Naujausios
Grybų krepšyje – erkinis encefalitas
Šiaulietė Renata (pavardė redakcijai žinoma) praėjusių metų grybavimo sezoną mini su didžiuliu siaubu – pilnuose krepšiuose grybų parsinešė ir nelaimę – į ligos patalą ilgam paguldžiusį erkinį encefalitą. Infektologai sako, jog apsisaugojimas nuo šios ligos vienintelis – skiepai, o erkės įkandimas gali baigtis ir mirtimi.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Grybai užtvindė namus
Renata erkinio encefalito liekamuosius reiškinius jaučia po ligos praėjus ir pusei metų: blogai miega naktimis, galva, kaip pajuokauja: „dažniau skauda negu neskauda“, tapo jautri ir pernelyg emocinga.
„Namiškiai stebisi, kad tapau kitokia: irzli, mieguista, atsiskyrėlė. Man tikrai norisi tik ramybės ir tylos. Galvos skausmai sunkiai tveriami, bet nėra kito pasirinkimo. Taip būna“, – sakė Renata.
Praėjusių metų didžiulis grybų derlius į miškus išviliojo ir Renatos šeimą. Ėmė kibirus, krepšius, važiavo į Šiaulių, Kelmės, Pakruojo rajonų miškus. Arčiausiai būdavo nuvažiuoti į užmiestį, tad po darbų su vyru imdavo po krepšelį ir važiuodavo „pabėgioti“.
„Akys raibdavo nuo tiek grybų! Daug pririnkdavome, paskui pusę nakties valydavome. Apėmė lyg manija. Pilni miškai nemokamų grybų. Žiemai atsargas ruošėme lyg pamišę. Manėme, jei nesuvalgysime, tai išdalinsime“, – pasakojo pernykščius įspūdžius moteris.
Važiuodami į mišką sutuoktiniai pasipurkšdavo priemonėmis nuo uodų. Apie erkių keliamą pavojų žinojo, tačiau nesusimąstė apie grėsmes.
Šypteli, prisiminusi, jog manė, kad jų tikrai tokia neganda neištiks. Parvažiavę iš miško vienas kitą apžiūrėdavo, maudydavosi vonioje.
Paslaptingas juodulys
Apie tai, kad įsisiurbusi erkė, Renata suprato, kai po kelių dienų pasikasiusi galvą užtiko juodą neįprastą darinį. Tai buvo jau pridžiūti kraujyje krešulyje spėjusi erkė.
„Paniškai vabalų nebijau, tad ir atradusi tokį tašką, pamaniau, kad nieko tokio. Nebus užsikrėtusi. Niekas iš pažįstamų nebuvo sirgęs, tai ir pati buvau rami. Pasikasiau, išmečiau erkę ir pamiršau“, – pasakojo moteris.
Po beveik dviejų savaičių Renata pasijuto blogai: kilo aukšta temperatūra, ėmė krėsti šaltis, jautėsi susirgusi gripu. Pamanė, jog bus peršalusi po išvykos į pajūrį. Gėrė temperatūrą mažinančius vaistus bei įvairias arbatas.
„Laimė, kad reikėjo nedarbingumo patvirtinančios pažymos, vyras nuvežė pas gydytoją. Kitaip dar būčiau gulėjusi pataluose, iš bejėgiškumo negalėjau net atsimerkti“, – pasakojo ligos istoriją.
Pasikalbėjus su paciente, gydytojos spėjimai buvo dvejopi – gripas, tačiau ji tuo abejojo, nes rudenį tokie susirgimai – reti, arba meningitas. Skubus siuntimas į ligoninę konsultuotis su infektologais buvo naudingas.
„Paskirti tyrimai atskleidė ligą – erkinis encefalitas. Gydytojai patikino, kad namo nebesiruoščiau. Gydysimės. Nusiteikčiau dviem šios ligos bangoms. Virusas, pažeidžiantis galvos smegenis, buvo pradėjęs savo darbą.
Nenorėjau nieko, tik užsimerkti ir išnykti, nes tą būseną ir skausmą gali įsivaizduoti tik šia liga susirgęs žmogus. Žodžiais tos savijautos ir kas su tavimi vyksta, neišaiškinsi. Baisu“, – akis nuleidžia moteris.
Nesibaigiantis siaubo filmas
Renata ne itin daug pamena iš gydymo ligoninėje, nes sąmonės aptemimas buvo dažnas. Vaistai stipriai veikė. Prisimena skausmo, miglos, šleikštulio, nuolatinio pykinimo laiką, kai manė, jog atsikelti iš lovos jai nebelemta.
„Tai lyg siaubo filmas, kuris neturi pabaigos. Jei tik kas būtų paaiškinęs, kaip jaučiamasi sergant erkiniu encefalitu, aš į mišką per patrankos šūvį nesiartinčiau. Niekada. Tai buvo sunkiai ištveriama“, – baisėjosi moteris.
Medikai paaiškino, jog specifinio erkinio encefalito gydymo nėra. Medikamentais mažinamas smegenų uždegimas ir spaudimas, skiriama raminamųjų vaistų, taip pat nuo skausmo ir uždegimo.
Po kurio laiko atūžė antroji encefalito banga. Moteris buvo vėl prikaustyta prie lovos. Gydymas, bjauri savijauta, laiko nuovokos praradimas ir panirimas į tamsą buvo sunkiai tveriami.
„Nedaug laiko po ligos praėjo. Labai sunku apie tai kalbėti, bet norisi rėkti visiems, kad skiepytis būtina, kad tos ligos išvengti galima. Niekam nelinkėčiau to patirti, nes tai tampa nesibaigiančiu košmaru“, – perspėjo moteris.
Kasdienybė – už tamsių užuolaidų
Renata, jei tik yra galimybė, būna tyloje, prietemoje, kur nėra aštrių kvapų ir kitokių dirgiklių. Labai greit pavargsta, nuolat nori miego, džiaugiasi galimybe likti namuose viena.
„To galėjo nebūti. Bet daugelis galvoja: „Man tai šitaip nenutiks.“ Ir aš taip galvojau. Mano ligą iš arti matę šeimos nariai pasiskiepijo nuo erkinio ecefalito, to prašau artimųjų, draugų. Noriu perspėti savo pavyzdžiu“, – sakė Renata.
Moteris sako, kad grybų atsargų namuose nelikę. Paprašė, kad išdalytų arba išmestų. Medikai ją patikino, kad persirgusi erkiniu encefalitu įgavo šiam virusui imunitetą, tačiau į mišką įžengti nenori: „Prisigrybavau visam likusiam gyvenimui.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GRYBAI: Medikai pastebėjo, jog erkinio encefalito atvejų padaugėja rudenį, kuomet į miškus suplūsta grybautojai.
Išsigelbėjimas – skiepas
Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas KAUŠAS:
Redakcijos archyvo nuotr.
– Kovo, balandžio mėnesiais jau turėjome sergančių erkiniu encefalitu. Kuo anksčiau atšyla, tuo anksčiau virusą platinančios erkės pabunda. Apsisaugoti nuo šio, galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus pažeidžiančio, viruso yra tik viena priemonė – skiepai, kitokių efektyvių priemonių nėra.
Anksčiau būdavo rekomenduojama skiepytis prieš pavasarį, tačiau dabar skiepytis siūloma bet kuriuo metų laiku. Svarbu – pasiskiepyti.
Pirmosios dvi vakcinos dozės suleidžiamos vieno – trijų mėnesių intervalu, trečioji vakcinos dozė skiriama nuo antrosios praėjus 9-12 mėnesių. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 9-12 mėnesių po antrosios dozės.
Manau, kad vis daugiau žmonių pasiskiepija, nes pastebimai mažiau sergančių yra stacionare. Erkiniu encefalitu sergančių žmonių prieš keliolika metų būdavo tiek daug, jog rudenį skyrius būdavo perpildytas.
Erkinis encefalitas – labai sudėtinga liga, būna ir mirčių atvejų. Ligos eiga sudėtinga. Taikomas simptominis gydymas. 30-40 procentų pacientų po ligos kamuoja liekamieji reiškiniai: elgesio sutrikimai, galvos skausmas, nemiga, pablogėja atmintis, paralyžius.
Spalį-lapkritį šios ligos ligos sezonas baigiasi.