
Naujausios
Kitą mėnesį 40 metų minėsianti L. Ulmienė darbo biografiją 2002 metais pradėjo Šiaulių miesto antrajame policijos komisariate jaunesniąja inspektore.
Po metų baigė bakalauro studijas Vilniaus Mykolo Romerio universitete, tęsė karjerą policijoje, atlikdama ikiteisminius tyrimus.
2008-ųjų vasarą priimta į Klaipėdos policiją tyrėja.
Tais pačiais metais pakeitė dar vieną darbovietę – tapo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų, dislokuotų Klaipėdoje, Ilgalaikio planavimo ir integracijos skyriaus specialiste. Viena iš veiklos sričių buvo rūpintis pajėgų integracijos į NATO klausimais.
Po metų tapo Administracijos skyriaus viršininke, dirbo ketverius metus.
Taip pat ketverius metus truko darbas nuo 2013-ųjų sugrįžus į policiją Klaipėdoje, tiriant ekonominius nusikaltimus, susijusius su buhalterine veikla, finansų tvarkymu.
2017 metų rudenį įsidarbino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje.
Po metų tapo šalies Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo departamento Akmenės skyriaus vyriausiąja specialiste ir dirbo iki sugrįžimo į savivaldą.
"Visada žinojau ir kiek buvo galimybių, kiek turėjau gebėjimų – stengiausi daryti karjerą, – interviu "Šiaulių kraštui" pabrėžė naujoji seniūnė. – Kai atsirado laisva seniūno vieta, apsisprendžiau. Noriu tokį darbą dirbti. Yra rizikinga, tačiau ėmiausi rimto iššūkio".
– Visas mano profesinis gyvenimas paremtas bendravimu su žmonėmis betarpiškai. To trūko įsidarbinus savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje. Trūko tiesioginio problemų sprendimo žmonėms, o teko daugiau darbo su dokumentais, – redakcijai sakė seniūnė.
– Kodėl atsisakėte statutinio pareigūno duonos?
– Galiu atsakyti reklamos sakiniu: "Ir nutiko gyvenimas". Pakeitėme gyvenimo vietą iš Klaipėdos į Akmenę, iš kur kilęs mano vyras, kai išėjau vaiko auginimo atostogų. Natūralu, kad naujoje vietoje pradėjau ieškoti darbo pagal profesinę patirtį. Man buvo pasakyta, kad nėra laisvų darbo vietų. Nėra tai nėra, o mokesčius reikia mokėti kiekvieną mėnesį. Intensyviai ieškojau, kur save realizuoti. Pasitaikė įžengti į savivaldą, nes radau skelbimą dėl ieškomo specialisto.
– Akmenės seniūną rinkusi konkurso komisija pateikė klausimą: "Kuo Akmenės miestui bus ypatingi 2020 metai".
– Labai gerai atsimenu. Dėl streso užsiblokavau. Neatsakiau. Bet juk sužinoti yra geriau vėliau, negu niekada. Taip, Akmenė paskelbta mažąja kultūros sostine.
– Ką dėl jos padarysite?
– Jei atvirai, dabar neatsakysiu. Laukia dideli darbai, kurie nėra vien seniūnės, o kolektyvinės pastangos.
– Ar tikitės, kad kultūros gyvenimas Akmenėje kitąmet bus ypatingesnis?
– Bet kokiu atveju tam sudaryta galimybė. Ne tik miesteliui, bet ir visam rajonui. Jau dabar reikia daug dirbti. Mažų mažiausiai bent dėl rajono įvaizdžio, reklamos ir vietinių gyventojų pasitenkinimo tuo laukiančiu gyvenimu. Su gyventojų bendruomenės atstovais, kurie reiškė iniciatyvą gauti kultūros sostinės statusą, turime pasirinkti kryptį. Vis dėlto su tuo susijusi veikla yra tik prioritetas, o visi kiti reikalai taip pat svarbūs. Reikės laviruoti.
– Ką pajutote naujo darbo pradžioje?
– Panašu kaip ir visoje Lietuvoje – socialiai rimtų grupių buities ir kiti gyvenimiški klausimai. Pačiomis pirmomis darbo dienomis pajutau lyg nesibaigiančią versmę tokių interesantų. Kiekvienas ateina su lūkesčiais, pageidavimais, pretenzijomis. Nes kur daugiau eiti, jei artimiausias yra seniūnas, iš kurio gali tikėtis pagalbos. Dėl to seniūnija yra pirmosios durys, į kurias dera belstis.