Naujausios
Miestelis dar turi gydytoją
Kražiai – viena iš keturių Kelmės rajono kaimo vietovių, kurioje nuolatos dirba gydytojas. Ambulatorijos dar liko Lioliuose ir Šaukėnuose, Užventyje yra privatus Pirminės sveikatos priežiūros centras, Kelmėje ir Tytuvėnuose – pirminės sveikatos priežiūros ir bendrosios praktikos gydytojų centrai.
Rajone dar veikia 12 medicinos punktų, į kuriuos trumpam atvažiuoja gydytojas. Tačiau užtarnauto poilsio išėjus pediatrui ar slaugytojai, rasti mediką į jų vietą ne visuomet pavyksta.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Išvengia didelių eilių ir brangių kelionių
Popietė Kražių ambulatorijoje. Pacientus priiminėja gydytoja Vida Pikutienė. Savo eilės laukia kelios pacientės. Albina ir Raimonda džiaugiasi, kad dėl menko negalavimo nereikia važiuoti į Kelmę. Ten tektų laukti ilgesnėse eilėse. Be to, kelionė į rajono centrą daug kainuotų.
„Labai patogu, – džiaugiasi moterys. – Čia padaro širdies kardiogramą, ištiria kraują, nustato cukraus ir cholesterolio kiekį. Ir be šeimos gydytojo dabar negali žengti nė žingsnio. Gerai, kad dar turime gydytoją.“
„Žmonių mažėja, ligų daugėja. Kraštas sensta, – taupiai žodžius renka gydytoja Vida Pikutienė. – Turime viską, ko reikia pirminei pacientų pagalbai ir kas priklauso turėti ambulatorijai. Yra ir kardiografai, ir laboratorija. Šalia vaistinė. Du kartus per savaitę atvažiuoja odontologas, vieną kartą – pediatras. Manau, kad žmonėms patogu. O pati nemoku nei girtis, nei skųstis.“
Ambulatorijoje prisirašiusių pacientų šiuo metu – apie pusantro tūkstančio. Tačiau jų kasmet mažėja. Senieji miršta. Vaikai išvažiuoja į miestus arba užsienį.
Kaip ir visoje Lietuvoje dominuoja širdies kraujagyslių, onkologinės, endokrininės ligos. Daugėja cukrinio diabeto. Vien šiemet diagnozuoti trys nauji atvejai.
Gydytojos neišgąsdino nei krūvis, nei kilometrai
Gydytoja Vida Pikutienė – tytuvėniškė, brandžiais kūriniais apie tremtį išgarsėjusio rašytojo Vlado Kalvaičio dukra. Jos mama buvo gydytoja. Dukra pasekė mamos pėdomis.
V. Pikutienei teko persiorientuoti iš terapeutės į bendrosios praktikos gydytojas. Medikės neišgąsdino ir kasdienės kelionės iš Tytuvėnų į Kražius. Į vieną pusę – apie 40 kilometrų.
Kražių ambulatorijai priklauso Pašilės, Karklėnų ir Butkiškės medicinos punktai. Paskirtomis dienomis ir valandomis gydytoja važiuoja ir ten.
„Kai nuvažiuoji į vietą, Kražiuose šiek tiek sumažėja krūvis, – aiškina gydytoja. – Žmonės ateina, kad išrašyčiau vaistų. Pasikonsultuoja dėl smulkių negalavimų. Jeigu reikia tyrimų, ateina į ambulatoriją. O jeigu specialisto konsultacijos ar stacionaraus gydymo, rašome siuntimą.“
Kražių miestelio senbuvis, buvęs mokyklos direktorius ir bendruomenės pirmininkas Stanislovas Bružas sako, jog ambulatorija Kražių miesteliui labai reikalinga.
„Kai mūsų gydytoja atostogauja, retas kražiškis ryžtasi važiuoti į Kelmę, kad išsirašytų vaistų. Kenčia visi susispaudę. Laukia, kol sava gydytoja iš atostogų sugrįš, – pasakoja S. Bružas. – Pykstu, jei kartais kas nors pradeda burnoti. Jeigu gydytoja į Kražius nevažinėtų, joks kitas daktaras čia jau nebeateitų.“
Viešajai įstaigai išsilaikyti sunku
Šaukėnų ambulatorija atsiskyrė nuo Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro ir tapo viešąja įstaiga. Gavo Europos sąjungos paramą. Suremontavo patalpas, nusipirko baldų ir įrangos, automobilį.
Ambulatorija dirba sėkmingai ir pelningai. Suteikia pirmąją pagalbą, gydo lėtines ligas, vykdo prevencines programas.
Ambulatorijos vedėja Dalia Leliukienė sako, jog problemų ir visuomenėje, ir mažose gydymo įstaigose vis daugėja. Gydytojai nerimą kelia elektroninių kortelių pacientams įvedimas. Jos žiniomis, kompiuterinės programos – labai brangios. Ar užtektų joms įsigyti visų metų įstaigos pelno? Iki šiol ligonių korteles pildo rankomis.
Kai Šaukėnuose buvo įsteigta viešoji įstaiga, prie ambulatorijos buvo prisirašę 3400 pacientų. Dabar jų sumažėjo iki 2500.
Be to, kaimo vietovėse daug žmonių nemoka sveikatos draudimo. Darbo biržoje neregistruoti bedarbiai, asocialūs asmenys. Kartais privalomojo sveikatos draudimo mokestį pamiršta sumokėti jauni žmonės, sąmoningai nemoka ar pamiršta ūkininkai. Dėl šių priežasčių pacientų mažose gydymo įstaigose taip pat mažėja.
Šaukėnų ambulatorijos vedėja iškėlė ir medikų problemą. Ambulatorijoje dirba 13 žmonių. Kol vietoje gyveno ir dirbo pediatrė, vaikus auginančioms šeimoms buvo patogu. Kai ji išėjo užtarnauto poilsio, iš Kelmės konsultuoti vaikų atvažiuoja šeimos gydytojas. Pediatrų jau nebėra.
Išėjus į pensiją Lykšilio medicinos punkto slaugytojai, nėra kas ją pakeistų. Jauni slaugytojai nenori dirbti kaime puse etato.
„Kaimo mediko darbas – sunkus. Neapsiriboja darbo valandomis. Dažnai tenka spręsti ir socialines problemas – pasirūpinti senais, vienišais žmonėmis“, – apibendrino D. Leliukienė.
Autorės nuotr.
RŪPESTIS: Kražių ambulatorijos vedėja gydytoja Vida Pikutienė kasdien važinėja po kelias dešimtis kilometrų, kad pasirūpintų plačios Kražių seniūnijos gyventojų sveikata.
PATOGUMAS: Kražiškiams patogu, kai vietoje yra ambulatorija ir vaistinė.
IŠEITIS: Mažų gydymo įstaigų aprūpinimas nėra idealus. Stinga lėšų net naujai iškabai. Tenka uždažyti raides, kurios yra sovietinis palikimas.