Naujausios
Išsėtinė sklerozė gydoma vis sėkmingiau
Gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas džiaugiasi, jog išsėtinės sklerozės ligoniams medicinos naujovės padeda ilgiau gyventi, dirbti, kurti šeimas. „Išsėtine skleroze suserga ir vaikai, bet tai jaunų, darbingo amžiaus žmonių liga“, – sako A. Kazlauskas.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Jaunų žmonių lėtinė liga
Prieš dvejus metus Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikoje įkurtas Išsėtinės sklerozės priežiūros kabinetas. Įkūrėjo neurologo Andriaus Kazlausko teigimu, sergantieji privalo ne tik domėtis savo liga, tartis su gydytoju, ieškoti gydymo naujovių, bet svarbiausia – norėti padėti sau.
Kiekvieną ketvirtadienį nuo 11 iki 13 valandos šiame kabinete dirbantis neurologas ir bendrosios praktikos slaugytoja konsultuoja pacientus.
Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį rengiami konsiliumai, kurių metu gydytojų komisija patikslina sergančiųjų diagnozes bei skiria amino moduliuojančių vaistų. Išsėtinė sklerozė – lėtinis, specifinis daugiažidininis, progresuojantis nervų sistemos susirgimas.
„Išsėtine skleroze suserga ir vaikai, bet tai jaunų, darbingo amžiaus žmonių liga. Keičiasi viskas: emocijos, dėmesys, jautrumas, sutrinka savęs suvokimas. Niekas 100 procentų nežino, kodėl prasideda šios ligos procesai, sutrinka visos imuninės sistemos reakcijos“, – pasakojo medikas.
Gydytojas džiaugėsi, jog pastarojo dešimtmečio medicinos progresas pažėrė daugybę medikamentų, galinčių padėti išsėtine skleroze sergantiems žmonėms. Nuolat testuojama, ieškoma bei atrandama.
Simptomų siūlo paisyti
Neurologo teigimu, sudėtinga, kai pacientai neatkreipia dėmesio į pirmuosius simptomus: trumpam sutrikusį regėjimą, koordinaciją, nutirpusią ranką ar koją. Jei organizmo siunčiamus signalus žmogus ignoruoja, liga progresuoja nevaldoma.
„Kiti simptomai gali pasireikšti ir po 3 metų, o galvos smegenyse vyks procesai, plėsis židiniai, jie randės. Galvą galima palyginti su puodu. Verda puodas, o kad užvirė pamatome, kai nušoka dangtis. Čia taip pat. Procesai negrįžtamai žaloja smegenis“, – aiškino A. Kazlauskas.
Gydytojas sakė, kad Lietuvoje sergančiųjų išsėtine skleroze skaičiuojama apie 3,5 tūkstančio, keli šimtai jų yra Šiauliuose. Gydymas skiriamas visam likusiam gyvenimui. Gydoma leidžiamaisiais vaistais kelis kartus per savaitę.
Pasakodamas apie gydymo taktiką, pabrėžė, jog kiekvienas žmogus yra individualus ir gydymo metodų reikia ieškoti individualiai, bet vienintelis dalykas vienija – nuolatinis gydymas yra būtinas.
„Tokių ligonių daugėja, bet gal tik dėl to, kad ištyrimo galimybės išsiplėtė. Baisiausia, kad liga į patalą paguldo darbingus žmonės. Guodžia, kad šiuolaikiniai medikamentai tokią galimybę pastumia 10-15 metų į priekį. Tai labai daug“, – sakė gydytojas.
Pacientai internete tampa medikais
A. Kazlauskas dažnai vyksta stažuotis į užsienio gydyklas, seminarus, dalyvauja tarptautinėse studijose apie išsėtinę sklerozę. Studijuojama, kaip tabletėmis galima valdyti ligą.
„Dabar pacientai gudrūs: pasiskaito internete informacijos apie ligą, jos eigą, gydymą, metodus. Tą informaciją savaip interpretuoja. Ateina ir remia prie sienos: atsakyk į tą klausimą, į kitą, dar kitą. Savotiškas testavimas. Dirbu 30 metų, turiu ne tik medicininių žinių, bet ir patirtį“, – sakė A. Kazlauskas.
Gydytojas vardija, jog gydymas nuo išsėtinės sklerozės bet kurioje Europos gydykloje bus toks pat, kaip ir Lietuvoje, tik už medikų darbą bus sumokėta žymiai daugiau.
A. Kazlauskas sutinka pacientų, kurie, norėdami pabandyti su liga pakovoti natūraliomis priemonėmis: maistu, režimu ir judėjimu – praranda brangų laiką.
Vardija, jog didelę reikšmę šiam susirgimui atsirasti turi paveldimumas, gyvenimo būdas, reakcijos į aplinką, stresai ir kitos priežastys. Aiškina, jog susirgusiems išsėtine skleroze svarbiausia ne tik gydymas, bet ir ramus gyvenimo būdas, mokėjimas atsipalaiduoti, realiai vertinti savo jėgas ir nereikalauti iš savęs per daug.
„Jauni žmonės yra maksimalistai. Jie ilgai priešinasi ligai, protestuoja, gaištame kartais metus, kol susitariame ir išsiaiškiname, pilnai suvokiama situacija. Gaištame laiką, bet ligonis turi susidraugauti su liga, ją priimti“, – sakė A. Kazlauskas.
Sveikatai piniginės storis ne visada svarbus
Gydytojas priminė Rytų filosofiją, jog liga žmogui yra signalas, jog kažką daro ne taip. Savo pacientams taip pat siūlo nusiraminti, pergalvoti savo veiksmus, gyvenimą, būdą. Išmokti atsipalaiduoti ir viską pakeisti.
„Protas turi būti kritiškas. Dažnai manoma, kad ligai padės vaistai, jei ne jie, tai dideli pinigai. Sveikatos nenusipirksi. Tik išmintingai sudėliojus gyvenimo prioritetus, galima mėgautis gyvenimu. Išsėtinės sklerozės į lovą paguldytą žmogų, nebeatkelsi. Tą momentą turime atitolinti kuo toliau“, – sakė medikas.
A. Kazlauskas dažnai sulaukia klausimų, ar gali pacientai kurti šeimas, susilaukti vaikų? Tokiems pacientams neigiamo atsakymo nesako. Tik paaiškina, kaip sergančios moters organizmas gali sureaguoti į tokį išbandymą. Užduoda ir nepatogų klausimą, ar vyras tikrai žiūrės du bejėgius žmones? Ar tikrai supranta, kad rizikuoja mažo žmogaus sveikata?
„Pusę metų iki pastojimo moterys nustoja vartoti vaistus. Organizmas dėl hormoninio fono į nėštumą reaguoja gerai. Besilaukiančios pacientės jaučiasi puikiai. Yra buvęs ne vienas atvejis, kad po gimdymo moters sveikata žaibiškai blogėja. Skausmingų atvejų žinau ne vieną. Prieš pastojimą klausiu, ar tikrai vyras ištvers?“, – pasakojo neurologas.
Ar yra vilčių, jog ši liga taps išgydoma? Gydytojas atsako: „Žinoma, kad yra!“. Prieš 20 metų išsėtinei sklerozei gydyti nebuvo jokių vaistų.
Apie išsėtinę sklerozę
* Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos autoimuninė (netrauminė centrinės nervų sistemos, galvos, nugaros smegenų) liga.
* Priklausomai nuo ligos eigos, jaučiamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, pasireiškia koordinacijos ir kalbos sutrikimai, depresija, pasunkėja mąstymas, nuotaikų kaita, regėjimo pablogėjimas.
* Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia 20–40 metų žmonėms.
* Susergama, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, pasibaigus uždegimui susiformuoja randai. Pažodžiui ši liga reiškia „daugybiniai randai“.
* Suskaičiuota, jog apie 1,2 milijono žmonių visame pasaulyje serga išsėtine skleroze.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASTEBĖJIMAS: Gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas pasakoja, kad išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga, šie pacientai sunkiausiai susidoroja su ligos suvokimu ir jos pripažinimu: „Maištautojai gaišta brangų savo sveikatos laiką“.