Naujausios
„Kelininkai neturi darbo ar malkų?“
Tokį klausimą pastarosiomis savaitėmis kėlė ne vienas „Pakruojo krašto“ skaitytojas. Į redakciją užsukusi žvyrkeliu iš Pakruojo į Preičiūnus važinėjanti moteris skundėsi, kad tas kelias „kaip tarka“ – 10 kilometrų per valandą važiuojant duobėtu keliu laužomi automobiliai.
Kitas skaitytojas iš Dervelių atsiuntė nuotraukas ir papasakojo apie kelininkų „triūsą valant pakeles“ – šie vos nepaguldė keturių redakcijos pašnekovo prosenelio sodintų uosių, kurie augdami prie kaimo kelio dešimtmečius nekliuvo nei vairuotojams, nei patiems kelininkams.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
„Legaliai“ kerta ne tik kelininkai
Laiške redakcijai prosenelio uosių Derveliuose paveldėtojas rašo: „Dešimt kartų padidintos baudos už nelegalius kirtimus kelininkų neliečia. Jie visada tai daro „legaliai“. Nes jie – teisės aktais įteisinti valstybės turto šeimininkai, įgalinti su juo tvarkytis kaip mato reikalą. Jei pagal tą patį teisės aktą šalia daugiabučio augantį medį norintis apgenėti pilietis privalo turėti savivaldybės leidimą, tai kelininkams užtenka „nuorodos“ į įstatymą.
Klausimas: ar ne per daug teisių jiems suteikta? Gal pirma tegu atlieka pareigas (kad keliai būtų bent išvažiuojami)???“ – laišką redakcijai retoriniu klausimu baigia skaitytojas.
„Jei kelias plečiamas, nebūtinai turi būti nugriauti ir visi šalia jo (net istoriškai vertingi, prieš kelis šimtmečius statyti) esantys pastatai. Jie paprastai paliekami, nes valstybė neišsimokėtų už visuomenės reikmėms paimamą privačią nuosavybę.
Su medžiais niekas „nesiceremonija“. Ateina vaikinai ryškiomis uniformomis iš valstybės įmonės ir... nebėra medžio“, – mintimis apie medžių pakelėse kirtimą telefonu dalijosi Stanislovu iš Gačionių prisistatęs skaitytojas.
Redakcijos pašnekovų teigimu, taip elgiasi ne tik kelininkai, bet ir elektros linijų prižiūrėtojai. „Tik nė vieno jų dar neteko matyti medžių sodinimo talkose“, – apgailestavo redakcijos pašnekovas.
Laukia žvyrkelių lygintojų
Šiuo metu ne vieną žvyrkelį rajono gyventojai vadina tarka. Mat pradėjus atsileisti įšalui, jie tapo nusėti duobėmis. Dėl to gadinami automobiliai, o rajono autobusų vairuotojai sako, jog dėl tokių kelių lūžta ne tik autobusai, bet ir vairuotojų stuburai.
Beje, kelio Karašilis – Preičiūnai atkarpa per mišką iš tiesių tankiai nusėta vandeniu užpildytomis duobėmis, kai kurios jų – gal net dešimties centimetrų gylio.
„Kelininkų šį pavasarį čia dar nematėme. Kuo jie šiuo metu užsiima, jei nemato reikalo pasirūpinti žvyrkelių greideriavimu?“ – piktinosi vyriškis, stabtelėjęs prie žurnalistų, fotografuojančių laikraščio skaitytojos minėtą „tarką“ kelio atkarpoje į Preičiūnus.
„Malkų nereikia, greideriuoti neverta“
VĮ "Šiaulių regiono keliai" Pakruojo kelių tarnybos viršininkas Vytautas Brobaitis redakcijai sakė, jog kaimuose medžių kirsti nesistengiama, net jei jie ir patenka į kelio apsaugos juostą. Šioji yra 9 metrai nuo kelio ašies.
„Pakelėse medžiai naikinami, jie jie gresia eismo saugumui. Dažniausiai tai yra menkaverčiai medžiai. Tačiau jei pasitaiko uosiai, rašome aktus Kelių direkcijai, deriname“, – sakė V. Brobaitis.
Viršininkas sakė, jog šiuo metu kelininkai kaip tik užsiima pakelių tvarkymu, Rimšoniuose remontuoja tiltą arba lygina duobes, atsiradusias po žiemos juodoje kelio dangoje.
„Malkų mums tikrai nereikia“, – tikino V. Brobaitis.– Mūsų katilinė kūrenama dujomis. Nukirtę kaimuose medžius, dažniausiai atiduodame žmonėms, prie kurių sodybų jie augo.“
O apie žvyrkelių greideriavimą po žiemos Pakruojo kelių tarnybos vadovas kalbėjo: „Greideriuoti žvyrkelius dabar neverta – eina pašalas. Titonių kelias buvo pagreideriuotas – tapo dar blogesnis. Važiuodamas per „buzą“ autobusiukas buvo nuvirtęs – šlapia, nėra džiovos.“
Sprendžia vietos kelininkai
„Pakruojo kraštas“ savo skaitytojų klausimus perdavė Automobilių kelių direkcijai.
Redakcija gavo laišką, kuriame teigiama, jog vadovaudamasi Želdynų įstatymu valstybinės reikšmės keliuose želdynus tvarko, saugo ir naujus veisia valstybinės kelių priežiūros įmonės. Jos privalo vadovautis susisiekimo ministro patvirtinta Medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarka.
Beje, tvarkoje nurodoma, jog prie geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantiems ir saugiam eismui pavojų keliantiems bei valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augantiems želdiniams genėti ir kirsti valstybės bei savivaldybės institucijų leidimo nereikia. Iškirstų želdinių vertė neatlyginama“,– rašoma laiške apie suteiktas kelininkams teises.
Apie kaimo kelius ir medžius
Žymus Pakruojo rajono kraštotyrininkas Vilius Tribulas sako, jog, tyrinėdamas ir rinkdamas kraštotyrinę medžiagą, pastebėjo pastarųjų kelių dešimtmečių pokyčių kaimo kelių priežiūros srityje.
„Anksčiau prie kaimo kelių nebuvo kasami grioviai, todėl žiemą, kai pusnys sulygina pakelę ir kelią, nebuvo avarijų pavojų.
Vėliau, kai pakelėse imta kasti griovius, kad važiuojamosios dalies neišmirkytų lietaus vandenys, nuo nelaimių žiemą gelbėjo už griovio sodinti medžiai. Jie buvo kaip orientyrai pusnyse.
Dabar regiono kaimo kelių šlaitus žymi šviesą atspindintys stulpeliai, o Savivaldybei priklausančiuose kaimo keliuose jų nėra. Nukirtus medžius prie šių kelių, per sniego pusnis vairuotojams sunku orientuotis, kur kelio kraštas. Beje, kaimo keliai dabar yra retai valomi ir greideriuojami“, – mintimis su redakcija dalijasi kraštotyrininkas.
Apie Dervelių pakelės uosius V. Tribulas sako: „Keliu per Dervelius sovietmečiu buvo didelis eismas iš gelžbetonio gamyklos, bet uosiai tada nebuvo laikomi pavojingi eismui. Jie, beje, saugojo kaimą ir nuo dulkių. Dabar kaimas ir eismas tuo keliu apmirę, todėl žmonėms ir kyla minčių, jog kelininkai ne visada pagrįstai užsimoja kirviu prieš pakelės medį.“
Veonardo MEDENIO nuotr.
UOSIAI: Dervelių kaimui šie uosiai brangūs ne tik dėl jų sodintojo atminimo, bet ir dėl apsaugos nuo kelio dulkių.
Autorės nuotr.
PAŽADAS: Vytautas Brobaitis, kelių tarnybos viršininkas, pažadėjo, kad nugenėtų Dervelių medžių žaizdas kelininkai užteps apsauginiu tepalu.
GERANORIŠKUMAS: Kraštotyrininkas Vilius Tribulas mano, jog dažniausiai įmanoma ir medį išsaugoti, ir eismo saugumą užtikrinti. Reikia geranoriškumo.
„TARKA": Kai pašalas sujudina žvyrkelių dangą, žmonės juos vadina tarka.