Naujausios
Mokytojas įsikibo į žemę
Šaukėnų seniūnijos Vaišlaukio kaime (Kelmės r.) gyvenantis Laimonas Šiušė, baigęs Kūno kultūros akademiją, nesidairė nei į didmiesčius, nei į užsienį. Grįžo namo dirbti mokytoju. Mažėjant mokinių ir pamokų trijų vaikų tėvui teko ieškoti kito pajamų šaltinio. Laimonas perėmė tėvų ūkį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gyvenimas senelių sodyboje
Laimonas Šiušė kartu su žmona Raimonda ir trimis atžalomis gyvena 1936 metais statytoje senelių sodyboje. Bendru stogu dalijasi su tėvais Janina ir Romualdu Šiušėmis.
Drauge su tėvais puoselėja sodybą. Ją rekonstravo, sutvirtino plytų sienomis. Išgražino aplinką. Atnaujinta sodyba iš tolo traukia akį.
Tie namai ypač brangūs Laimono mamai Janinai. Iš šios sodybos į Sibirą ištrėmė jos tėvus, Laimono senelius. Tarybiniais laikais ištremtųjų namuose įkūrė mokyklą. Bet sugrįžusiems iš tremties sodybos šeimininkams davė kertelę savo namuose prisiglausti.
Tik atkūrus Nepriklausomybę, galutinai atgauti namai ir senelių žemė bei miškas. Atgavę 8 hektarus dirbamos žemės ir kelis hektarus miško Laimono tėvai pradėjo ūkininkauti. Janina Šiušienė ūkyje dirbo agronome, brigadininke, jos vyras Romualdas – nagingas ir sumanus mechanizatorius.
Kaimui užtenka ir duonos, ir proto
Laimonas baigė Kūno kultūros akademiją. Nuo mažens mėgo sportą. Norėjo jaunimą mokyti sveikos gyvensenos, judėjimo. Pats žaidė krepšinį Kuršėnų „Kristalo“ komandoje.
Dirbo kūno kultūros mokytoju Šaukėnuose ir Vidsodyje. Padėjo tėvams ūkininkauti.
„Ir mokytojo, ir ūkininko darbas – vienodai sunkus, – mintimis dalijasi Laimonas. – Tačiau nenorėjau ieškoti lengvesnio gyvenimo mieste arba užsienyje. Teko lankyti užsienyje dirbančius giminaičius. Ir ten rojaus nėra. Uždirba daugiau negu Lietuvoje. Bet gyvena prastomis sąlygomis. Taupo. Laikas eina tarsi pro šalį. Visko ir ten pasitaiko. Kartais neatsiskaito darbdavys, nes tu esi emigrantas.“
Jo nuomone, į kaimą turėtų atsiremti Lietuvos jaunimas. Užtektų čia ir proto, ir duonos. Visiškai nepritaria nuomonei, kad kaime visi prasigėrę. „Vienas du girtuoklėliai prie parduotuvės. Ir mieste jų ne mažiau. Tik kai daug žmonių, ne taip krenta į akis“, – sako Laimonas.
Ūkiui – septyneri
L. Šiušės ūkiui – septyneri metai. Savarankiškai ūkininkauti pradėjo 2007-aisiais, kai tėvai pasitraukė iš aktyvios žemės ūkio gamybos.
Iš valstybės nupirko tėvų nuomojamą žemę. Specializuojasi augalininkystėje. Laiko dar kelias karves savo poreikiams.
Šiuo metu dirba 200 hektarų. Daugiau kaip pusė žemės – nuosava, kita nuomojama. Jaunas ūkininkas džiaugiasi, jog visa žemė aplink, netoli. Vienas laukas nuo kito toliausiai – 3 kilometrai.
Žemė aplink Vidsodį ir Vaišlaukį nėra labai derlinga. Didžiausias našumas – 40 balų. Augina javus, rapsus. Vidutinis derlius – 6 tonos grūdų iš hektaro. Pusę derliaus tenka atiduoti už trąšas, žemės įdirbimą, kurą. Tačiau, jei gerai prižiūri laukus, pasak Laimono, atlieka ir ūkininkui.
Pradžioje visas pajamas iš ūkio skyrė žemei pirkti. Žemės kainos sparčiai augo. 2007 metais hektarą dar pirko už porą tūkstančių. Dabar už hektarą savininkai kartais prašo ir dešimties tūkstančių. Ūkininkai derasi, nuperka už septynis.
Tik vieną kartą Laimonas pasinaudojo Europos parama. Nusipirko purkštuvą. Du naujus ir vieną naudotą traktorių bei naudotą kombainą pirko iš savų lėšų. Šienavimo technika liko iš tėvų ūkininkavimo.
„Norint, kad ūkis būtų pelningas, reikia labai skaičiuoti, – sako Laimonas. – Pavyzdžiui, jeigu derlius šešios tonos iš hektaro, atitinkamai beri ir trąšų.“
„Jei gyvenimas būtų ilgesnis, dar mokyčiausi“
Pasak L. Šiušės, žemės ūkyje nuolat viskas keičiasi. Ūkininkas lanko seminarus, mokosi. „Jeigu gyvenimas būtų ilgesnis, stočiau į Žemės ūkio universitetą, dar mokyčiausi“, – sako trijų vaikų tėvas.
Ūkininko nuomone, būtina tausoti žemę, leisti jai pailsėti. Todėl kiekvienais metais jis palieka po 25 –30 hektarų pūdymo. Galvojant apie greitą naudą, pūdymas – nenaudingas. Išmokos už pūdymą mažesnės. Tačiau vėliau pailsėjusi žemė duoda geresnį derlių. Be to, kas ją patausos, jei ne tikrasis jos šeimininkas.
Svajonės – žemiškos ir humaniškos
Laimonas atsikovoja ir prastesnes apleistas žemes. Daug dirba pats. Drauge su ūkio darbininku rovė kelmus.
Svajoja plėsti ūkį. Norėtų auginti daugiau ankštinių kultūrų. „Stambesnis ūkis – daugiau naudos. Galėčiau pasamdyti daugiau darbininkų. Daugiau jiems mokėti. Gerbiu man dirbantį žmogų. Turiu geležinę nuostatą: geriau pats ko nenusipirksiu, bet žmogui už darbą sumokėsiu. Tačiau kol kas neturiu tokios galimybės mechanizatoriui mokėti po 3–4 tūkstančius litų“, – sako ūkininkas.
Raimonda ir Laimonas Šiušės augina aštuonerių metų dukrą Austėją, ketverių Korneliją ir pusantrų metukų sūnų Domantą. Žmona dabar motinystės atostogose, vyrui padeda tvarkyti ūkio buhalteriją.
Savo laiko skiria kaimo jaunimui
Pradėjęs ūkininkauti Laimonas visiškai neatsisakė pedagogo duonos. Jis dar turi devynias kūno kultūros pamokas vietos Vidsodžio pagrindinėje mokykloje.
Ūkininkas vakarais savanoriškai treniruoja kaimo vaikus. Pats užaugęs šiame kaime Laimonas puikiai žino, ko jaunimui reikia, kokie jo pomėgiai. Neskaičiuoja valandų, praleistų sporto salėje. Tai – investicija į ateities kaimą. Jeigu jaunimas bus užimtas, sportuos, jis išaugs sveikesnis, turės teisingą gyvenimo ir sveikatos sampratą. Visas kaimas ateityje bus sveikesnis ir saugesnis.
Autorės nuotr.
PAMAINA: Ūkininkas Laimonas Šiušė džiaugiasi, jog auga jo pamaina mažasis ūkininkaitis, pusantrų metų Domantas.
IŠTIKIMYBĖ: Mokyklose sumažėjus mokinių ir kūno kultūros pamokų, Laimonas Šiušė dirba tik puse etato. Pradėjo ūkininkauti, svajoja išplėsti ūkį.
RŪPESČIAI: Ūkio vairą į rankas paėmęs ūkininkas Laimonas Šiušė jaučia atsakomybę už tris augančius vaikus.
MAMA: Mažojo Domanto ir aštuonerių metų Austėjos bei ketverių metų Kornelijos mama Raimonda Šiušienė – kineziterapeutė, bet augindama vaikus pagelbsti vyrui, tvarkydama ūkio buhalteriją.
NAMAI: Kol kas drauge su Laimono tėvais jaunųjų Šiušių šeima glaudžiasi 1936 metais statytoje senelių sodyboje. Tačiau jauna šeima svajoja apie savą būstą.