2014-ieji: žmonės ir įvykiai

2014-ieji: žmonės ir įvykiai

2014-ieji: žmonės ir įvykiai

Kuo ypatingi šie, besibaigiantys, metai, apie ką prisiminę sakysime: tai buvo 2014-aisiais? „Pakruojo kraštas“ apžvelgia atgarsio sulaukusius įvykius, primena žmones, kurių darbai nuskambėjo ne tik mūsų rajone.

ĮVYKIAI

Sulaukta pigesnės šilumos

Šiemet liepą „Pakruojo šiluma“ paleido rekonstruotą biokurui deginti miesto katilinę. Pakruojiečiai, pastaraisiais metais brangiausiai šalyje mokėję už šildymą, šio įvykio laukė.

Buvo žadėta, kad po rekonstrukcijos ėmus kūrenti medienos skiedras šiluma gyventojams kainuos vidutiniškai apie 26 centus už kilovatvalandę (šioje kainoje 4 centai – gyventojų mokestis už įsiskolinimą bankui rekonstrukcijos projektui įgyvendinti). Tai buvo gera žinia pakruojiečiams, dar balandį mokėjusiems 32,26 cento už šilumos kilovatvalandę.

Skelbiama, kad centralizuota šiluma sausį pakruojiečiams kainuos 8,19 euro cento (su PVM). Pagal seną kainą – 28,28 cento (su PVM).


Startavo daugiabučių renovacija

Pakruojo vaizdą šią vasarą ėmė keisti prasidėjusi daugiabučių namų renovacija.

Iš 42 namų, atrinktų į pirmąjį ir antrąjį renovacijos etapus, jau atnaujinti trys daugiabučiai, darbai įpusėję dviejuose daugiabučiuose. Dar trims rengiama dokumentacija dėl techninių projektų rengėjų parinkimo.

Pastarosiomis dienomis gauta žinia iš banko, kad dar vieno daugiabučio savininkai netrukdomi skolų gali pretenduoti į paramą daugiabučiui atnaujinti.

Įsibėgėjanti renovacija džiugina ne visus daugiabučių savininkus. Žmonės baiminasi skolų bankams. Renovacijos pagreičiui įtakos bando daryti Savivaldybė: atsisakantiems renovacijos ir gaunantiems kompensacijas už šildymą, jų ketinama nebemokėti.


Dėl dolomito paaukoti miškai

Per artimiausius 25-erius metus mažiausiai miškingas regione Pakruojo rajonas praras dar 238 hektarus miškų. Taip nusprendė rajono Taryba, paaukojusi valstybinius miškus dolomito kasybai.

Tarybai patvirtinus detalųjį planą Naudingųjų iškasenų gavybos karjerui „Petrašiūnai II“ plėsti, Pakruojo rajono miškingumas sumažės 1,3 procento.

Situaciją gelbės rajono miškininkai. Jiems perduodama beveik 300 hektarų neprivatizuotos žemės naujiems valstybiniams miškams veisti.


Iškovotas LFF A lygos sidabras

Pirmą kartą rajono sporto istorijoje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) A lygos čempionate rungtyniaujanti Pakruojo „Kruoja“ šiemet laimėjo sidabro medalius.

Teisę žaisti LFF A lygoje Pakruojo „Kruoja“ gavo, kai 2008 metais iš šios lygos dėl skandalo pasitraukė dvi komandos.

Tuo metu futbolo gerbėjai gana skeptiškai vertino mažam miesteliui atstovaujančios ekipos sprendimą debiutuoti aukščiausioje lygoje.

Tačiau futbolininkai rankų nenuleido ir ėjo į priekį: 2011 metais laimėta penkta, kitame sezone jau džiaugtasi ketvirta vieta, o pernai – penkta vieta.


Šventės be alkoholio – istorinis įvykis

Rajono gyventojai vadino istoriniu įvykiu šventes be alkoholio. Birželio posėdyje rajono Taryba priėmė sprendimą uždrausti prekybą alkoholiu Linkuvoje per Škaplierinės atlaidus, Klovainiuose per Oninių šventę ir Pakruojyje per miesto šventę.

Išbandymą blaivybe šventės išlaikė, tačiau žmonės jose pasigedo lauko kavinių su vaisvandeniais, arbatomis ar kava bei suolelių kojoms pailsinti.

Atsisakyti masiniuose renginiuose alkoholio rajono politikus paskatino skelbta statistika, kad Pakruojo rajone yra daugiausiai girtaujančių bei patiriančių sveikatos sutrikimų dėl girtavimo. Apriboti alkoholio prekybą Tarybos buvo prašę ir rajono Policijos komisariato pareigūnai, nepajėgiantys švenčių metu drausminti siautėjančių girtų.

Problemų dėl apsvaigusių dėl alkoholio per masines šventes jau ne pirmus metus nežino Žeimelis. Čia seniūnijos organizuojamas šventes dėl jaukumo ir blaivybės giria ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai – kaimynai iš Latvijos.


Statomi parapijos senelių namai

Rozalime šiemet pradėti statyti Senjorų namai. Statybų ėmėsi Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonas Algimantas Žibėnas.

Atkeltas į Rozalimą kunigas rado beveik prieš dešimtmetį griūvantį ir vandalų nuniokotą buvusių senelių namų pastatą. Iš parapijiečių klebonas išgirdo, kad žmonės norėtų gyvenimo rudenį praleisti savame krašte.

Kunigas A. Žibėnas parašė parapijos Senjorų namų projektą ir laimėjo ES finansavimą. Naujųjų namų sienos ir stogas jau iškilę, statybininkai įrenginėja vidų – gyvenamuosius kambarius, buitines ir ūkines patalpas. Dvi dešimtys gyventojų Senjorų namuose turėtų įsikurti iki ateinančių metų vasaros.


Pareigūnui tarnybą grąžino teismas

Balandžio pabaigoje po daugiau nei metų bylinėjimosi teismuose į tarnybą Pakruojo policijos komisariate grąžintas buvęs Linkuvos apylinkės inspektorius Darius Šonkevičius. Įvykis, kai policininkas priverstas duoti į teismą savo vadovybę – retas šalyje.

Iš darbo pareigūnas buvo atleistas dėl ilgiau trukusio gydymosi, nei leidžia įstatymai. Policininkas buvo sužalotas tarnyboje, sulaikant visuomenei pavojingą girtą chuliganą.

Atleidimo priežasties nesusiejus su tarnyboje patirtu sužeidimu, daugiau nei 19 metų ištarnavęs policininkas buvo likęs be pareigūnams skiriamų socialinių garantijų.

D. Šonkevičius kreipėsi į teismą, kuris atleidimą pripažino neteisėtu. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai teismo sprendimą apskundė. D. Šonkevičiaus ir jo darbdavių byloje galutinį sprendimą priėmė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.


Nuteistas vicemeras

Rajono vicemeras Romas Medzveckas tebevarsto teismų duris. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba patekęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį, šiemet birželį Šiaulių apygardos teisme išgirdo nuosprendį. Už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas valstybės tarnautoju, R. Medzveckas buvo nuteistas 26 tūkstančių litų bauda, trejų metų viešosios teisės atėmimu bei priteista sumokėti 11 tūkstančių 255 litus už neteisėtai panaudotą turtą.

Su tokiu nuosprendžiu nesutikęs vicemeras apsiskundė aukštesniam teismui. Teismų karuselė suksis ir kitais metais. Redakcija visuomenę išsamiai informuos apie bylos eigą.


ŽMONĖS

Dėdė Albertas tapo dainų šventės įžymybe

Linkuvos folkloro ansamblio „Linkava“ ilgametis dalyvis, armonikininkas, pasakotojas, liaudies dainų atlikėjas ir pateikėjas Albertas Juras šiemetinėje pasaulio lietuvių dainų šventėje „Čia mūsų namai“ tapo įžymybe – paskelbtas vyriausiu dalyviu.

Spalio mėnesį 95-erių metų sukaktį šventęs linkuvietis, scenoje vadinamas dėde Albertu, Kultūros ministerijos įtrauktas į Tradicinės kultūros vertybių sąvadą.

Nuo vaikystės armonika griežiantį, iš prigimties artistišką A. Jurą į sceną išvedė „Linkavos“ folkloro ansamblio įkūrėja ir buvusi ilgametė vadovė, šviesaus atminimo mokytoja bei visuomenininkė Stanislava Lovčikaitė.


Vaikinų ansamblis – rajono pasididžiavimas

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos ansamblis ( vadovės Ingrida Tuomienė, Aušrelė Nazarovaitė, koncertmeisterė Rūta Venslovienė) laikomas ne tik gimnazijos, bet ir rajono pasididžiavimu. Vaikinai šiemet tapo konkurso „Dainų dainelė“ laureatais, Lietuvą su rugsėjo pirmąja savo daina sveikino iš koncerto Prezidentūroje, koncertavo su profesionaliais dainininkais Liudu Mikalausku ir Judita Leitaite, kurie vaikinus gyrė už muzikalumą. Tokių pasiekimų ir įvertinimo neturi nė vienas rajono moksleivių vokalinis ansamblis.


Moteris stebino darbštumu

Neįgali pakruojietė Pranė Stravinskienė šiemet gegužę apstulbino žmones, kai šie ją išvydo daugiabučio kieme lyginančią asfalto duobes. Kelis žingsnius savarankiškai tegalinti paeiti moteris smulkintas asfalto atliekas metaline lėkšte sėmė į kibirą, jį užsikeldavo ant triračio ir, pavažiavusi kelis metrus, nusikėlusi kibirą jomis užpildavo duobę.

Taip moteris niekieno neprašoma išgelbėjo beveik toną atliekų, paliktų krūvoje sukietėti, ir „suremontavo“ didžiąją dalį duobėto kiemo asfalto.

P. Stavinskienė, užpernai žiemą sėdėdama invalido vežimėlyje, nukasė sniegą nuo takų tarp daugiabučių ir prekybos centro P. Mašioto gatvėje. Moteris sako, jog džiaugiasi galėdama dirbti, nes taip jaučiasi naudinga ir galinti padėti kitiems.


Užgesino gaisrą, išgelbėjo du žmones

Vieną gegužės savaitgalio vakarą vakarojęs Plaučiškių jaunimas netikėtai tapo gelbėtojais. Išvydę gyvenvietėje gaisrą, jį užgesino, išgelbėjo du degančiame name miegojusius žmones.

Renata Ananikovaitė išvydusi gaisrą skambino ugniagesiams, kėlė iš miegų kaimo žmones gesinti gaisro. Tuo metu, nepaisydami apdegimų ir pavojaus, Aurimas Gratkauskas, Vygantas Maličevas, Edvinas Barščiauskas ir dar būrys jaunimo puolė gesinti ugnį, atjungė ir išnešė į kiemą dujų balioną, išvedė iš namo jame miegojusius du žmones. Ugniagesiams atvykus ugnis jau buvo užslopinta.

Po šio įvykio tėvai didžiavosi savo vaikų poelgiu ir džiaugėsi, kad jaunoji karta išlaikė kaimo tradiciją būti vieningai, padėti nelaimėje.


Gimnazistas išgelbėjo skęstančius vaikus

Šių metų gegužę septyniolikmetis Žeimelio gimnazijos moksleivis Klaudijus Litvinskas išgelbėjo du skendusius tos pačios mokyklos penktokus.

Panikos apimtus ir jau silpstančius vaikus Klaudijus aptiko gilioje kūdroje už miestelio. Sportiškas vaikinas nepasimetė ir šokęs į vandenį abu vaikus ištempė į krantą.

Kuklus gimnazistas apie savo poelgį niekam nesigyrė. Apie tai žinia pirmiausia pasiekė mokyklos pedagogus, kai patys išgelbėtieji apie įvykį pasipasakojo draugams.

„Pakruojo krašto“ inf.

Redakcijos archyvo nuotr.