Naujausios
Dvasinė tuberkuliozė – vartai į kūno ligas
Susivaldymas, teisingumas, tvirtumas ir išmintis – tai keturios svarbiausios žmogaus dorybės, kurios sureguliuoja santykius šeimose, darbovietėse ir visuomenėje. O geri santykiai, dvasingas bendravimas apsaugo nuo ligų ir trinties. Tokias mintis savo paskaitoje apie streso valdymą Kelmės visuomenės sveikatos biuro salėje dėstė psichologas ir psichoterapeutas Zenonas Streikus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Susivaldyti įmanoma
„Esame žmogėdros. Ėdame artimųjų gyvenimus. 12 tūkstančių Lietuvos žmonių kasmet sėkmingai nusižudo, – intriguojamai kalbėjo Zenonas Streikus. – Kaip reikia nekęsti savęs, kad atimtum sau gyvybę? Tokie žmonės, matyt, nekenčia ir viso pasaulio. Tačiau pyktį ir kitas neigiamas emocijas galima suvaldyti. Taip, kaip sustabdome automobilį, pajutę, kad gali įvykti avarija.“
Lektorius pateikė pavyzdį. Susipyksta sutuoktiniai. Pradeda daužyti lėkštes. Mėto kėdes. Bet nedaužo plokščiaekranio televizoriaus. Vadinasi, pyktį galima suvaldyti.
Arba jeigu kilus barniui, kas nors paskambina į duris. Sutuoktiniai iš karto aprimsta.
Net išprotėjęs žmogus, kuris bėga per laukus ir draskosi, kai jį pagauna sanitarai, draskosi ir mojuoja kumščiais prieš sanitarus, tačiau neužsimoja kumščiu prieš gydytoją.
Piktas žmogus gali plūsti ir keikti visus iš eilės. Bet nepuls ant klebono.
Psichologo nuomone, esame labai įžeidūs. Mėgstame krapštyti praeities žaizdas, nors aiškiai žinome, jog praeities pakeisti neįmanoma. Visa tai užteršia žmogaus dvasią ir priartina ligas.
Labiausiai žeidžia neteisybė
Kaip viena iš svarbiausiųjų žmogaus charakterio dorybių minimas teisingumas. Teisingas žmogus suteiks laimę kitiems ir pats bus laimingesnis.
O neteisybė – vienas iš tų dalykų, kuris labiausiai žeidžia ir skaudina. Neteisybei jautrios net beždžionės. Pavyzdžiui, jeigu vienai jų už tai, kad patampo nuleistą virvę duosime visą, o kitai tik pusę banano, jos labai greitai pajus neteisybę, nervinsis, ilgainiui netampys tos virvės.
Panašiai atsitinka ir su žmogumi. Jeigu jis dalyvauja kokioje veikloje ir pajunta ten neteisybę, nusivilia. Atsisako tos veiklos.
Neteisybės gyvenime labai daug. Ir darbe, kai už tą patį darbą nevienodai atlyginama. Ir šeimoje, kai sutuoktiniai neįvertina vienas kito.
Teisingumas padeda sureguliuoti žmonių tarpusavio santykius taip, kad jie būtų naudingi sveikatai, o ne jai kenktų.
Tvirtas, vadinasi, prognozuojamas
Paprastai labai mėgstami tvirti, patikimi žmonės, kurių elgesys prognozuojamas. Su tokiais žmonėmis paprasta bendrauti aplinkiniams.
Tačiau tvirtų patikimų žmonių, pasak lektoriaus, dabar mažėja. Anksčiau, jeigu žmonės vienas kitam paskolindavo pinigų, užtekdavo raštelio. Dabar reikia notaro patvirtinimo. Nes dėl skolos gali tekti bylinėtis. Žmonės nelinkę laikytis įsipareigojimų. Net tėvai vaikus moko meluoti. Duotas žodis nieko nereiškia.
Ir pastaruoju metu, prieš rinkimus, kandidatai meluoja išsijuosę, veidmainiauja. O rinkėjus tik žeidžia tokia veidmainystė.
Z.Streikus pasakojo prieš vieną paskaitą jaunimui padaręs tokį eksperimentą. Prirašęs visokių įpareigojimų ir davęs klausytojams pasirašyti. Jaunuoliai pasirašė. Bet paklausti, ar laikysis tų įsipareigojimų, atsakė, kad nesilaikys.
„O jeigu duočiau po tūkstantį litų?“ „Tada laikysimės“ – suūžė salė.
Kalakuto neišmokysi riešutauti
Ketvirtoji labai svarbi dorybė žmonių tarpusavio santykiuose – išmintis arba išmanymas. Kiekvienas žmogus turi daryti tai, ką geriausiai išmano, ką labiausiai mėgsta ir ką geriausiai moka.
„Jeigu batsiuvys jums gerai pataisė batus, jūs būsite laimingi. Laimingas bus ir batsiuvys, nes jis padarė gera, – kalbėjo lektorius. – Ypač jautrios gydytojo, mokytojo specialybės. Jeigu gydytojas nemėgsta paciento, jeigu jam smirdi jo prakaitas, jam bus labai sunku visą gyvenimą dirbti tokį darbą. Tai jaus ir pacientai. Tokio gydytojo vengs.“
Ir tėvai, pasak Z.Streikaus, kartais moko vaikus tokių dalykų, kuriems jie visiškai negabūs. Vaikai ištisai prievartaujami, yra nelaimingi, nes nesiseka. Juk kalakuto neišmokysi riešutauti.
Žmogus turi būti kaip styga
Psichoterapeutas pastebėjo, jog Lietuvoje žmonės labai įsitempę, susirūpinę. „Žmogus turi būti kaip styga, – sakė lektorius. – Ne tiek įsitempęs, kad nutrūktų ir ne tiek atsipalaidavęs, kad plerptų.“
Kartais labiausiai įsitempę būna protingi, išsilavinę žmonės. Todėl jie „užglušinami“ vaistais, kad mažiau mąstytų ir analizuotų.
Kartais žmonės patys izoliuojasi nuo kitų. Šiais laikais nebevertinamas bendravimas. Žmonės labiau linkę kerštauti, o ne nusileisti ir išlaikyti gerus santykius. Iš tiesų bendravimas ir geri santykiai – tai pati brangiausia vertybė. Ir pirmiausia žmogus privalo turėti sau patį ištikimiausią draugą save, kuris nekrapšto šašų ir nesiskaudina dėl praeities, o gyvena ateitimi.
Lektorius pateikė pavyzdį kaip kartais aplinkinių pažeminamas, apspjaudomas žmogus išlaiko aukštą savivertę.
Pavyzdžiui, partizanai gyveno bunkeriuose. Bet buvo visada švarūs, tvarkingi, pasitempę. Arba tremtiniai net sunkiausiomis sąlygomis dainuodavo, nesileido, kad juos sugniuždytų. Aukšta savivertė padėjo jiems išgyventi.
Saugumo jausmas apsaugo nuo streso
Psichologas papasakojo apie eksperimentą, kuris patvirtina, jog širdies ir kraujagyslių ligoms plisti kelią užkerta ne tiek maistas kiek saugumo jausmas.
Į nedidelį Pensilvanijos miestelį atvyko daug emigrantų italų. Atvyko net šeimomis ir giminėmis. Vyrai sunkiai dirbo skalūnų kasyklose. Tačiau pastebėta, jog gyventojų sveikata ten geresnė negu įprasta Amerikoje. Niekas nemiršta nuo miokardo infarkto. Ir gyventojų amžius ilgesnis.
Atliktas tyrimas. Gal tenykščiai gyventojai valgo tik sveiką maistą? Nieko panašaus. 42 procentus raciono sudaro riebalai. Gyventojai lepinasi ir saldumynais. Ir juda ne per daugiausiai.
Tačiau jie gyveno be įtampos. Miestelyje susiformavo artimų žmonių, giminaičių bendruomenė. Žmonės jautėsi saugesni, nes žinojo, jog visuomet sulauks pagalbos iš bendruomenės.
Kelios kartos gyveno po vienu stogu. Nuoširdžiai bendravo. Bendravimas, vakarienės prie bendro stalo taip pat stiprina sveikatą. Nes kelia ūpą gyventi, žadina meilę gyvenimui.
„Kūnas – sielos buveinė, o ne nuvarytas kuinas, – apibendrino psichologas. – Įsitempęs, nesaugiai besijaučiantis žmogus eikvoja savo imuniteto rezervus.“
Receptas šeimai
Z.Streikus tvirtina, jog žmogų labiausiai vargina blogi santykiai šeimoje. Su tėvais, broliais, seserimis, vaikais mus sieja kraujo ryšiai. Tuo tarpu sutuoktinis ar sutuoktinė – svetimi. Išblėsus meilei, šeimoje kartais nebelieka ir šilumos. O šiluma labai reikalinga žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai.
Psichologas pateikė labai paprastą, santykius galintį pagerinti receptą. Vyras ir žmona privalo per savaitę vienas kitam skirti bent penkias valandas savo laiko.
Išeinant į darbą reikia bent porą minučių pasikalbėti apie tai, ką kiekvienas iš sutuoktinių veiks. Žinojimas suteiks saugumo jausmą kitam sutuoktiniui. Vakare grįžę iš darbo taip pat vyras ir žmona privalo bent keletą minučių pasišnekėti, kaip sekėsi, ką veikė.
Bent vieną kartą per savaitę sutuoktiniai turi skirti keletą valandų pabūti vienas su kitu. Pasivaikščioti. Kur nors nuvažiuoti, pamatyti, tiesiog pabūti dviese, pasišnekėti. Tai stiprina imuninę sistemą.
Kasdien bent po penkias minutes reikia skirti apsikabinimams, pasibučiavimams. Odos lytėjimas, paglostymas, apsikabinimas turi daug teigiamos įtakos sveikatai. Tyrimai rodo, jog kūdikiui reikia keturių apkabinimų per dieną, kad jis išgyventų, aštuonių – kad būtų sveikas, dvylikos – kad būtų laimingas.
Sutuoktiniai turėtų vengti ir kritikos vienas kitam. Kritika pažemina, įskaudina. Jeigu vieną kartą artimą žmogų supeikei, reikės pasakyti bent penkis komplimentus ir padrąsinimus, kad atstatytumei santykių balansą.
Apskritai, mūsų santykiuose daroma didžiulė klaida, kai žmogus giriamas už pasiekimus, o ne už pastangas. Reikia girti žmogaus pastangas. O pasiekimai – sėkmės dalykas. Jais galima tik pasidžiaugti.
Nereikia košti gyvenimo
Pasak lektoriaus, yra nemažai žmonių, kurie sugeba niurgzti ir aimanuoti net gulėdami ant pinigų maišo. Aimanavimas, dejavimas, nuolatinis nepasitenkinimas yra viena iš didžiausių mūsų visuomenės bėdų, gadinančių sveikatą.
Tai dvasinė tuberkuliozė, kuri sukelia rimtas kūno ligas. Žmonės linkę į gyvenimą žiūrėti pro mikroskopą. Jie košia gyvenimą tarsi močiutė ką tik pamelžtą pieną. Nukošia ir apžiūrinėja, kas liko ant koštuvio dugno.
„Čia plaukelis, čia mėšlo gabaliukas, – hiperbolizavo lektorius. – Ir nemato gyvenimo visumos. Toks požiūris – tai vartai į ligas.
Jis formuoja nuostatą, jog gyventi neverta. Kiek reikia vargti, kol pasensti ir numiršti. O kam reikalingi vaikai? Tik vargas ir išlaidos. Kam draugai? Tik laiko gaišimas.“
Autorės nuotr.
IŠEITIS: Psichologas ir psichoterapeutas Zenonas Streikus sako, jog žmogus gali įveikti didžiausią kančią ir išgyventi labai sunkiomis sąlygomis, jeigu tik nepasiduoda ir ieško išeities. Toks stresas atjaunina ląsteles, pagerina kraujo sudėtį. Tačiau jeigu nusivilia ir pasiduoda, nieko gero nelauk.
BENDRAVIMAS: Zenonas Streikus sako, jog didžiausia vertybė ir sveikatos šaltinis yra bendravimas, kuris šiais laikais nepelnytai nuvertinamas.