Naujausios
Keliavo po etnografinių regionų tarmes
Radviliškio miesto kultūros centro Mažojoje salėje surengta „Kalbos tarmių popietė“. Tai – pirmasis ciklo „Gyva gimtinė širdyje“, skirto Etnografinių regionų metams paminėti, renginys.
Rimantas PETRAVIČIUS
mkrastas@skrastas.lt
„Kalbos tarmių popietę“ pradėjo Radviliškio miesto kultūros centro režisierius-vyriausiasis meno vadovas Edmundas Leonavičius, kuris į susirinkusius kreipėsi gimtąja žemaičių tarme. Padėkojęs etninės kultūros puoselėtojams, išsaugojusiems savo tarmes, pasidžiaugė renginyje dalyvaujančiais jaunais žmonėmis.
Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Radvija“ vadovė Jūratė Stakvilevičienė publiką pradžiugino daina dzūkų tarme, o suvalkiečių dainą susirinkusiesiems padovanojo Viešosios bibliotekos renginių organizatorė, etnomuzikologė Vilma Merkytė.
Buvusi ilgametė Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblio „Aidija“ vadovė Angelė Virgailienė susirinkusiems padovanojo aukštaitišką savo senelių dainą. Nuskambėjo ir žemaitiška daina, kurią atliko Baisogalos gimnazijos mokytoja Roma Vasiliauskytė.
Po trumpos muzikinės įžangos, atspindinčios regionų tarmes dainose, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, ciklo „Gyva gimtinė širdyje“ iniciatorė Kristina Kacevičienė prisiminė prieš dvejus metus organizuotą renginį „Tarmių atstovai! Vienykimės Šeduvoj!“, skirtą Tarmių metams paminėti.
Ji susirinkusiems miestiečiams, Radviliškyje ir rajone gyvenantiems kitų regionų atstovams papasakojo apie šiais metais vyksiančius ciklo „Gyva gimtinė širdyje“ renginius, kuriais siekiama rajono visuomenę paskatinti neužmiršti, puoselėti savo gimtojo krašto tradicijas bei įprasminti Etnografinių regionų metus.
Didžiausio susirinkusiųjų susidomėjimo sulaukė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas daktaras, „Žemaičių šlovės žvaigždės“ laureatas, kalbininkas Juozas Pabrėža, kuris kalbėjo apie būtinybę išlaikyti ir puoselėti gimtąsias tarmes, jose išlaikytus archajiškumus.
J. Pabrėža užsiminė, kad prigimtinė tarmė yra ir gimtoji kalba, o gimtoji kalba yra kiekvienos tautos pamatas.
Kalbininkas linksmais palyginimais ir pavyzdžiais iliustravo tarmėse išlaikytus savitumus, skirtingą tarmių leksiką, sintaksę, fonetiką ir morfologiją, dalijosi ekspedicijose surinktais įdomiais sakiniais, atspindinčiais konkrečias tarmes.
Pasak jo, reikia neužmiršti gimtosios tarmės ir perduoti jaunimui savo tautos savitumą ir skirtingumą.
Popietės pabaigoje vėl skambėjo šalies regionų dainos, kurias atliko Roma Vasiliauskytė, Arvydas Kavaliauskas, Angelė Virgailienė, Vilma Merkytė, Jūratė ir Donatas Stakvilevičiai.
Autoriaus nuotr.
DALYVIAI: Į „Kalbos tarmių popietę" susirinkę radviliškiečiai finalinę lietuvių liaudies dainą „Ant kalno klevelis“ traukė stovėdami.
DOCENTAS: Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas daktaras, kalbininkas Juozas Pabrėža linksmais palyginimais ir pavyzdžiais iliustravo tarmėse išlaikytus savitumus, dalijosi ekspedicijose surinktais įdomiais sakiniais.
DZŪKIJA: Dzūkijos etnografinį regioną popietėje daina pristatė liaudiškos muzikos kapelos „Radvija“ vadovė Jūratė Stakvilevičienė.