10 milijonų – dėl Šiaulių įvaizdžio?

Mi­li­jo­nai – iš tuš­čios pi­ni­gi­nės

2018 me­tų pa­va­sa­rį Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė su UAB "Ter­mi­com" sudarė in­ves­ti­ci­jų su­tar­tį. Ta­da dar bu­vo kal­ba­ma apie tai, kad Sa­vi­val­dy­bė į inf­rast­ruk­tū­rą in­ves­tuos 5 mi­li­jo­nus per 2018-2019 me­tus, o pri­va­ti įmo­nė į sa­vo ob­jek­tą – per 10 mi­li­jo­nų.

Pa­sam­džius eks­per­tus paaiš­kė­jo, kad Sa­vi­val­dy­bei tiek mi­li­jo­nų neuž­teks. Po­li­ti­kams lei­do rink­tis – mies­tas ski­ria ar­ba 7,9 mi­li­jo­no ir at­lie­ka ne vi­sus dar­bus, ar­ba at­sei­kė­ja 9,4 mi­li­jo­no ir inf­rast­ruk­tū­rą su­tvar­ko vi­siš­kai.

Po­li­ti­kai bu­vo dos­nūs – vien­bal­siai pa­si­rin­ko mak­si­mu­mą. Bu­vo ža­da­ma, kad to­kios su­mos pri­reiks per dve­jus me­tus.

Šian­dien Šiau­lių po­li­ti­kai, žars­tę mi­li­jo­nus iš mies­to pi­ni­gi­nės,  ap­lai­džiu fi­nan­sų val­dy­mu kal­ti­na Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją.

"Ma­no nuo­mo­ne, Sa­vi­val­dy­bė ne­leis­ti­nai pra­lei­do tin­ka­mą lai­ką in­ves­tuo­ti. 2018-2019 eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo me­tais, kai kas­met po 16 mi­li­jo­nų lik­da­vo biu­dže­te ne­pa­nau­do­tų, mes tryp­čio­jom vie­to­je, o da­bar, kai rei­kia pra­dė­ti dar­bus, biu­dže­tas su­si­du­ria su trū­ku­mu", – sa­kė Ta­ry­bos na­rys Jo­nas Bart­kus.

Kont­ro­lės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas De­nis Mi­cha­len­ko ma­no, kad vis­kas pri­klau­so nuo prio­ri­te­tų. Gal ki­tiems pro­jek­tams, o ne oro uos­tui, nė­ra pi­ni­gų? Čia esą pa­si­rin­ki­mo rei­ka­las.

"Ne vie­ną kar­tą esu klau­sęs, ar vi­siems pro­jek­tams pa­kaks pi­ni­gų. Ga­vo­me at­sa­ky­mą – mes vis­ką kont­ro­liuo­ja­me. Jei ne­su­kont­ro­lia­vo vi­sų pro­jek­tų tin­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo, tai yra ap­lai­du. Per­sis­ten­gėm ir pa­sprin­gom", – sa­kė D. Mi­cha­len­ko.

Jis pa­ste­bė­jo, kad tie Ta­ry­bos na­riai, ku­rie bū­tų ne­bal­sa­vę už mi­li­jo­ni­nes in­ves­ti­ci­jas, grei­čiau­siai bū­tų ap­šauk­ti liau­dies prie­šais.

Oro uos­to inf­rast­ruk­tū­ros įren­gi­mo dar­bai vis stū­mė­si to­lyn. Stai­ga paaiš­kė­jo, kad vi­sos su­mos pri­reiks 2020 me­tais. Me­ras pa­reiš­kė, kad ki­tų me­tų biu­dže­te žio­jė­ja 12 mi­li­jo­nų sky­lė.

Šią sa­vai­tę A. Vi­soc­kas pa­ra­šė raš­tą Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės kanc­le­riui Al­gir­dui Stan­čai­čiui. Jis pri­mi­nė, kad Ūkio mi­nis­te­ri­ja įmo­nei "Ter­mi­com" yra sky­ru­si Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą pro­jek­tui Šiau­lių oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je įgy­ven­din­ti.

"Atk­rei­pia­me dė­me­sį, kad to­kios apim­ties iš­lai­dų po­rei­kio (9,8 mln. eu­rų) Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lė­jo pro­gno­zuo­ti ir pla­nuo­ti sa­vo stra­te­gi­niuo­se do­ku­men­tuo­se, ta­čiau su­pran­ta, kad be pa­pil­do­mos vie­šo­sios inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­tas, bend­ra­fi­na­nsuo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis, dėl ku­rio įgy­ven­di­ni­mo UAB ,,Ter­mi­com“ ir VšĮ Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ra pa­si­ra­šė su­tar­tį, bū­tų neį­gy­ven­di­na­mas", – raš­tu per­spė­ja me­ras kanc­le­rį.

Me­ras iš Vy­riau­sy­bės pra­šo pu­sės rei­ka­lin­gos su­mos.

A. Vi­soc­kas nu­siun­tė laiš­ką kanc­le­riui ir jį pa­vie­ši­no. Kad mies­tie­čiai ži­no­tų, jog sten­gia­si?

Me­ras ži­no, iš kur Vy­riau­sy­bė ga­lė­tų tuos mi­li­jo­nus paim­ti. Ar Vil­nius iš­girs Šiau­lius? Mi­nis­te­ri­jų po­zi­ci­ja jau nuo se­no ta pa­ti – Šiau­lių oro uos­tas yra Sa­vi­val­dy­bės, o ne vals­ty­bės rei­ka­las.

Šiau­lių įvaiz­džio ir sa­vi­ver­tės klau­si­mas

Iš kur paim­ti trūks­ta­mų mi­li­jo­nų? Pa­si­tei­ra­vo­me Šiau­lių me­ro Ar­tū­ro Vi­soc­ko.

– Ar jūs kal­bė­jo­te su kanc­le­riu, mi­nis­te­ri­jo­mis, ta­rė­tės dėl fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bių?

– Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je yra ap­tar­ta. Ban­dau įtvir­tin­ti. Jei­gu pa­vyk­tų, bū­tų ge­rai. Lė­šų šal­ti­nis kaip ir yra. Jei­gu pa­ste­bė­jo­te, Kau­nas ir Klai­pė­da ne vi­siš­kai su­si­tvar­kė su taip va­di­na­mais in­teg­ruo­tų te­ri­to­ri­jų pro­jek­tais. Ten li­ko 11 mi­li­jo­nų. Iš tų pi­ni­gų bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti ši­tą dar­bą.

– Ar per­nai mies­to Ta­ry­ba in­ves­ti­ci­joms Šiau­lių oro uos­te sky­rė be­veik 10 mi­li­jo­nų eu­rų jų ne­tu­rė­da­ma?

– Prieš tai bu­vo skir­tas Ūkio mi­nis­te­ri­jos fi­nan­sa­vi­mas tai įmo­nei ("Ter­mi­com" - aut. past.). Jei ji ne­bū­tų lai­mė­ju­si tų pi­ni­gų, ne­bū­tu­me ėję į ši­tą da­ly­ką. Šiuo at­ve­ju mes įsi­vaiz­duo­ja­me, kad tai vy­riau­sy­bi­niu lyg­me­niu pa­ma­ty­tas da­ly­kas, ku­ris bu­vo nu­kreip­tas bū­tent į Šiau­lius, į Šiau­lių oro uos­tą. Mums bu­vo du pa­si­rin­ki­mai: ne­da­ry­ti nie­ko ir pa­sa­ky­ti "ačiū" Vy­riau­sy­bei, mums jū­sų pa­gal­bų ne­rei­kia, ar ban­dy­ti kaž­ką da­ry­ti? Mes ir ban­do­me kaž­ką da­ry­ti, bet tas kaž­kas bran­giai kai­nuo­ja.

– Ti­ki­tės kanc­le­rio pa­gal­bos?

– Dėl to aš ir krei­piuo­si at­gal į kanc­le­rį, sa­ky­da­mas: ger­bia­mas kanc­le­ri, gra­ži ta pra­džia, ačiū už bend­ra­dar­bia­vi­mą, ačiū, kad iš jū­sų išė­jo ta ini­cia­ty­va, mes no­ri­me ją pa­lai­ky­ti, bet tai siau­bin­gai kai­nuo­ja mū­sų biu­dže­tui ir ne­bu­vo nu­ma­ty­ta il­ga­lai­kiuo­se pla­nuo­se. Ir jei ši­tas bend­ra­dar­bia­vi­mas bus tę­sia­mas, o jis tu­rė­tų bū­ti tę­sia­mas, nes tai bū­tų są­ži­nin­ga, tai mes tu­rė­tu­me ap­čiuo­pia­mą vaiz­dą. Ki­tu at­ve­ju ži­not kas bus – sun­kios by­los ir jos bus nu­kreip­tos at­gal į Ūkio mi­nis­te­ri­ją. Įmo­nė, ku­ri pa­si­ra­šė plo­te­lio nuo­mos su­tar­tį (Šiau­lių oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je - aut. past.) ir ga­vo fi­nan­sa­vi­mą, ne­tu­rės veik­los tęs­ti­nu­mo, pa­klius į keis­tą pa­dė­tį. To­kio­se vie­to­se ge­riau ne­juo­kau­ti. Dėl to ir krei­piuo­si dėl fi­nan­sa­vi­mo. Aš ne­si­krei­piu dėl ko­kio nors pa­pras­to klau­si­mo, pa­vyz­džiui, mo­kyk­los ap­šil­ti­ni­mo. Aš krei­piuo­si dėl stra­te­gi­nio klau­si­mo.

– In­ves­ti­ci­jos bu­vo pla­nuo­tos per dve­jus me­tus. Kaip at­si­ti­ko, kad vi­sų 10 mi­li­jo­nų pri­reiks 2020 me­tais?

– Taip bū­tų įvy­kę, jei vis­kas bū­tų da­ry­ta per 2019 ir 2020 me­tus. Per šiuos me­tus ne­bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti. Bu­vo ga­li­ma su­si­pro­jek­tuo­ti. Dar iki šiol ne­tu­ri­me ran­go­vo. O mes tu­ri­me pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį su "Ter­mi­com" ir ten yra nu­ma­ty­ti ter­mi­nai. Vi­sa­da no­ri­si, kad in­ves­tuo­to­jas star­tuo­tų kuo grei­čiau. Va­di­na­si, pa­ti Sa­vi­val­dy­bė tu­ri kuo grei­čiau pa­da­ry­ti sa­vo dar­bus. Šiuo me­tu vyks­ta bai­gia­mie­ji ran­gos kon­kur­so do­ku­men­tų pa­ruo­ši­mo dar­bai. Kol kon­kur­sas įvyks ga­li praei­ti po­ra mė­ne­sių.

– Kaip jūs pa­si­ra­šy­si­te su­tar­tį su ran­go­vu, ne­tu­rė­da­mi pi­ni­gų?

– La­bai ge­ras klau­si­mas. Jis yra pa­grin­di­nis. Kad ir kaip aš sten­giuo­si nuo 2014 me­tų su­si­kur­ti pi­ni­gi­nį bu­fe­rį, kad ir kaip ma­ne au­dė dėl tos es­tiš­kos po­li­ti­kos, vis tiek pi­ni­gų trūks­ta. Aiš­ki­nu, kad biu­dže­ti­nis sek­to­rius ne­tu­ri me­tų pa­bai­go­je iš­leis­ti vi­sų pi­ni­gų dirb­ti­nai ir su­ves­ti są­skai­tas į nu­lį, per­kil­no­jant iš ei­lu­tės į ei­lu­tę. Įsi­vaiz­duo­ki­te, 100 įstai­gų me­tų ga­le lie­ka po 100 eu­rų. Tai jau 100 tūks­tan­čių. Per ke­le­rius me­tus ga­li su­kaup­ti mi­li­jo­ną-ant­rą.

Ki­tais me­tais pi­ni­gų la­bai trūks­ta. Sun­kie­ji klau­si­mai – Ba­čiū­nų gat­vės re­mon­to ir oro uos­to. Tiek čia, tiek čia rei­kia pa­da­ry­ti, ne­tu­rint fi­nan­sa­vi­mo. Kai tau ne­lei­džia sko­lin­tis, kai esi įspraus­tas... Tu­riu dau­gu­mos me­rų pa­lai­ky­mą, kel­da­mas klau­si­mą, ko­dėl taip gru­biai už­draus­ta ga­li­my­bė sko­lin­tis, kai sko­lin­tos lė­šos ku­ria ver­tę. Lie­tu­va vie­nin­te­lė to­kia vals­ty­bė Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ku­ri tu­ri to­kį griež­tą kons­ti­tu­ci­nį įsta­ty­mą. Kam čia rei­kia taip kan­kin­tis? Iš­si­ju­di­no klau­si­mas, kad rei­kia keis­ti šį įsta­ty­mą. Ma­ty­da­mi tai, ga­lė­tu­me da­ry­ti tuos dar­bus, kad ir ne­tu­rė­da­mi pil­no fi­nan­sa­vi­mo, ta­čiau jaus­da­mi, kad ga­lė­si­me pa­si­sko­lin­ti atei­ty­je, ta­da ati­duo­ti. Tiks­liai at­sa­ky­ti ne­ga­liu.

– O jei vi­sų mi­li­jo­nų su­koo­pe­ruo­ti ne­pa­vyks?

– Va­di­na­si, at­lik­sim dar­bą ir ne­tu­rė­si­me pi­ni­gų už­mo­kė­ti. Ta­da mus duos į teis­mą ir ant­sto­liai nu­ra­šys pi­ni­gus nuo są­skai­tų.

– Tai reiš­kia, kad ir ne­tu­rė­da­mi fi­nan­sa­vi­mo dar­bus at­lik­si­te?

– Rei­kia. Jei no­ri pro­ver­žio to­kio­je vie­to­je, ku­ri rei­ka­lin­ga vi­sa­me re­gio­ne. Mes kal­ba­me, kad rei­kia aukš­tes­nės pri­dė­ti­nės ver­tės dar­bo vie­tų. Kiek­vie­nam am­ba­sa­do­riui pri­sta­ti­nė­ja­me, ko­kį tu­ri­me pui­kų oro uos­tą. O kas ta­me oro uos­te?

– O jūs pa­ts ti­ki­te tuo pro­ver­žiu?

– Sun­ku ti­kė­tis. Kol ne­tu­ri ran­ko­je, ne­ga­li sa­ky­ti, kad vis­kas ge­rai pa­vy­ko. Tu ne­ži­nai, kas ga­li įvyk­ti. Kad ir kaip mo­kė­tum ir bū­tum pro­fe­sio­na­las muš­ti ka­muo­lį į var­tus, kaž­ka­da vis tiek ne­pa­tai­kai.

– Jei ir pa­vyk­tų įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, įsi­kur­tų or­lai­vių re­mon­to ba­zė, at­skris­tų re­mon­tui lėk­tu­vai. Įmo­nė Šiau­lių oro uos­tas ir to­liau bū­tų de­ga­lų už­py­li­mo ko­lo­nė­lė. Kur čia tas su­kles­tė­ji­mas?

– Yra dvi kryp­tys – ką da­rai ir ko ne­da­rai. Šiuo at­ve­ju ne­da­ry­mas ne­bū­tų ver­ty­bė. Čia yra mies­to įvaiz­džio ir sa­vi­ver­tės klau­si­mai. Čia apie tai. Čia la­biau ver­ta kal­bė­ti apie įvaiz­dį ir gal­būt ka­da nors iš to išaug­sian­tį vers­lą. Ša­lia LEZ'as, In­dust­ri­nis par­kas. Čia la­biau po­ten­cia­lo, nei rea­laus žvirb­lio ran­ko­je klau­si­mas. Gy­ve­na­me vil­ti­mi, kad rei­ka­las iš­si­vys­tys.

Vil­niu­je svars­tys, tar­sis, aiš­kin­sis...

Pa­si­tei­ra­vo­me, ką Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris ma­no apie me­ro raš­tą. Ga­vo­me at­sa­ky­mą: "In­for­muo­ja­me, kad Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko pa­ve­di­mu Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris Al­gir­das Ston­čai­tis pa­pra­šė Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos kar­tu su Fi­nan­sų, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja bei VšĮ „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ iš­nag­ri­nė­ti ir pa­teik­ti api­bend­rin­tus pa­siū­ly­mus Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės me­rui. "

Pak­lau­sus apie Šiau­lių oro uos­to fi­nan­si­nes pro­ble­mas Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, ga­vo­me at­sa­ky­mą, kad mi­nis­te­ri­ja yra suin­te­re­suo­ta fi­nan­suo­ti inf­rast­ruk­tū­rą, skir­tą in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ti.

Šį rug­sė­jį Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės, Šiau­lių LEZ, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos de­par­ta­men­to ir "In­ves­tuok Lie­tu­vo­je" at­sto­vai. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­kvie­tė sa­vi­val­dy­bes teik­ti ap­ra­šy­mus pro­jek­tų, skir­tų inf­rast­ruk­tū­ros at­nau­ji­ni­mui ar įren­gi­mui pa­gal In­teg­ruo­tų te­ri­to­ri­jų vys­ty­mo pro­gra­mų veiks­mų at­ran­kos tvar­kos ap­ra­šą, ta­čiau fi­nan­suo­ja­ma ga­li bū­ti tik inf­rast­ruk­tū­ra, skir­ta ne oro uos­to po­rei­kiams.

Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ja Ie­va Jo­ni­lie­nė in­for­ma­vo, jog mi­nis­te­ri­ja pla­nuo­ja su­si­ti­ki­mą dėl Šiau­lių oro uos­to in­ves­ti­ci­jų.

Ve­dė­ja pa­ko­men­ta­vo, kad mi­nis­te­ri­jai ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mo pra­sme svar­bi vi­sa eko­no­mi­ką ge­ne­ruo­jan­ti inf­rast­ruk­tū­ra, įskai­tant ir oro uos­tus, lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas (LEZ). Ji pri­mi­nė, kad nuo 2016 me­tų ša­lių LEZ inf­rast­ruk­tū­ros iš­vys­ty­mui Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja sky­rė dau­giau kaip 2,4 mi­li­jo­nų eu­rų ES struk­tū­ri­nės pa­ra­mos ir biu­dže­to lė­šų.

"Atk­reip­ti­nas dė­me­sys, kad sie­kiant fi­nan­sa­vi­mo svar­bu at­lik­ti iš­sa­mias ana­li­zes, pa­ro­dan­čias oro uos­to po­ten­cia­lą pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jus, ko­kios funk­ci­jos ga­li bū­ti pri­trauk­tos, įver­tin­ti kaš­tus ir bū­si­mą nau­dą ir tik tuo­met vys­ty­ti toms funk­ci­joms rei­ka­lin­gą inf­rast­ruk­tū­rą", – raš­tu mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ją paaiš­ki­no I. Jo­ni­lie­nė.

Šiau­lių LEZ-o va­do­vo ko­men­ta­ras

Nė­ra inf­rast­ruk­tū­ros – nea­teis in­ves­ti­ci­jos

Šiau­lių lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) bend­ro­vės di­rek­to­rius Ar­tū­ras Klan­gaus­kas sa­ko, jog ne­ga­li vie­na­reikš­miai at­sa­ky­ti, ar in­ves­ti­ci­jos į Šiau­lių oro uos­to inf­rast­ruk­tū­rą duos efek­tą ir LEZ plėt­rai:

– Vi­sa­da ga­li­ma sa­ky­ti, jog mums kaž­ko ne­rei­kia. Bet kai klau­sia­ma, ko­dėl per tiek me­tų nie­ko neį­vy­ko, ta­da tei­gia­ma, jog tam ne­bu­vo tin­ka­mų są­ly­gų.
Vis ke­lia­mas klau­si­mas, kas pir­miau – ar inf­rast­ruk­tū­ra, ar in­ves­tuo­to­jas?

Kaž­ka­da bu­vo išar­dy­ta link oro uos­to nu­ties­ta ge­le­žin­ke­lio at­ša­ka, ku­ri da­bar la­bai bū­tų rei­ka­lin­ga LEZ-ui. Vie­ni in­ves­tuo­to­jai tik dėl to pas mus nea­tė­jo, sa­kė: „Ne­tei­kia­me jums prio­ri­te­to, nes ne­tu­ri­te ge­le­žin­ke­lio.“
LEZ-e šiuo me­tu sta­to­mos trys įmo­nės – dvi vie­tos vers­lo (ne­stan­dar­ti­nės iš­ka­bų ga­my­bos įmo­nė „Rek­la­mos dik­ta­to­rius“ ir odon­to­lo­gi­nių pro­duk­tų įmo­nė „Me­di­ci­nos li­ni­ja“) ir nor­ve­giš­ko ka­pi­ta­lo plas­ti­ki­nių lan­gų ga­my­bos įmo­nė „Plus Win­dows“. Toms įmo­nėms Šiau­lių oro uos­to pa­slau­gų ne­rei­kia. Bet bu­vo be­si­do­min­čių ir oro uos­tu, jo pa­slau­gos pri­de­da pliu­sų.

Pa­vyz­džiui, in­ves­tuo­to­jas, tu­rin­tis še­šio­se pa­sau­lio ša­ly­se įmo­nes, no­rė­tų į Šiau­lius skrai­dy­ti as­me­ni­niu lėk­tu­vu, nes tik to­kiu bū­du lan­ko sa­vo įmo­nes.
Jei­gu in­ves­tuo­to­jas pa­ti­kės idė­ja, gal ir ims pla­nuo­ti in­ves­ti­ci­jas. Bet jam tu­ri at­sa­ky­ti, ka­da tu­rė­si rei­kia­mą inf­rast­ruk­tū­rą.
Bet ku­riuo at­ve­ju in­ves­ti­ci­jų ge­riau pri­trauk­ti, jei­gu yra su­kur­ta inf­rast­ruk­tū­ra. Ir mū­sų pa­tir­tis tai ro­do.
Šiau­lių LEZ-o bend­ro­vė bu­vo įsteig­ta 2015 me­tais, bet rei­kia­mus elekt­ros pa­jė­gu­mus tu­rė­jo­me tik 2018 me­tais. Tik kai aki­vaiz­džiai pra­si­dė­jo elekt­ros įren­gi­mo dar­bai, tik ta­da in­ves­tuo­to­jai mu­mis pa­ti­kė­jo ir atė­jo.

Idė­ji­nių in­ves­ti­ci­jų ne­bū­na. O jei­gu ir bū­na – jos la­bai re­tos.
Šiau­lių oro uos­tui veik­lą sun­ku iš­plė­to­ti ir dėl ki­tų da­ly­kų. Kiek Lat­vi­ja ir Es­ti­ja tu­ri oro uos­tų? Po vie­ną – Ry­gos ir Ta­li­no. Lie­tu­va tu­ri tris ci­vi­li­nius oro uos­tus, ku­riuos val­do vals­ty­bė. Šiau­lių oro uos­tas per­duo­tas ka­riuo­me­nei, tai ri­bo­ja jo veik­lą. Be to, pri­klau­so Sa­vi­val­dy­bei.
Ko­dėl vals­ty­bė Šiau­lių oro uos­to ne­pe­ri­ma? Gal ma­to, jog ne­ver­ta jo veik­los plė­to­ti?
At­si­ra­do ni­ša or­lai­vių re­mon­to ir tech­ni­nio  ap­tar­na­vi­mo vers­lui vys­ty­ti, ga­li­my­bės pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų šio­je sri­ty­je. Bet at­si­ra­do ir kon­ku­ren­ci­nės jė­gos – Kau­ne taip pat ku­ria­ma or­lai­vių prie­žiū­ros ir re­mon­to ba­zė.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė sa­vo jė­go­mis daug da­ro, daug ir ri­zi­kos pri­sii­ma. Bet ša­ly­se yra sa­vi­val­dos sėk­mės pa­vyz­džių, kai re­gio­no sa­vi­val­dy­bės su­si­de­da ir sėk­min­gai iš­vys­to re­gio­ni­nio oro uos­to veik­lą.