Naujausios
Karšto oro pasekmės atveda į ligoninę
Meteorologai prognozuoja, jog atogrąžų oras Lietuvoje užsibus – kaitra nesitrauks visą savaitę. Karštomis vasaros dienomis kyla pavojus ir perkaisti, ir persišaldyti, gali paūmėti širdies ligos.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Pavojus širdžiai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės duomenimis, nuo karščio sveikatos negalavimų patiriančių pacientų skyriuje masiškai nepadaugėjo.
„Karštomis vasaros dienomis dažnėja pacientų su širdies ritmo sutrikimais, lėtinių ligonių su infarkto rizika, sunkiai koreguojama hipertenzija, įvairiais kraujotakos sutrikimais. Tokie negalavimai ypač paryškėja, kai karšta“, – pažymi medikė.
Karštomis dienomis vidudienį D. Jautakienė vyresnio amžiaus žmonėms pataria vengti eiti į parduotuvę, dirbti sode ar darže. Saulėje kaitintis reikėtų saikingai, kiek įmanoma vėsintis, valgyti lengviau virškinamą maistą, gerti daug skysčių, kuriuos žmogus praranda prakaituodamas.
Gydytoja akcentuoja, jog sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną kyla pavojus perkaisti. Neturint galimybės išvengti fizinio darbo per karščius rekomenduojama daryti pertraukėles, gerti daug vandens.
Perkaista saulėje
Šeštadienį dėl perkaitimo greitąją medicinos pagalbą kvietė šiaulietis, visą dieną buvęs saulėje, skundėsi galvos skausmu, pykinimu. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis slaugos administratorius Jonas Stonys atkreipė dėmesį, jog aukšta kūno temperatūra, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, širdies permušimai, silpnumas, pakilęs spaudimas, mieguistumas yra pagrindiniai šiluminio ar saulės smūgio simptomai. Jie ištinka, kai žmogaus kūnas nebesugeba išgarinti šilumos, ima sparčiai kilti temperatūra. Dažniausiai tai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
„Jei žmogus tik pajuto silpnumą, turėtų kuo skubiau eiti į pavėsį, kur pučia vėjelis. Atsiradus daugiau nusiskundimų, reikia būtinai kreiptis į medikus“, – aiškina J. Stonys.
Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio patariama vilkėti lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, nepamiršti galvos apdangalo, akinių nuo saulės.
„Svarbiausia karštą dieną nevengti skysčių. Priklausomai nuo to, ką žmogus veikia, reikėtų išgerti bent po stiklinę vandens kas valandą“, – akcentuoja medikas. Geriausiai gaivina negazuotas vanduo.
Įkaitus iškart šokti į šaltą vandens telkinį nepatariama – organizmas patiria stresą, staigus temperatūrų kontrastas gali sukelti mėšlungį. Prieš lipant į ežerą ar jūrą geriausia pradžioje apsišlakstyti vandeniu.
„Paprastai žmonės žino visus šiuos dalykus, bet nieko nedaro“, – sako medikas.
Kondicionieriai gali peršaldyti
„Vaiko organizmas tobulas – jis nori gerti ir paprašo, suaugusieji kartais tam neturi laiko. Vaikai natūraliai nori mažiau valgyti, o tėvai skundžiasi, kad vaikai nevalgo“, – skirtingą elgseną per karščius komentavo Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė.
Dėl karščio sveikatos sutrikimų kamuojamų vaikų antplūdžio ligoninė nesulaukė.
Pediatrė atkreipia dėmesį, jog karštis veikia suaugusiųjų ir vaikų nervinę sistemą – atsiranda irzlumas, vangumas, galvos skausmas, intensyvesnis širdies plakimas. Kūdikių laikyti tiesioginės saulės spinduliuose negalima – vitamino D jie gauna ir pavėsyje.
Tėvai turėtų padėti vandenį namuose gerai vaikui matomoje vietoje, kad panorėjęs jis galėtų atsigerti. Jei vaikas nenori gerti vandens, galima vandeniu atskiesti sultis, išvirti kompoto su natūraliais vaisiais, uogomis. Per karščius mažamečių negalima išleisti į lauką be galvos apdangalo.
Gydytojos teigimu, ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sergamumas vasarą padidėja dėl neteisingo automobilio oro kondicionieriaus naudojimo.
Prieš įjungiant orą atšaldančią sistemą reikėtų pirmiausia išvėdinti įkaitusį automobilį, kuriame būna susikaupę įšilusios plastmasės garai. To nepadarius kondicionierius išsklaido nuodingus garus, kuriuos žmogus įkvepia. Vos įsėdus į įkaitusi automobilį važiuoti nerekomenduojama, geriau palaukti bent dvi minutes, leisti salonui šiek tiek atvėsti.
Skirtumas tarp kondicionieriaus atvėsinto oro ir lauko oro temperatūros neturėtų būti didesnis nei 5 laipsniai. Priešingu atveju, rizikuojama persišaldyti.
„Atrodo juokingai skamba – persišaldė vasarą, kai apie 30 laipsnių šilumos. Bet didelis temperatūrų svyravimas sukelia gerklės skausmą, slogą. Jis nepaveikia tik labai užsigrūdinusių žmonių“, – aiškina medikė.
„Palikti mažą vaiką įkaitusiame automobilyje – siaubas“, – pabrėžė L. G. Bekerienė.
Jono TAMULIO nuotr.
KONDICIONIERIUS: Vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė pažymi, jog ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sergamumas vasarą padidėja dėl neteisingo automobilio oro kondicionieriaus naudojimo.
ĮSPĖJIMAS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės teigimu, fiziškai dirbant ar sportuojant karštą dieną kyla pavojus perkaisti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KONTRASTAI: Įkaitus iškart šokti į šaltą vandens telkinį nepatariama – staigus temperatūrų kontrastas gali sukelti mėšlungį.
APSAUGA: Karštą vasaros dieną saulėje būti reikia saikingai – odą tepti apsauginiu kremu, nepamiršti galvos apdangalo, gerti daug vandens.