Naujausios
Lesyklėlės turėtų būti nespalvotos ir toliau nuo katinų
Stipriai pašalus ir pasnigus sparnuočiams gresiantis „baltasis badas“ mažiau baisus, kai jie gali maitintis lesyklėlėse. Lesyklose svarbiausia ne dizaino išmonė, bet natūralumas, saugumas ir funkcionalumas. Paukščiams negalima duoti juodos ruginės duonos ar rūkytų lašinių.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Delikatesas – maisto gumulai
Aplink Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro pastatus ant medžių šiūruoja įvairių formų lesyklėlės, kurias prižiūri mokiniai. Jų rūpestis – nepamiršti priberti maisto. Paukščius globojančią akciją „Baltasis badas" nebaisus“ Gamtininkų centras organizuoja jau daug metų.
Kiekvienas būrelis lesyklėles iškelia nuo gruodžio iki kovo mėnesio pradžios, atsižvelgdami į oro sąlygas. Akciją kuriuojančios gamtos ir buities būrelio mokytojos Laimos Jogminienės teigimu, pradėti lesinti paukščius niekada nevėlu, ypač antroje žiemos pusėje, kai maisto atsargos išsenka, jas paslepia sniego sluoksnis.
Mokytoja moksleiviams ir visiems planuojantiems įsirengti lesyklėlę primena svarbiausią taisyklę – pradėjus lesinti paukščius, tai reikia daryti visą laiką. Pripratę rasti maistą nuolatinėje vietoje paukščiai jo ten ieškos, o neradę bus nereikalingai išeikvoję daug žiemą reikalingos energijos.
Sparnuočiams gardžios įvairios kruopos, saulėgrąžos, moliūgų sėklos, nesūdyti lašiniai, džiovinta balta duona, ryžiai, nesaldinti avižiniai dribsniai, aguonos, linų sėmenys.
Jokiu būdu negalima nešti papelijusio batono ar riešutų, juodos ruginės duonos, sūdytų ar rūkytų lašinių, sūdytų saulėgrąžų. Juoda duona paukščiui kenkia, nes organizme pradeda rūgti.
Zoologų būrelio mokiniai sparnuočiams gamina lesalų kamuoliukus iš kruopų ir kiaulienos taukų. Susukę juos įdeda į tinklelį nuo apelsinų ar mandarinų. Šie sustingę maisto gumulai, pakabinti ant medžio, paukščiams tikras delikatesas.
„Kuo įvairesnis maistas, tuo paukšteliams geriau, yra iš ko pasirinkti“, – aiškina L. Jogminienė. Maitinti galima kas antrą dieną.
Spalvos atbaido paukščius
Į jaunųjų gamtininkų prižiūrimas lesyklėles atskrenda zylės, kėkštai, sniegenos. Kartais įsiveržia net varnos. Nuo jų apsisaugoti galima sukėlus nepatogumų – pagaminus mažesnę lesyklėlę.
Pasak L. Jogminienės, lesyklėlės neturėtų būti ryškių spalvų ar įmantriai dekoruotos, nes paukščiai jų gali baidytis. Geriausiai tinka natūralios, medinės.
Pageidautina, kad stacionari lesyklėlė būtų šlaitiniu stogu, nuo kurio galėtų nuslysti sniegas. Lesyklėlę pagaminti galima panaudojant paprasčiausią plastikinį butelį ar sulčių pakuotę – tereikia išpjauti langelį.
Geriausia lesyklėlę parišti virve ant šakos. Ją reikėtų įtaisyti tokioje vietoje, kad paukščių nepasiektų plėšrūs katinai. Paprasčiausias variantas – ant vielos pakabinta lašinių paltis.
„Prijaučiantieji gamtai mieste gali lesyklėlę įsirengti ant palangės ar balkone. Kaip mes į paukščius reaguosime žiemą, taip jie mums atsilygins pavasarį“, – neabejoja L. Jogminienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RŪPESTIS: Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro gamtos ir buities būrelio mokytoja Laima Jogminienė akcentuoja, jog paukščių maitinimas lesyklėlėje negali būti trumpalaikis – pradėjus reikia tęsti.
LESYKLĖLĖ: Akcijos „Baltasis badas" nebaisus“ metu Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre kiekvieno būrelio moksleiviai pakabina lesyklėlę ir rūpinasi, kad joje paukščiams nepritrūktų maisto.
ALTERNATYVA: Lesyklėlę galima padaryti ir iš panaudoto plastikinio butelio.