Naujausios
KLAUSIAME
Ar jau apsipratote su euru?
Jau antra savaitė, kai į Lietuvą atėjo nauja valiuta – euras. Vieni jo laukė su baime, kiti su nerimu, treti – su džiaugsmu. Atsisveikinimui su litu palikta laiko. Pastaruoju metu galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. Skaitytojų klausiame:"Ar jau apsipratote su euru?“
Vitalija BUTAUTIENĖ – „Gintarinės vaistinės“ vedėja:
– Kol kas labai sudėtinga. Vyresniojo amžiaus vaistinės klientai sunkiai susigaudo. Viena moteris ginčijosi. Jai atrodo, kad 10 eurų – tai šimtas litų.
Daugelis apgailestauja, kad nelieka savų pinigų. Kai kurios moterys net apsiverkia. Net ir jaunesnieji ilgai varto grąžos gautą euro banknotą, apžiūrinėja.
Vienas kitas naujais pinigais net ir pasidžiaugia.
Aš asmeniškai su eurais jau apsipratau. Darbe sudėtingiau, nes kol kas galima atsiskaityti dviem valiutom. Reikia būti labai atidžiam ir atsargiam, kad nesusipainiotum. Manau, jog po kelių mėnesių visi apsipras, užmirš litą, nuotaikos bus geresnės.
Vaclovas KLIMAŠAUSKAS – Junkilų kaimo gyventojas, individualios įmonės savininkas:
– Visus pinigus laikau banke. Ten automatiškai jie pavirto eurais. Tiesą sakant, per daug tų pinigų ir nečiupinėju. Dažniausia atsiskaitau kortele.
Ir Junkiluose, parduotuvėje, yra terminalas. Ten galima ir įnešti, ir pasiimti pinigų. Jokio vargo.
Žinoma, prie lito jau buvome pripratę. Kaip ir visiems lietuviams gaila savos valiutos. Juo labiau, kad apvalinant sumas padidėjo daugelio prekių kainos. Net Teleloto bilietas, kainavęs 2 litus, dabar kainuoja 60 eurocentų. O pavertus į litus – jau 2 litai ir 7 centai. Vadinasi, pabrango 7 lietuviškais arba dviem euro centais.
Centas prie cento – ir visas kasdienio apsipirkimo krepšelis pabrangs euru ar dviem. Gali pasunkėti iš ribotų lėšų gyvenančių žmonių buitis.
Antra vertus, mano įmonė užsiima miško ruoša. Medieną parduodame užsienio įmonėms. Konvertuojant valiutą nemažai prarasdavome. Dabar tikiuosi, jog nuo kiekvieno kubinio metro medienos mums, kaip miško ruošėjams taip pat teks šiek tiek daugiau.
Meilutė MASALSKIENĖ – Kukečių seniūnė:
– Kol kas nebuvo laiko vaikščioti po parduotuves, čiupinėti eurų ar klausytis jų čežesio. Neapturėjau to džiaugsmo. Vieną kartą šiais metais buvau „Maximoje“. Atsiskaičiau banko kortele.
Nebuvo kada nagrinėti ir kainų. Metų pabaiga ir naujų pradžia – visada labai sunki.
Šiaip jau esu pratusi atsiskaitinėti kortele. Todėl labai nesusigyvenu su pinigais ir nėra didelio skirtumo, ar litas, ar euras.
Grynųjų pasiimu tik tuomet, kai einu į turgelį ar kokią mažą parduotuvėlę, kur negalima atsiskaityti kortele.
Kol kas piniginėje turiu tik euro centų. Piniginės jie neveržia.
Vidas PUTVIS – Graužikų kaimo ūkininkas, Šaulių vado Vlado Pūtvio – Putvinskio provaikaitis:
– Dvejopas jausmas. Gaila lito kaip valstybingumo simbolio. Tačiau litas vistiek buvo surištas su euru. Fiksuotas kursas. Kuo anksčiau eurą įsivedėme, tuo geriau. Jeigu kursas būtų laisvas, taip kaip Lenkijoje, gal ir būtų apsimokėję euro neįsivesti.
Mūsų šeima jokio skirtumo ir jokio diskomforto dėl euro įvedimo nepajuto. Likusius grynuosius metų pradžioje išleidom prekybos centre. Šiaip dažniausia atsiskaitinėju banko kortele. Grynuosius retai laikau rankose. Todėl ir didelio prisirišimo prie banknotų neturiu.
Ramutė KURLINKIENĖ – kelmiškė skaitytoja:
– Tik pirmomis sausio dienomis piniginėje dar turėjau keletą litų. Bet greitai juos išleidau. Kitus išsikeitėme į eurus. Patogiau, kai piniginėje vienos rūšies valiuta. Jokių nepatogumų nepatyriau. Eilė nebuvo didelė.
Eurais kainos šiek tiek gražiau atrodo. Bet kai paverti litais, atrodo, dar didesnės negu buvo.
Beveik kasdien einu į parduotuvę. Piniginėje privalau turėti bent 20 eurų, kad galėčiau pirkti viską, ko reikia, ir pritrūkus pinigų, nereikėtų prekių padėti atgal į lentyną. Bet, žinoma, už tokią sumą gali nusipirkti tik maisto. Pramoninių prekių jau nebeišeitų.
Edvardas DIRMEIKIS – kražiškis istorikas, kraštotyrininkas:
– Gaila gražių lietuviškų pinigų, liudijančių mūsų istoriją. Tačiau įsivesti eurą taip pat vertė istorinės aplinkybės. Be NATO, be Europos mes neišsiverstume.
Pasilikau šiek tiek litų banknotų ir monetų prisiminimui. Kitus išsikeičiau. Jau pirksiu už eurus. Tiesa, jau pirkau už eurus vaistinėje. Teks apsiprasti. Litas beliks tik kaip istorinė kultūrinė vertybė.
Kalbino ir fotografavo Regina MUSNECKIENĖ