Šiaulių dailininkai pristatė savo namus ir kūrybos "laboratoriją"

Apie nau­ją­ją erd­vę

Penk­ta­die­nio va­ka­rą bu­vo dvi­gu­ba šven­tė: Šiau­lių dai­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­ja ati­da­rė sa­vo na­mus Auš­ros alė­jo­je 41 ir su­ren­gė pir­mą­jį me­no pro­jek­tą.

Šiau­lie­čiai, pa­de­dant Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gai, įsi­gi­jo kom­pak­tiš­kas pa­tal­pas Auš­ros alė­jos ir Že­mai­tės gat­vių kam­pe, pa­tys jas su­si­re­mon­ta­vo, pri­tai­kė kū­ry­bi­nei veik­lai.

Ati­da­ry­me Šiau­lių dai­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas D. Trum­pis pa­si­džiau­gė nau­ja erd­ve kū­rė­jams pri­sta­ty­ti įvai­riau­sius pa­vie­nius ar gru­pi­nius pro­jek­tus.

"Pa­va­di­no­me pro­jek­tų erd­ve, nes tai nė­ra ga­le­ri­ja. Pa­ro­dos bus ta­da, ka­da su­si­for­muos po­rei­kis, at­si­ras me­ni­nin­kų, ku­rie no­rės čia pri­sta­ty­ti sa­vo kū­ry­bą, kur­ti. Tai ne­bū­ti­nai šiau­lie­čiai, bus ir kau­nie­čių, vil­nie­čių", – sa­kė D. Trum­pis ir anon­sa­vo, kad šį penk­ta­die­nį lau­kia ant­ro­ji pa­ro­dų cik­lo da­lis – šiau­lie­čių Dal­vyčio Ud­rio ir Voldemaro Ba­ra­kaus­ko kū­ry­ba, ki­tą penk­ta­die­nį – vil­nie­tės Ma­ri­jos Mar­ce­lio­ny­tės ir šiau­lie­tės Vai­vos Ko­vie­rai­tės-Trum­pės bend­ras pro­jek­tas.

"Tais penk­ta­die­niais nuo 17 iki 22 va­lan­dos bet ku­riuo me­tu ga­li­ma atei­ti, pa­si­žiū­rė­ti vis nau­jas pa­ro­das", – kvie­tė dai­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas.

Jo ko­le­ga ir pa­ro­dos par­tne­ris B. Ru­dys pa­si­džiau­gė nau­jo­mis pa­tal­po­mis, nors "vi­sa­da no­rė­tų­si di­des­nių, ge­res­nių, ar­čiau bul­va­ro, nes prie tur­gaus me­nu do­mi­si ma­žo­kai".

B. Ru­dys įver­ti­no tai, kad yra dvi erd­vės, ku­rios na­tū­ra­liai at­ski­ria dvie­jų me­ni­nin­kų kū­ry­bos lau­ką, yra pa­gal­bi­nės pa­tal­pos, kur ga­li­ma pri­glaus­ti kū­ri­nius prieš eks­po­na­vi­mą ir po.

Nau­ją­ją pro­jek­tų vie­tą jis api­bū­di­no taip: "Dai­li­nin­kas čia pa­ts atei­na, pa­ts at­si­ve­ža dar­bus, pa­ts įsi­ren­gia eks­po­zi­ci­ją, pa­ts iš­si­ve­ža. Tai – kaip: ap­si­vel­ki išei­gi­nį kos­tiu­mą, atei­ni į žmo­nes, pa­si­ro­dai ir išei­ni."

B. Ru­dys pri­mi­nė, kad lapk­ri­čio 13 die­ną čia jau vy­ko su­si­ti­ki­mas su Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­ke Edi­ta Uta­rie­ne, ku­ri dai­li­nin­kus su­pa­žin­di­no su tei­se į at­ly­gį už pa­ro­das. Lie­tu­vo­je kol kas ieš­ko­ma spren­di­mo bū­dų, kaip jį su­mo­kė­ti ir iš ko­kių šal­ti­nių. B. Ru­dys pa­si­da­li­jo, kad Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se me­ni­nin­kai už pa­ro­das gau­na ho­no­ra­rą, toks at­ly­gis mo­ka­mas ir Lat­vi­jo­je.

Apie me­ni­nes pro­vo­ka­ci­jas

Ati­da­ry­mo pa­ro­do­je D. Trum­pis ir B. Ru­dys pri­sta­tė ke­le­tą kon­cep­tua­lių dar­bų, ku­rie pro­vo­ka­vo dis­ku­si­jai.

"Nė­ra nei dar­bų pa­va­di­ni­mų, nei ano­ta­ci­jų, nei kon­cep­ci­jų, nes šian­dien mes esa­me kon­cep­ci­jos ir su mu­mis rei­kia bend­rau­ti", – kvie­tė D. Trum­pis.

B. Ru­dys, ant gal­vos įsi­tai­sęs lem­pą, ap­švie­tė ir atė­ju­sius į pa­ro­dą, ir sa­vo ko­le­gą D. Trum­pį. "Kas ne­la­bai gir­di, ap­švie­čiau ko­le­gos lū­pas, kad bū­tų aiš­kiau ma­to­mos, kad ne­bū­tų jo­kių še­šė­lių", – žai­dė kū­ry­bi­ne lais­ve me­ni­nin­kas.

B. Ru­dys pa­ro­do­je be tri­jų, jo žo­džiais, "po­rtre­tė­lių" (dro­vin­go­jo, ry­tie­tiš­ko ir skir­to pla­čia­jai au­di­to­ri­jai), pri­sta­tė ke­le­tą dar­bų-triraidžių, ku­rie jį do­mi­na ne vie­ne­rius me­tus.

"Do­miuo­si trum­pai­siais lie­tu­viš­kais žo­džiais, aš juos va­di­nu tri­rai­džiais. Da­bar jų tu­riu 130, – ko­men­ta­vo me­ni­nin­kas. – Jie su­ge­ba pa­neig­ti es­mę, iš­trin­ti tu­ri­nį: kaip ge­rai, 'kad' ta­ve su­ti­kau, 'gal' dar pa­si­ma­ty­sim, bū­čiau at­va­žia­vęs, 'bet' ne­bu­vo trans­por­to... Da­rau ty­ri­mą, pro­jek­tą, kon­sul­tuo­siuo­si su kal­bos ži­no­vais, gal žo­dy­nas dar plė­sis."

Pak­laus­tas, ar tu­ri my­li­miau­sią tri­rai­dį, pa­gal­vo­jęs at­sa­kė: "Gal­būt 'Vėl'? 'Vėl' yra vil­tis."

Dė­vė­ti dra­bu­žiai, bet ne me­nas

Šiau­lių dai­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas D. Trum­pis vi­lia­si, kad to­kia me­ni­nin­kų "ko­la­bo­ra­ci­ja", kaip jo ir B. Ru­džio, įkvėps ki­tus kū­rė­jus, su­teiks gy­vy­bės nau­jai erd­vei. Ar čia bus edu­ka­ci­ja, ar pro­jek­tai, pri­klau­sys nuo pa­čių me­ni­nin­kų, nes pa­tal­pos bus at­vi­ros tik ta­da, kai čia bus veiks­mo. "La­bai no­ri­me pri­trauk­ti švie­žaus oro, – sa­kė D. Trum­pis. – Gal net iš­va­žia­vę la­bai ge­ri kū­rė­jai čia grįž­tų edu­kuo­ti, dis­ku­tuo­ti?"

Jam skau­du, kad Šiau­lių uni­ver­si­te­te ne­li­ko Dailės fa­kul­te­to. Anks­čiau kū­ry­bi­nis jau­ni­mas mies­te už­si­lik­da­vo, da­bar Dai­lės mo­kyk­lą bai­gę ta­len­tin­gi vai­kai iš­va­žiuo­ja.

"Mes tu­rė­si­me di­de­lę sky­lę, nes mū­sų me­ni­nin­kai, kaip be­bū­tų gai­la, išei­na, o nau­jų ne­bea­tei­na. Į organizaciją įs­to­ja vis ma­žiau, ge­riau­siu at­ve­ju, vie­nas per me­tus, nes jų fi­ziš­kai ne­bė­ra", – tai D. Trum­pis ak­cen­ta­vo ir Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­go­je, gin­da­mas idė­ją Šiau­lių dai­li­nin­kams tu­rė­ti nuo­sa­vas pa­tal­pas.

Me­ni­nin­kas nea­be­jo­ja, kad kul­tū­ros bend­ruo­me­nės bal­sas tu­ri bū­ti gir­di­mas ir mies­te, nes ki­taip są­ly­gas dik­tuos ir val­dys žmo­nės, ne­tu­rin­tys kū­ry­bi­nio mąs­ty­mo.

Dai­li­nin­kų būs­ti­nės kai­my­nai – "Ko­ky­biš­kų dė­vė­tų rū­bų" par­duo­tu­vė. Gy­ve­ni­mo pro­za – dė­vė­ti dra­bu­žiai ir gy­ve­ni­mo poe­zi­ja – dai­li­nin­kų kū­ry­ba? "Kai­my­nų ne­pa­si­rink­si", – nu­si­juo­kė D. Trum­pis, pa­ti­ki­nęs, kad čia bus ne pa­dė­vė­tas me­nas, bet – me­nas.

Pa­va­di­no­me pro­jek­tų erd­ve, nes tai nė­ra ga­le­ri­ja. Pa­ro­dos bus ta­da, ka­da su­si­for­muos po­rei­kis, at­si­ras me­ni­nin­kų, ku­rie no­rės čia pri­sta­ty­ti sa­vo kū­ry­bą, kur­ti.