Naujausios
Jaunystės svajonę galima pasivyti bet kada
Šiaulių universiteto Menų fakulteto pirmakursei Marijai Šidlauskienei šiemet – daug pirmų kartų. Jaunatviška 59-erių moteris įstojo į universitetą, pirmą kartą gyvenime atvažiavo į Šiaulius. „Kol savęs nenurašai, ir kiti nenurašys, – neabejoja ponia Marija. – Smegenys į pensiją neišeina.“
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vietoj namų –- bendrabutis
Su ponia Marija susitinkame po paskaitų Šiaulių universiteto (ŠU) bendrabučio kambaryje.
Kukli, tvarkinga, studentiška aplinka. Ar nebuvo sunku savo namus Tauragėje iškeisti į studentišką buitį? „Žinoma, namai visuomet mielesni. Normali ir ta studentiška lova“, – šypsosi.
ŠU Menų fakulteto Dizaino katedroje M. Šidlauskienė studijuoja dailę ir dizainą. „Namų darbų užduoda begales“, – šypsosi ir ant stalo išdėlioja dvimatės kompozicijos darbus.
Kol dėstytojai neįvertino, savo paveikslų dar nerodo – žino, kad yra trūkumų.
M. Šidlauskienės grupėje mokosi penki studentai. Bendramoksliai, šypsosi ponia Marija, nuošalyje nepalieka. Išsitempė ir į boulingo, kurio anksčiau nebuvo žaidusi, varžybas. „Pagrasino, jog prilups, jeigu neisiu“, – juokiasi moteris.
Dėstytojai į studentę žiūri labai pozityviai, nuo pat pirmų paskaitų moteris nepajuto nė mažiausio priešiško nusistatymo.
Atsakymai skeptikams
Šiauliai M. Šidlauskienei buvo visiškai nepažįstamas miestas. Pirmą kartą čia atvažiavo pasirašyti studijų sutarties. Per pirmus mėnesius miestas tapo savas.
Apsispręsti studijuoti universitete moteriai nebuvo sunku: „Žiūrėti serialus per televiziją? Dukra sakė: susentumei!“
Studijų idėją ypač palaikė jauniausioji dukra, antro kurso Vilniaus universiteto studentė. Kai šeima sužinojo, kad mama įstojo ir dar – į valstybės finansuojamą vietą, gaus stipendiją – argumentų „prieš“ nebeliko.
Iš pradžių M. Šidlauskienė galvojo rinktis studijas Lietuvos edukologijos universitete. Nuodugniai išnagrinėjo studijų programas. Pamatė, kad Šiauliuose mokoma daugiau dalykų, kurie jai įdomūs.
„Mokausi ne dėl popieriaus. Žinių niekada nebus per daug. Visada norisi dar, dar ir dar“, – šypsosi ponia Marija.
M. Šidlauskienė yra girdėjusi požiūrį: kam vyresnio amžiaus žmonėms pradėti studijas, juk pensija netoli! Moteris tokiems skeptikams atkerta: „Aš smegenų į pensiją neišleidžiu!“
Buvo sakančių: „Jauno vaiko vietą užėmei.“ „Šio komentaro nepriimu. Įstojau lygiomis sąlygomis. Aš šitiek metų leidau studijuoti kitiems“, – sako moteris.
M. Šildlauskienės stojamųjų balų rezultatas buvo 9,17.
Svajonę atidėjo
Į meną M. Šidlauskienės širdis buvo linkusi nuo vaikystės. Šviesaus atminimo tėvelis, parvažiuodamas iš miesto, visuomet parveždavo spalvotų pieštukų. Dar pradinėse klasėse norėjo lankyti piešimo būrelį. Šeima gyveno kaime, reikėdavo eiti per mišką. Tėvai išgyveno, nenorėjo leisti. Į būrelį ponia Marija eidavo slapčiomis. Kai tėvai sužinojo, barė, kad neklauso.
Moteris prisimena: tėvai broliukui nupirko medinį arklį su ratukais. Tėvelis ant stalo padėjo pirkinį ir pasakė: „Jei nupieši šitą arklį, galėsi lankyti piešimo būrelį.“ Netikėjo, kad dukrai pavyks. Bet jaunoji dailininkė arklį nupiešė.
Svajonės svajonėmis, o gyvenimas viską dėliojo kitaip. Marijai buvo penkiolika, kai mirė tėvelis. Mama liko jauna našlė su keturiais vaikais. Mažiausiajam broliui tebuvo treji, vyriausiajai Marijai teko atidėti svajones ir sukti galvą, kaip greičiau pradėti dirbti.
Baigusi aštuonias klases, stovėjo kryžkelėje, kokias studijas rinktis: dailę, matematiką ar muziką? Visi šie trys dalykai labai domino ir sekėsi.
Baigė Klaipėdos 41-ąją vidurinę profesinę technikos mokyklą, įgijo meninio apipavidalinimo meistro specialybę. Mokytojai rekomendavo stoti į dabartinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą studijuoti architektūros.
„Jei save išlaikysi – taip, jei ne – tai ne“, – išklausiusi šią žinią, pasakė mama.
„Supratau mamą, nes, be manęs, buvo dar trys vaikai. Be to, sesuo po nelaimės ketverius metus negalėjo eiti į mokyklą. Vilčių, kad kažkas man gali padėti, neturėjau“, – prisimena moteris.
Dirbo tai vienoje, tai kitoje gamykloje dailininke.
„Dirbdama patekau į avariją. Susipažinau su vyru, vaikai pasipylė – užauginome keturis“, – pasakoja ponia Marija.
Atvirkščia šeima
Tauragėje M. Šidlauskienė buvo įkūrusi individualią įmonę, kūrė autorines užuolaidas. Pati buvo sukūrusi trikalbę interneto svetainę. Bet Tauragė – nedidelis miestas, užuolaidos dažnai nekeičiamos, rinka nedidelė. Po naktinės mokesčių reformos moteris nebematė prasmės tęsti veiklą.
Pernai M. Šidlauskienė dirbo Tauragės moksleivių kūrybos centre, turėjo šiuolaikinių rankdarbių technologijų būrelį. Moteris lengvai rado kontaktą su mokiniais. Sulaukdavo klausimų, kodėl nedirba mokykloje.
„Aš – ne mokytoja, neturiu nei dokumento, nei kvalifikacijos, nei stažo. Vadinasi, mokyklos durys – uždarytos“, – paaiškindavo moteris. Tad ponia Marija nutarė kliūtį pašalinti – studijuoti.
Susidėliojo ir kitos priežastys: įmonė likviduota, vaikai išvažiavę iš namų. Po 30 metų darbo panaikinta vyro, dirbusio valstybinėje tarnyboje, pareigybė, jam teko išvykti į užsienį. Vyras gyvenimą Vokietijoje taip pat pradeda nuo mokslų – vokiečių kalbos kursų.
„Mūsų atvirkščia šeima: vaikai – Lietuvoje, o tėvas – Vokietijoje. Dauguma žmonių pirma baigia mokslus, tada vaikus augina, o aš pirmiau vaikus užauginau“, – juokiasi moteris.
Dabartinė M. Šidlauskienės svajonė – gerai baigti mokslus. Ir kad dukra sėkmingai baigtų studijas. Mamai rūpi, kad keturiems vaikams viskas klotųsi sėkmingai.
O kur panaudos diplomą? „Galbūt įkursiu privačią mokyklėlę, – svarsto. – Tai būtų kita svajonė. Nes vidurinėje mokykloje ne visiems vaikams įdomūs dalykai, kurių mokyčiau.“
M. Šidlauskienė drąsina niekada nelaidoti svajonių. „Jei save nurašysime, kas tada mūsų nenurašys?“ – klausia. Ir nusišypso: ji dabar – laiminga.
Jono TAMULIO nuotr.
POŽIŪRIS: Marija Šidlauskienė nesutinka su nuomone: vaikai išauginti, vadinasi, gyvenime jau viskas padaryta. „Gyvenimas tuo ir nuostabus, kad visuomet gali rasti įdomių dalykų. Esu optimistė. Tikiu, jog pasaulis laikosi ant žmonių gerumo“, – šypsosi moteris.
PERMAINA: Marija Šidlauskienė namus Tauragėje išmainė į studentų bendrabutį Šiauliuose.
STILIUS: Kūrybinga moteris ant šilko ištapė išleistuvinę suknelę dukrai.
RANKDARBIAI: Ant bendrabučio lovos Marija Šidlauskienė išdėliojo rankdarbius. Moteriai visą gyvenimą rūpėjo megzti, nerti, naudotis frivolite adata. Dabar labai patinka kurti siuvinėjimo failus bei juos įgyvendinti siuvinėjimo mašina.
RANKINĖ: Marija Šidlauskienė siuvimo mašina išsisiuvinėjo rankinę, kurioje tilptų pusė gyvenimo. Su ja eina į paskaitas.
STUDIJOS: Marijos Šidlauskienės vakarai dabar skirti namų darbams. Moteris rodo atliktą užduotį.
