiaurietiško ėjimo lazdas dovanų gavo prieš trejus metus. Nuo tada jų nebepalieka namuose. Lazdos padeda išjudinti visus raumenis, ypač viršutinę kūno dalį, pečius, nugarą.

B. Zastarskis mato, kad vaikščiojančių su šiaurietiško ėjimo lazdomis Joniškyje daugėja. Tačiau jis mėgsta vaikščioti vienas –  kaip katinas. Mat eidamas stengiasi ir teisingai kvėpuoti – per keturis žingsnius įkvėpti oro per nosį ir per kitus keturis – iškvėpti per burną.

Autorės nuotr.

ĖJIMAS: Joniškietis Bronius Zastarskis, jei tik nelyja ar nespaudžia daugiau kaip 20 laipsnių šaltukas, su šiaurietiško ėjimo lazdomis nužingsniuoja dešimt kilometrų.