
Naujausios
Dirba pagal paslaugų kvitus
Darbo neturinčių žmonių susirinko beveik pilna salė iš visos Kepalių seniūnijos. Užimtumo tarnybos duomenimis, šioje seniūnijoje yra registruoti 95 bedarbiai arba 11,4 procento darbingo amžiaus gyventojų ir tai yra daugiau nei vidutiniškai rajone (10,9 procento).
„Kas mus neramina? Kad seniūnijoje nuolat darbo neturi apie 83–85 asmenis. Po šiais skaičiais gali slėptis nelegalus darbas, kai kas registruojasi Užimtumo tarnyboje vien tam, kad gautų socialines pašalpas, nors darbo neketina ieškoti, – sakė Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė. – Iš to skaičiaus bedarbių dideles galimybes įsidarbinti turi vienas žmogus – sunkvežimio vairuotojas. Vidutinių galimybių yra 70 asmenų, iš kurių penki, turintys pardavėjo, keturi – traktorininko profesijas, likusieji daugiausia pagalbiniai darbininkai, ne vienas dirbę tik 2015, 2016 metais. 23 asmenys turi judumo problemų.“
Kepalių seniūnė Laura Veikalienė pastebėjo, kad bedarbių statistika iš tikrųjų neatskleidžia visos tiesos. Pasak jos, iš salėje susirinkusių žmonių gal pusė yra dirbančių,bet jie įdarbinti su „žaliais kvitais“ (paslaugų kvitai – aut. past.), pagal kuriuos Užimtumo tarnyboje neišbraukiami iš darbo neturinčių asmenų sąrašo. Kai kurie asmenys su minėtais kvitais dirba net pusę metų, nors pas vieną paslaugos gavėją trukmė turėtų būti ne ilgiau kaip du mėnesius.
Penki darbdaviai siūlė darbą
Kai atvykę svečiai viešai paklausė susirinkusiųjų salėje, kas žmonėms trukdo įsidarbinti, atsklido pavieniai paaiškinimai, kad ilgos darbo valandos, o mokama vergiška alga, nėra galimybės nuvykti iki darbo ir panašiai.
Rajono meras Vitalijus Gailius pastebėjo, kad negali būti rajone tiek bedarbių, kiek yra darbo vietų, ir vis tiek žmonės neįsidarbina. Jis žadėjo, kad rajono valdžia ieškos būtų išspręsti žmonių judumo problemą: jeigu bus poreikis, organizuos užsakomuosius autobusų parko reisus.
Susitikime savo pasiūlymus pateikė penki dalyvavę darbdaviai: Valstybinė miškų urėdija turėjo tris laisvas darbo vietas medelyne, UAB „Atokaita“, užsiimanti paminklų gamyba, taip pat trūksta darbuotojų, nes jų nerengia jokios profesinės ar kitos mokyklos.
Žemės ūkio bendrovėje „Kepaliai“ šiuo metu būtų 2–3 darbo vietos fermoje valytojui, šėrikui, melžėjai. Gasčiūnų pagrindinės mokyklos direktorė Asta Žilinskienė siūlė darbininko vietą nuo naujų metų.
Daugiausia darbo galėjo pasiūlyti UAB „Baltic Champs“, didžiausio pievagrybių augintojo Lietuvoje ir Baltijos šalyse personalo specialistė–apskaitininkė Justina Narmontaitė–Bartaševičė. Stanelių kaime įsikūrusioje įmonėje dirba 161 žmogus. Grybų skynėjai gauna nuo 600 iki 1000 eurų atlyginimą, bet yra dešimtmetį dirbančių moterų, kurios puikiai įgudusios, grybus skina labai greitai, tad jų atlyginimas gali siekti ir 1300 eurų. Šiuo metu įmonė įdarbintų apie dešimtį žmonių. Susidarius didesnei žmonių grupei, jie į darbą atvežami.Baigiantis renginiui prie J. Narmontaitės–Bartaševičės jau rikiavosi kelios moterys. Taip pat dėmesio sulaukė Urėdijos medelyno atstovo, ŽŪB „Kepaliai“ pasiūlymai.