Žemdirbiai sėja, šernai knisa

Žemdirbiai sėja, šernai knisa

TEMĄ SIŪLO SKAITYTOJAS

Žemdirbiai sėja, šernai knisa

Nuo šio pavasario žemės ūkio įmonės ir ūkininkai priversti laikytis naujojo 2014 –2020 metų laikotarpio bendrosios žemės ūkio politikos. Vienas jos reikalavimų – deklaruoti su tiesioginėmis išmokomis susietus „žalinimo plotus“. Europos Sąjungoje laikoma naudinga žemės ūkiui ir aplinkai veikla mūsų žemdirbiams neša nuostolius – tik ką pasėtų žemės ūkio kultūrų plotuose ganosi šernai.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

„Žalinimo“ plotai – žvėrims?

Į redakciją užsukęs Sosdvario žemės ūkio kooperatyvo (Pakruojo r.) vadovas Gediminas Žemaitis žurnalistus pakvietė į laukus pasižiūrėti, kaip tik ką pasėtuose vadinamuosiuose „žalinimo“ plotuose ganosi šernai.

Šernų vidudienį kooperatyvo ir kaimyninių savininkų laukuose nesimatė, tačiau jų padarytus nuostolius buvo galima pastebėti ir už kelių šimtų metrų.

Vienas iš tokių kooperatyvui priklausančių laukų – šalia Mūšos, Pakruojo miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų. Čia pat irgi pupomis apsėtas ūkininko laukas.

Šiuose laukuose netrukus turėtų sužaliuoti pupos – pagal europinius reikalavimus „žalinimui“ apsėta nustatytoji dirbamos žemės dalis.

Viena iš „žalinimui" skirtų kultūrų – ankštiniai augalai.

„Čia prieš savaitę pasėjome pupas, o dabar pažiūrėkite, kas liko. Reikės atsėti: papildomos išlaidos priemonėms nuo piktžolių, trąšoms, nes šernams išknisus pasėlį nei trąšos, nei chemija nebeveikia. Be to, sudarytos sutartys su pupų derliaus supirkėjais, tačiau kiek to derliaus liks?"– rodydamas išknistus pupų lauko plotus kalbėjo žemės ūkio kooperatyvo vadovas G.Žemaitis.

Dirvos paviršiuje kur ne kur matėsi išknistos sudygusios pupos. Jos – šernų skanėstas ir geriausias maistas, kokį šiuo metu gali rasti laukuose.

G. Žemaitis sako, jog žemdirbiai yra bejėgiai kovoti prieš šernų kaimenes, o medžiotojai pasėlių nuo šernų nesaugo.

Baido muzika, šviesomis ir kvapais

G. Žemaitis vieną vakarą užsukęs į pupų pasėlio lauką išgirdo šernus, persikeliančius per upę: „Gal koks penkiolika kaip tankai sukrito į Mūšą, perplaukė ir į lauką paėsti“, – pasakojo ilgametis kooperatyvo vadovas.

Mikniūnuose ūkininkaujantis Gintaras Lebeda irgi nežino, ko griebtis, kad išbaidytų iš pupų lauko šernus.

„Nuostolių kol kas neskaičiuojame, nes jie kiekvieną dieną auga“, – skėstelėjo rankomis ūkininkas.

Chemijos pramonė siūlo specialų skystį, kurio kvapas turėtų šernus atbaidyti. Tačiau panašu, kad tas skystis neveikia arba jį knysliai užuodžia gal tik poros metrų spinduliu.

Vieno ūkininko lauke tokių kvapų „baidyklių“ nuo paupio pusės – kas keli metrai, tačiau pagal šernų paliktus pėdsakus matyti, kad jie vorele apeina nemalonius kvapus ir sėkmingai kas naktį suaria po kelias dešimtis arų pasėlio.

Žemdirbiai Pakruojo rajone dalijasi dar vienu patyrimu, kaip iš „žalinimo“ laukų vaikyti pupų sėklos naikintojus.

Pamūšyje ūkininkas Zenonas Bartkevičius ėmėsi originalaus šernų baidymo iš laukų būdo. Vyras vakarais galulaukėje palieka nenaudojamas ūkio mašinas, įjungia šviesas ir visu garsu paleidžia muziką.

Medžiotojų nesulaukia

„Kažkas sakė, kad reikia sprogdinti petardas. Bet jei nori, turi stovėti visą naktį ir sprogdinti, o kada pailsėti?“ – svarstė G. Žemaitis.

Jam apmaudu, kad medžiotojai, į kurių medžioklės plotus patenka ir Sosdvario kooperatyvo laukai, pasėlių nuo šernų nesaugo.

„Žinoma, žalą būtų galima prisiteisti, bet ar medžiotojai be teismų savo pareigų neturėtų imtis?“ – apie teismus, kaip kraštutinumą, užsimena Sosdvario žemės ūkio kooperatyvo vadovas.

Rudenį medžiotojai medžios „žalinimo“ plotuose nusipenėjusius šernus.

Siūlo pranešti apie nuostolius

Pakruojo rajone prieš daugiau kaip savaitę sudaryta nauja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisija. Jai vadovauja Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Danius Žilinskas.

D. Žilinskas sako, kad dėl šernų daromos žalos ankštinių žemės ūkio kultūrų laukuose niekas į komisiją šį pavasarį dar nesikreipė.

„Tikriausiai šiuo metu problemų dėl to nėra“, – spėliojo komisijos pirmininkas.

Dėl stirnų ir elnių padarytos žalos žieminiams rapsams į komisiją kreipėsi tik vienas ūkininkas.

Komisija, apžiūrėjusi 10 hektarų pasėlių, ūkininkui pasiūlė lauką palikti augti ir nuostolius skaičiuoti rudenį. Pagal žalos atlyginimo tvarką medžioklės ploto savininkui būtų tekę dengti 50 procentų nuostolių nuo derliaus skirtumo, gauto ankstesniais metais.

Ūkininkas nesutiko laukti rudens ir sakė žieminę kultūrą suarsiąs, sėsiąs vasarinę.

Profesionaliosios medžioklės plotai, kurie ribojasi su Sosdvariu, priklauso Pakruojo miškų urėdijai.

Urėdas Kazys Gudas redakciją patikino, jog dėl šernų daromos žalos Sosdvario žemdirbiai į urėdiją nesikreipė.

„Pernai dėl afrikinio kiaulių maro turėjome sumedžioti apie 90 procentų šernų, tačiau sumedžiojome gal perpus mažiau, todėl nemanome, kad jų yra tiek, kad pasėliams būtų daroma ženkli žala. O jei yra priešingai, žemdirbiai turėtų mums pranešti“, – sakė K.Gudas.

Urėdo teigimu, šiuo metu šernės turi vaikų, todėl jų aktyvi medžioklė pristabdyta.

Autorės nuotr.

CHEMIJA: Gediminas Žemaitis sako, jog cheminių „kvapų baidyklių“ šernai nebijo – jas apeina per porą metrų ir knisa tik ką pasėtas pupas.

PĖDSAKAI: Ten kur naktį praėjo šernai, kur ne kur galima rasti išknistą pupą.

ARIMAS: Už kelių dienų turėjo pasirodyti pupų želmenėliai, tačiau šernams pasiganius, didžiuliai lauko plotai atrodo kaip arimas.

NUOSTOLIAI: Gintaras Lebeda sako, kad šernų daromos žalos „žalinimo“ plotuose suskaičiuoti neįmanoma – jie kasdien vis didesni.