Naujausios
Ant laimės slenksčio
Šiaulietis gydytojas infektologas Algimantas Baublys, šiandien švenčiantis septyniasdešimtąjį rudenį, išlieka kuklus: negi šiandien įdomus paprastas žmogus, kuriam svarbi šeima, darbas, pomėgis? „Mano laimės kartelė nėra užkelta aukštai, todėl esu laimingas žmogus“, – sako A. Baublys.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Pažadėtas medicinai
Šiauliuose gydytojas Algimantas Baublys gyvena ir darbuojasi daugiau nei keturis dešimtmečius. Sukurta šeima, užauginti vaikai, dirbta iš peties – mediku ir pedagogu, širdį lepina savo žaliojoje oazėje – sode. Sako, nieko neįprasto ir įdomaus. Žodis po žodžio gyvenimo mozaika įgyja ryškių spalvų.
Medikas nusišypso: jei kas leistų pakartoti gyvenimą – nieko nekeistų, gal tik atsisakytų vieno darbo, kad šeimai galėtų skirti daugiau laiko.
Vaikystės gyvenimo pamokas, kai teko patirti ir vargo, ir išbandymų, ir užgniaužti vaikiškos širdelės skausmą, išmoko ir vertina.
A. Baublio tėveliai gyveno Panevėžio rajone, Kulbių kaime. Klampoti į mokyklą kitame kaime už 7 kilometrų tekdavo ir šalčiausiomis dienomis, vėliau teko gyventi mokyklos internate, o į šeimos ratą sugrįžti tik savaitgaliais. Nepriteklius šeimoje išpuikti neleido.
„Kad ir sunkiai gyvenome, bet mamos užsispyrimas buvo išleisti mane į gydytojus. Visada tai sakydavo. Stengiausi mokytis, nebuvau pats geriausias mokinys, bet savo ateitį jau žinojau“, – pasakojo A. Baublys.
Trys bandymai
Po mokyklos baigimo A. Baublys nuvažiavo į Kauną stoti į medicinos institutą. Nepavyko.
„Mano gyvenime atsirado intriga. Privalėjau bandyti dar kartą. Net nesvarsčiau minties, kad nebesimokysiu. Po metų stojau vėl. Neįstojau. Pritrūko vos kelių balų“, – prisiminė jaunystės išgyvenimus.
Neįstojus į institutą, laukė tarnyba kariuomenėje. Džiaugiasi, kad tarnauti teko „šiltai“ – karininkų štabe dirbo raštininku. Prasitaręs apie savo svajonę studijuoti mediciną, sulaukė palaikymo. Pažadėtos atostogos, jei važiuos laikyti stojamųjų egzaminų.
„Ruošiausi egzaminams dvigubu pajėgumu, nes žinojau, kad įstojus – sutrumpės tarnybos laikas. Nuvažiavau laikyti egzaminų kareivėlis, su uniforma. Įstojau! Beliko pateisinti viltis ir gerai mokytis“, – neslėpė šypsenos ponas Algimantas.
Ar nesigailėjo, kad rinkosi tėvų iš anksto išrinktą specialybę? Niekuomet. Gyvenime nesiblaškė, stengėsi profesijai atiduoti visas jėgas.
Rečiausių atvejų liudininkas
Tapo infekcinių ligų specialistu. Gydytojas A. Baublys susižavėjęs pasakoja, kokia tai įdomi sritis.
„Teko laimė pamatyti tokias ligas, kurias dar ne kiekvienas infektologas yra matęs. Sukrečiantys du pasiutligės atvejai – nuo šios infekcijos 100 procentų mirštama. Matyti pavojingi botulizmo atvejai, dalyvauta meningokokinės infekcijos protrūkyje Jaroslavlyje (Rusija), kai ten susirgo šimtai žmonių, – pasakojo medikas. – Ten išmokė nebebijoti ligos.“
Per darbo dešimtmečius atsirado naujų infekcijų, jų gydymo būdų, mutuoja senosios ligos – medikas mosteli ranka į lentyną, net išleistas vadovėlis apie tai.
Medikas užsimena, jog naujos infekcijos: Laimo, ŽIV, Ebolos – kyla iš šiltųjų kraštų. Mutuoja ir žmonėms pavojingas tampa kiaulių, paukščių gripas.
„Jei Ebolos virusas mutuotų ir taptų užkrečiamas oro lašeliniu būdu – mus visus ištiktų didžiulė tragedija“, – perspėjo gydytojas infektologas.
Šiuo metu dirbantis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje džiaugiasi galimybe dirbti įdomų darbą. Po darbo laiką skiria pomėgiams.
Augalų stichijoje
Pakviečia liepą atvykti į sodą, kuriame eksperimentuoja. Galimybę dvidešimt penkerius metus sode veisti, auginti, puoselėti, bandyti ir mėgautis retų augalų vaisiais vadina didžiuliu turtu.
„Sodininkystę suprantu ne tokią, kai pasodini kažką ir lauki derliaus. Man svarbiausia stebėti šį biologijos pasaulį. Nebūnant šios srities specialistu išauginti retą, nekasdieninį augalą“, – pasakojo A. Baublys.
Būdamas smalsus sodininkas nepraleisdavo naujausių šios srities žurnalų, kitos literatūros. Suradęs įdomesnių skelbimų apie augalus, nebijodavo išbandyti. Prieš dvidešimt metų tapo vienas pirmųjų žemaūgių obelų, citrinmedžių, šilauogių, bruknių, mėlynių ir kitų augalų augintoju.
„Parsiveži poskiepius ar šakneles su gyvaplaukiais vos gyvus. Sodini, lauki, stebi. Prigyja. Šilauogės jau praaugo mane, puikų derlių duoda nuo liepos iki rugsėjo. Daug kas numoja ranka į tokius augalus, nes sunku auginti. Visai nesunku, jei žinai, kas reikalinga augalui“, – mirkteli augintojas.
Jis nesusilaiko nuvykęs į parodas ar pas gėlininkus profesionalus neįsigijęs naujų augalų. Vyksta į Olandijoje organizuojamus gėlių paradus, gėlių gausos ir kvapų sodrumo įspūdį širdyje nešiojasi dar labai ilgai.
Kaktusų kolekcija plečiasi
Sode palikęs savo augalų karaliją parvažiuoja namo į kitą augalų pasaulį – kaktusų. Jų turi gal apie 30 rūšių, apie 500 vienetų. Kaktusai surikiuoti balkone, specialiai įrengtose lentynose.
Sėklų parsisiunčia iš Italijos, Maltos. Vieni įdomesnių – Japonijos selekcininkų išvesti kaktusai, kurie gamtoje neauga. Džiaugiasi pavykusiu daiginimu, augalai jau ruošiasi žydėti. Vasarą kai kuriuos išveža pailsėti į „vasaros stovyklą“ šiltnamyje.
„Paprastų kaktusų nebeauginu. Norisi vis įdomesnių. Iššūkių. Įsivaizduojate, kaip reikia išauginti kaktusą iš sėklos dulkės? Per metus išauga degtuko galvutės dydžio kaktusas. Antrais metais pasirodo spygliukai, paauga gal per centimetrą. Auga jie sterilioje žemėje, laistomi steriliu vandeniu, – pasakoja sodininkas eksperimentatorius. – Kai toks hobis, pailsiu maksimaliai. Nesu patogus namuose, žmona adaptavosi prie mano pomėgio – ačiū jai.“
Kaktusų auginimu susidomėjo studijų laikais. Pasakoti apie kaktusų auginimo subtilybes, įskiepijimą, stebėjimą, jų pomėgius galėtų valandas.
„Būna neįdomių kaktusų. Tokių pas mane nėra“, – šypsojosi ponas Algimantas.
Darbas už grįžtamąjį ryšį
Pedagoginio darbo patirtis nutiesė kelią į Trečiojo amžiaus universitetą, prie kurio veiklos prisijungti paskatino kolegė Asta Damkuvienė. Pasiūlė tapti prorektoriumi ir padėti organizuoti paskaitas Sveikatos fakultete.
Tada pamanė, kad pabandys vienerius metus. Bet jau šešis mokslo sezonus ieško naujų, nesikartojančių temų, lektorių, įdomių žmonių klausytojams. Pasidžiaugia, kad šiame kelyje sutiko daug geranoriškų ir šviesių žmonių.
„Svarbiausia man, kad paskaitas organizuoti, rasti įdomių lektorių reikia nemokamai – gera valia, iš entuziazmo. Geriausias grįžtamasis ryšys, kai žmonės, kuriems skaitomos paskaitos, nuoširdžiai klausosi, konspektuoja, po paskaitos dar kokią valandą nepaleidžia lektoriaus užpildami klausimais. Vadinasi, tai ką darau – reikalinga“, – šypsojosi medikas.
Laimės kartelė
Pedagoginiam darbui atiduota daugiau nei keturi dešimtmečiai. Dirbo Medicinos mokykloje. Du dešimtmečius šiai mokyklai vadovavo.
„Pedagoginis darbas man daug davė: galiu laisvai kalbėti prieš auditoriją, vadinasi, tapau drąsesnis. Netikėtas klausimas neišmuša iš pusiausvyros – mąstau, ką kalbu. Nebijau pripažinti, kad nežinau atsakymo. Jaunystėje esi maksimalistas, dabar kitaip“, – sakė ponas Algimantas.
Kad ir kaip stengėsi gerai dirbti, jaučia, kad visą tą laiką ir jėgas galėjo skirti savo šeimai.
„Žmogui nereikia labai daug. Tiek, kad būtum nepriklausomas. Keliaudamas, būdamas su šeima įgyji tokių potyrių ir vidinių turtų, kurie neprarandami, o materialūs dalykai – labai laikini“, – sakė medikas.
Gydytojas jaučiasi laimingas, nes yra reikalingas savo šeimai, dirba mėgstamą darbą, turi gausų bičiulių būrį, pomėgių, kurie pripildo geriausių emocijų.
„Mano laimės kartelė neužkelta labai aukštai. Laimė priklauso nuo to, kokį laimės slenkstį esi pats sau susikūręs. Manasis nėra aukštas“, – sakė gydytojas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠMINTIS: „Laimė priklauso nuo to, kokį laimės slenkstį esi pats sau susikūręs“, – sako gydytojas infektologas Algimantas Baublys.
AUGALAS: Darbo kabinete gydytojas Algimantas Baublys augina kolegų dovanotą citrinmedį.
Asmeninės nuotr.
KOLEKCIJA: Namuose gydytojo Algimanto Baublio laukia jo kaktusų kolekcija.
PRADŽIA: Dirbti į Šiaulių ligoninę gydytojas Algimantas Baublys atvyko 1973 metais.
KELRODĖ: Vaikystėje mama Algimantui Baubliui parinko mediko kelią.
RYŽTAS: Tarnaudamas kariuomenėje ruošėsi trečią kartą stoti į Kauno medicinos institutą.