Kelmės rajone miškingumas perkopė 30 procentų

Kelmės rajone miškingumas perkopė 30 procentų

Kelmės rajone kas metai vis daugiau įveisiama miškų, miškingumą didina ir savaiminiai miškai.

Pasak Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo Svajūno Vaitekūno, miškingumas Lietuvoje yra pasiekęs optimalią ribą – maždaug 33 procentus.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Medelių sodinimas – ir vasario pabaigoje

Gamta bunda, todėl, pasak Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo Svajūno Vaitekūno, prasidedantis pavasaris verčia pradėti mąstyti ir apie sodinimo darbus.

Urėdas teigė, jog šiųmetinė žiema – švelni ir šilta, tačiau prisiminė ir daugiau buvusių panašių. Pavyzdžiui, 2004-aisiais, medeliai buvo sodinami jau vasario pabaigoje. Kovo mėnesį sodinti medelius – joks stebuklas.

„Miškuose pašalas nėra gilus, įšalę maždaug iki pusės metro atvirose, suvažinėtose vietose. Sodinti dar negalima. Net medelyne sodmenų iškasti negalima, šlapia. Nėra ir kur skubėti su sodinimu, skubinti gamtą“, – sakė S. Vaitekūnas.

Urėdijos girininkijose šiemet bus pasodinta apie 700 tūkstančių medelių.

Didžiausia parama – veisiantiems pušynus

Veisiantiems miškus yra numatyta parama. Pasak Tytuvėnų miškų urėdo Svajūno Vaitekūno, kol kas nėra patvirtintos paramos taisyklės. Aišku tik tiek, kad didžiausia parama numatoma veisiantiems pušynus. Už pasodintą hektarą pušų ir priežiūrą 12 metų bus mokama po 300 eurų.

Ankstesniajame paramos etape didžiausia parama buvo teikiama veisiantiems ąžuolynus – iki 12 tūkstančių litų už hektarą.

Kelmės rajone įveisiami įvairūs miškai: tiek spygliuočiai, tiek lapuočiai, tiek ir mišrūs. Rekordininkas – Užvenčio kraštas, kuriame miškų įveista daugiausia ne tik Kelmės rajone, bet ir visoje Šiaulių apskrityje.

Aplinkui Užventį žemės nėra labai derlingos, menkai tinkamos auginti grūdines kultūras ar laikyti gyvulius. Todėl žmonės ir sodina miškus, gauna paramą. Atsirado ir tokių žmonių, kurie pirkdavo prastas žemes ir jas apželdindavo mišku, kad gautų išmokas.

Mažiausias įveisiamas plotas – pusė hektaro.

Miškingumas didėja ir neįveisiant miškų

Pasak Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo Svajūno Vaitekūno, Lietuvoje miškingumas kas metai vis didėja ne tik dėl įveisiamų miškų.

„Per keletą metų nešienaujamą pievą „užkariauja“ medžiai. Neariamoje žemėje greitai įsitvirtina baltalksniai ar beržai. Pažiūri į tokius plotus iš viršaus – miškas“, – sakė S. Vaitekūnas.

Lietuvoje miškingumas siekia daugiau kaip 33 procentus ir, specialistų teigimu, yra optimalus. Latvijoje ir Estijoje miškingumas šiek tiek didesnis.

Kelmės rajone miškingumas mažesnis už Lietuvos vidurkį, yra perkopęs 30 procentų.

Autorės nuotr.

MIŠKAI: Lietuvoje miškingumas siekia daugiau kaip 33 procentus, Kelmės rajone perkopė 30 procentų.