Ar Eu­ro­pa iš­gy­vens dre­bė­ji­mą?

Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kas pri­klau­so nuo jų

Mi­nist­ras L. Lin­ke­vi­čius sa­vo vi­zi­tą Šiau­liuo­se pra­dė­jo ap­lan­ky­da­mas "Bal­tik vai­ro" dvi­ra­čių ga­myk­lą. Spau­dos kon­fe­ren­ci­joje jis at­vi­rai ža­vė­jo­si šios įmo­nės pa­sie­ki­mais.

"Tai, kaip Žil­vi­nas Du­bo­sas (įmo­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius) su sa­vo ko­man­da pri­kė­lė ga­myk­lą iki eu­ro­pi­nio ly­gio yra pre­ce­den­tas ir šią ži­nią ver­ta skleis­ti. Ge­ra va­dy­ba ir dar­bo or­ga­ni­za­vi­mu ga­li­ma pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų per trum­pą lai­ką. Ki­ti at­va­žiuo­ja čia mo­ky­tis iš Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Šiau­liai ga­li tuo di­džiuo­tis", – sa­kė mi­nist­ras.

Jo se­na aist­ra – ka­riuo­me­nė, to­dėl ne­ga­lė­jo neap­lan­ky­ti oro pa­jė­gų ba­zės. Ge­gu­žės pra­džio­je len­kai bai­gia NA­TO mi­si­ją, at­vyks veng­rai, is­pa­nai. L. Lin­ke­vi­čius pa­žymėjo, kad čia Šiau­liai ir­gi yra tarp­tau­ti­nis cent­ras. Jis pa­lai­ky­tų Šiau­lių oro uos­to plė­to­ji­mą.

Dip­lo­ma­ti­jos vadovas sa­kė, kad Eu­ro­po­je vyks­tan­tys pro­ce­sai ke­lia daug iš­šū­kių, stre­sų. Į dis­ku­si­jas apie tai rei­kia įtrauk­ti ir žmo­nes. Jei vien tik ins­ti­tu­ci­jos, iš­rink­ti eu­ro­par­la­men­ta­rai tuo už­siims, var­gu, ar ga­li­ma ti­kė­tis sėk­mės. Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad jie nė­ra sta­tis­ti­niai vie­ne­tai, ir kad nuo jų kaž­kas pri­klau­so. Tai ne­pa­sie­kia­ma per sa­vai­tę ar per mė­ne­sį, tai tu­ri atei­ti su pa­stan­go­mis. Mi­nist­ras sa­kė ga­lįs pa­liu­dy­ti, kad ne tik Lie­tu­vo­je, bet vi­so­je Eu­ro­po­je, yra bend­ra pro­ble­ma, kaip įtrauk­ti žmo­nes į dis­ku­si­ją apie bend­rą atei­tį. Vie­nas iš to­kių ban­dy­mų va­kar va­ka­re vy­ko Šiau­liuo­se, L. Lin­ke­vi­čius su­si­ti­ko su mies­to bend­ruo­me­ne.

"Esu op­ti­mis­tas"

– Ministre, kokią jūs matote Europos Sąjungos ateitį? – "Šiaulių kraštas" paklausė ministro L. Linkevičiaus. – Ar "Brexit", Mobilumo paketas, į Europos valstybių valdžią ateinančių vis daugiau euroskeptikų partijų atstovų rodo, kad Europos Sąjungos šalių interesai skiriasi ir joms vis sunkiau susitarti?

– Kadangi esu optimistas, prognozuoju optimistinę ateitį, tačiau noriu pasakyti, kad ji savaime neateis. Jeigu kažkas įsivaizdavo, kad vis tiek kažkas bus ir viskas bus gerai, tai noriu pasakyti, kad savaime to nebus.

"Brexit", kiti tvarumo išbandymai rodo, kad Europos namas yra drebinamas. Po tokių drebinimo testų tu arba išlieki tvirtesnis arba subyri.  Sakyti, kad mes esame pasmerkti šviesiai ateičiai, būtų sunku. Reikia padirbėti. Ir "Brexit" vienas iš tokių simptomatinių dalykų.

Ten balsavo 17 milijonų Didžiosios Britanijos piliečių, tai yra ketvirtadalis šalies. Referendumas buvo konsultacinis. Daugelis, net nesuprato, už ką balsuoja, kaip vėliau paaiškėjo. Žmonės lyg ir tiesiogiai dalyvauja sprendimų priėmime, kas yra gražu, demokratija, bet nežinodami, už ką balsuoja, sujaukė ir savo ateitį, ir visos Europos situaciją.

Dar ir šiandien neturime atsakymo. Keliskart nukėlėme tą procesą. Dabar paskutinį kartą Europos vadovų taryba nukėlė išstojimą iki spalio 31 dienos, bet jei iki gegužės 22 dienos jie nieko nesutars, tai birželio 1-ąją išstos be jokios sutarties, ir tai bus didelis smūgis ekonomikai, žmonių gyvenimo neapibrėžtumo bus daug. Tai yra konkretus nesugebėjimas išaiškinti, kas mes esam ir kur einam. Dėl to galiu kaltinti tik politikus, žmonės nėra kalti. Jei politikai įsivaizduoja esą lyderiai, tai jie turi rasti laiko ir argumentų išaiškinti.

Yra dau­giau to­kių pa­da­ri­nių. Ir Mo­bi­lu­mo pa­ke­tas, ir eu­ro zo­na, ir tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pas, ku­ris dis­ku­tuo­ja­mas kai ku­rio­se ša­ly­se.

Di­džiau­sias iš­šū­kis lau­kia po Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mų. Aki­vaiz­du, kad ateis nau­jų po­li­ti­nių jė­gų, ku­rios no­rės griau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą. Pa­ra­dok­sa­lu, kad jos ateis į pa­tį par­la­men­tą. Po­pu­lis­ti­nių, ra­di­ka­lių jė­gų ateis dau­giau. Jų bu­vo ir anks­čiau, bet ne tiek daug. Tai yra ne­veik­lu­mo, ne­ge­bė­ji­mo re­zul­ta­tas.

Iš­gy­ve­na­me ne­leng­vą lai­ko­tar­pį. Nors jų yra bū­ta ir praei­ty. Sa­ky­ti, kad taip yra pir­mą kar­tą ir tai yra bai­si ne­lai­mė, bū­tų ne­tei­sin­ga. Is­to­ri­ja ro­do, kad su­ge­bė­da­vo­me išei­ti iš to­kios si­tua­ci­jos. Aš ti­kiu, kad mes tai ir pa­da­ry­si­me.

Mū­sų na­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je jau 15 me­tų yra bend­ras ir nuo mū­sų jau kaž­kas pri­klau­so. Anks­čiau tik ėjo­me į sve­čius ar­ba jau­tė­mės ne­drą­siai kaip nau­jo­kai,  da­bar po 15 me­tų na­rys­tės tu­ri­me jaus­ti at­sa­ko­my­bę dėl bend­ros atei­ties. Si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga, tai rei­kia ži­no­ti ir apie tai kal­bė­ti.

Jei anks­čiau tik ėjo­me į sve­čius ar­ba jau­tė­mės ne­drą­siai kaip nau­jo­kai, tai da­bar po 15 me­tų na­rys­tės tu­ri­me jaus­ti at­sa­ko­my­bę dėl bend­ros atei­ties.

– Ką manote apie dvigubos pilietybės išsaugojimo referendumą? Ar lietuviams užsienyje sudarytos sąlygos jame dalyvauti?

– Pa­tiks­lin­siu, kal­ba­me apie pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą. Kai kas įsi­vaiz­duo­ja, kad kaž­kas no­ri pa­pil­do­mą pi­lie­ty­bę ar pri­vi­le­gi­jas gau­ti. Kal­ba­me apie žmo­nes, ku­rie kaip pri­gim­ti­nę tei­sę ga­vo Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Da­bar jie dėl įvai­rių prie­žas­čių yra iš­vy­kę iš Lie­tu­vos, kas nė­ra nu­si­kal­ti­mas. Jie Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę pra­ran­da, nes mū­sų įsta­ty­mai to rei­ka­lau­ja. Kad jie ne­pra­ras­tų pi­lie­ty­bės, už tai ir bus bal­suo­ja­ma.

Iš­vy­ku­sie­ji mo­kes­čius mo­kės ten, kur dir­ba, bet dėl to nie­kas ne­tu­rė­tų skųs­tis. Dėl tar­ny­bos ka­riuo­me­nė­je rei­kė­tų at­ski­rai su­tar­ti. Jei jau kar­tą tar­na­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos ar­ba NA­TO ša­ly­je, ant­rą kar­tą ne­tar­nau­tų.

Mū­sų vėl yra 3 mi­li­jo­nai pa­gal sta­tis­ti­ką, bet tai nė­ra daug. Jei koks mi­li­jo­nas ne Lie­tu­vo­je, ar mes da­bar tu­ri­me taip skai­čiuo­ti ir pa­vy­dė­ti, kad bus dau­giau pi­lie­čių. Žmo­nių Lie­tu­vo­je nė­ra per daug. Su­tin­ku, kad pa­sas nė­ra vie­nin­te­lis da­ly­kas, ro­dan­tis ry­šį su Tė­vy­ne, bet kad jis nie­ko ne­reiš­kia, ir­gi ne­ga­li­me sa­ky­ti.

Kai su­si­tin­ku už­sie­ny­je su lie­tu­vių bend­ruo­me­nė­mis, ma­tau, kad jie jau­čia stip­rų dva­si­nį ry­šį su Lie­tu­va. Žmo­nės jau­di­na­si, jie no­ri bū­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiais. Mū­sų tau­ta gal tu­ri ir nei­gia­mų ypa­tu­mų, bet tu­ri ir tei­gia­mų – pri­si­ri­ša prie Tė­vy­nės. Ne­si­jau­čia vi­sa­me pa­sau­ly­je, kaip na­muo­se. Bet ir iš mū­sų pu­sės yra svar­bus pa­sa­ky­mas – Lie­tu­vai jū­sų rei­kia.

Žmo­nėms rei­kia atei­ti, už­si­re­gist­ruo­ti. Tu­ri­me už­si­re­gist­ra­vu­sius 33 tūks­tan­čius. Tai jau 72 pro­cen­tais dau­giau, nei bu­vo už­si­re­gist­ra­vusių 2016 me­tais. Bet tai vis tiek yra ma­žai. Tu­ri­me iš­ju­din­ti žmo­nes. Kai jie pa­reikš sa­vo nuo­mo­nę, ti­kiuo­si, kad mes pa­si­stū­mė­si­me tuo klau­si­mus.

Už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai ga­li už­si­re­gist­ruo­ti elekt­ro­ni­niu bū­du, am­ba­sa­da at­siųs do­ku­men­tus ir ga­lės bal­suo­ti pa­štu. Tai pat ga­li bal­suo­ti 51-oje Lie­tu­vos at­sto­vy­bė­je. Ati­da­rė­me dar 5 pa­pil­do­mus punk­tus – Aust­ra­li­jo­je, Ka­na­do­je, tris Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Bus mo­bi­lios gru­pės. Pa­dė­sim, kiek įma­no­ma. Vis­kas paaiš­kin­ta mū­sų mi­nis­te­ri­jos, ki­tuo­se tink­la­la­piuo­se. Tik no­ro rei­kia.

– Jau įvyko pirmieji kandidatų į Lietuvos prezidento postą debatai. Kaip vertinate jų žinias užsienio politikos srityje

– Gal aš ne­ver­tin­siu. Jie te­gul dis­ku­tuo­ja.