Mokinių sveikata prastėja – kodėl?

Mokinių sveikata prastėja – kodėl?

Mokinių sveikata prastėja – kodėl?

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro duomenimis, prastos mokinių sveikatos priežastys yra kelios – mažas fizinis aktyvumas, blogi mitybos įpročiai, dietų populiarumas. Dalis mokinių nevengia ir žalingų įpročių, kenčia nuo patyčių.

Saulius JUŠKEVIČIUS

saulius@skrastas.lt

Mažas fizinis aktyvumas

Pasak Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorės Justinos Koriznaitės, prastos mokinių sveikatos priežastys yra kelios: per didelis kuprinių svoris, mažas fizinis aktyvumas, blogi mitybos įpročiai, dietų populiarumas.

Vaikai, kurie nėra fiziškai aktyvūs, dažniau jaučia nerimą, irzlumą, blogą nuotaiką, nervinę įtampą, susirūpinimą. Pagal Radviliškio rajono mokinių (5, 7 ir 9 klasių) gyvensenos tyrimo, atlikto 2014 metais, duomenis, šiuos simptomus kasdien jaučia nuo 13 iki beveik 17 procentų mergaičių ir tik 4–9 procentai berniukų. Didesnis procentas mergaičių nei berniukų jaučia ir galvos, skrandžio ar nugaros skausmus, sunkiai užmiega ar jaučia galvos svaigimą.

16 procentų mergaičių ir 7,9 procento berniukų laikosi dietos (61 procentas iš jų mano, kad jų kūno svoris yra per didelis). Dietų laikosi normalų kūno svorį turintys vaikai (37,3 procento) ir per mažą kūno svorį turintys mokiniai (1,7 procento).

Pasak J. Koriznaitės, 32,2 procento apklaustųjų tvirtino, kad fiziškai aktyvūs būna kiekvieną dieną, o kiek daugiau nei 35 procentai – 3–6 dienas per savaitę. Ji atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į tai, kad beveik 11 procentų mergaičių ir penki procentai berniukų niekada nesimankština ne kūno kultūros pamokose.

Žalingi įpročiai

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad, vertinant vaikų ir jaunimo gyvenseną, žalingų įpročių problema šiandien yra ypač aktuali ir svarbi. Net 48 procentai berniukų ir 34 procentai mergaičių yra bandę rūkyti. Rezultatai rodo, kad iš visų rūkyti bandžiusių berniukų iki šiol rūko beveik 19 procentų, o mergaičių – beveik 7 procentai. Daugiausia rūkančiųjų – tarp devintokų, tačiau net 18 procentų penktokų bei 37 procentai septintokų taip pat yra bandę rūkyti“, – sakė J. Koriznaitė.

Kalbėdama apie alkoholio vartojimą, ji teigė, jog tyrimo metu paaiškėjo, kad stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę ir kitus) daugiausia vartoja berniukai (13,8 procento), tačiau dažniau – kartą per savaitę – tai daro net 1,1 procento mergaičių. Toks pat procentas mergaičių kas savaitę geria šampaną ir silpnus alkoholinius gėrimus. Berniukai kiekvieną savaitę daugiausia vartoja alų, tačiau vyną geria retai.

Didžioji dalis apklaustų devintokų (64,3 procento) jau yra išgėrę tokį alkoholinių gėrimų kiekį, kad pasijustų apsvaigę. Bent po vieną kartą tai yra atsitikę ir 20 procentų septintokų ir beveik 7 procentams penktokų. Daugiausia vaikų pirmą kartą apsvaigo nuo alkoholio būdami 14–15 metų.

Beveik 90 procentų rajono devintokų nė karto nėra rūkę kanapių ("žolės“, marihuanos), tačiau 2,1 procento tai yra darę daugiau nei 10 kartų ir beveik 7 procentai – kartą ar du.

Apie patyčias ir lytinius santykius

Anoniminio tyrimo metu vaikai buvo apklausiami ir apie lytinius santykius. Paaiškėjo, kad net 24,5 procento devintokų yra lytiškai santykiavę. Didžioji dalis (per 50 procentų) berniukų lytiškai santykiauti pradėjo būdami 12–15 metų, o mergaitės – būdamos 16 ir vyresnės. 11,5 procento berniukų ir 8,3 procento mergaičių lytinį gyvenimą pradėjo būdami 11 metų ir jaunesni.

Vaikų taip pat buvo klausiama ir apie šeimą, draugus, mokslą, laisvalaikį, susižalojimus ir nelaimingus atsitikimus, psichoemocinę savijautą bei patyčias. Paaiškėjo, kad net 14 procentų mergaičių ir 15,5 procento berniukų vieną ar kelis kartus per savaitę mokykloje patiria patyčias.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorijos vedėjos, profesorės, daktarės Nidos Žemaitienės, savižudybių skaičiumi Radviliškio rajonas balansuoja „ant ribos“, nes iš pernai 101 nusižudžiusiojo (iki 24 metų amžiaus) keturi buvo Radviliškio miesto ar rajono gyventojai.

Autoriaus nuotr.

FAKTAI: Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorės Justinos Koriznaitės pateikti tarp mokinių atlikto tyrimo faktai turėtų priversti susimąstyti ir rajono politikus.