Naujausios
Kelmės svirnas kvepėjo žolynais
Kelmėje viešėjo pirmosios vaistinės muziejaus iš Viekšnių (Mažeikių rajonas) vadovė Danutė Končienė ir sodo prižiūrėtoja Danguolė Geistarienė, papasakojusios apie senuosius gydymo metodus, žolinių preparatų gamybą, žmonėms naudingus vaistinius augalus.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Viekšniai garsūs ir savo vaistine
Viekšnių vaistinės muziejaus vadovė Danutė Končienė, supažindindama su miesteliu, pažymėjo, jog nedidelis miestelis Mažeikių rajone palei Ventą garsus savo istorine praeitimi ir vaistine.
Viekšnių centre įsikūręs vaistinės muziejus – restauruotas, žydų rabino name vaistinė pradėjo veikti 1860 metais. Iki šių dienų išsaugotas tiek pačios vaistinės, tiek ir kambarių autentiškas apstatymas. Išsaugoti ir užrašai, receptai, gydymo būdai. Išlikusios kai kurios medžiagos. Farmacininkų tvirtinimu, užrašai – svarbus šaltinis, iš kurių galima pasisemti žinių ir atgaivinti tai, kas kadaise būdavo naudojama ar gaminama.
D. Končienė pasakojo, jog vaistinėje ilgus metus liaudies medicinos pagrindu, naudojant natūralias medžiagas gaminti vaistai. Todėl, pasak viešnios, labai gaila, kad didžioji dauguma šiuolaikinių vaistinių atlieka tik parduotuvių funkcijas.
Viekšnių vaistinės klestėjimo laikotarpis, kuomet jai vadovavo Vincentas Aleksandravičius, o vėliau ir jo sūnus Juozas Aleksandravičius. V. Aleksandravičius baigė mokslus Maskvos universitete, klausėsi ir labai žavėjosi Dmitrijaus Mendelejevo paskaitų. Viekšnių vaistinėje buvo įkūręs net cheminę laboratoriją. Bet susižavėjimas chemija buvo trumpalaikis, vėliau grįžo prie liaudies medicinos. Sūnui Juozui, viekšniškių ir kitų pažįstamų vadinamam Balandėliu, tėvas perdavė savo žinias bei išmintį. Juozas Aleksandravičius sugebėjo likti vaistinės vedėju net ir po vaistinės nacionalizacijos.
Viekšnių vaistinėje daugiau buvo gaminami į popierėlius pakuojami milteliai, tepalai, sirupai, įvairūs antpilai. Į Žolinių renginį Kelmėje viešnios atvežė Jadvygos Balvočiūtės pagamintą „Šventinį" antpilą iš 27 žolelių – organizmui stiprinti.
Stebuklinga miško sidabražolė
Viekšnių vaistinės muziejuje laikoma daugybė sąsiuvinių su užrašu „Vėžys“, datuotų 1952-1967 metais, laiškų su ligų istorijomis, liudijimų apie visišką pasveikimą ir panašiai.
Pasak D. Končienės, Juozas Aleksandravičius vėžį gydė miško sidabražolių šaknų kompresais, arbatomis. Bet pirmiausia su kiekvienu, atvykusiu pagalbos, ilgai kalbėdavosi apie ligonio vaikystę, jaunystę, polinkius, dabartinį gyvenimą, pomėgius. Pas Balandėlį dėl sveikatos problemų yra lankęsis garsusis režisierius Juozas Miltinis, kilimo nuo Viekšnių. Režisieriui vaistinės vedėjas pirmiausia patarė sveikai gyventi.
„Viekšniškiai Balandėliu labai pasitikėjo, todėl ir eidavo tiesiai pas jį visokioms ligoms užpuolus, gydytoją aplenkdami. Vaistinėje iš lauko pusės ant virvutės kabojo skambalas, juo ir šaukdavosi vaistininką. Seniau apskritai visi vaistininkai buvo ne tik farmacininkai, bet ir pusiau gydytojai“, – sakė Danutė Končienė.
J. Aleksandravičius sykį smarkiai peršalo ir susigadino sąnarius. Bet be jokių daktarų pats išsigydė balinio ajero šaknimis. Iš Italijos vaistininkas urmu užsisakė 20 kilogramų ajerų šaknų, nuoviro pildavo į vonią. Taip du mėnesius du kartus per savaitę vonioje galėdavo, labai gausiai prakaituodamas, bet savijauta pagerėjo jau po pirmosios procedūros.
Vaistažolių sodelyje – naudingi augalai
Viekšnių vaistinės vaistažolių sodelio prižiūrėtoja Danguolė Giestarienė pasakojo apie sodelyje auginamas vaistines žoles. Sodą atkurti padėjo Jadvyga Balvočiūtė.
Sodelyje auga pavasarinis adonis – retas augalas, auginamas tik botanikos soduose, darželiuose – kaip gėlė, bet pražysta tik po dešimties metų. Vaistams tinka antžeminė dalis. Adoniu gydomos širdies-kraujagyslių ligos, neurozės.
Sodelyje augančio balinio ajero džiovintų šaknų nuoviras normalizuoja apetitą, gydo nervų, virškinimo, inkstų ligas, padeda nuo plaukų slinkimo. Pakramčius šakniastiebį, praeina noras rūkyti.
Saldžialapė kulkšnė – augalas, įrašytas į Raudonąją knygą. Nuovire labai daug seleno, kuris stiprina imunitetą, tinka, kai šąla kojos, svaigsta galva, vargina skausmas.
Raudonosios knygos augalas – ir plačialapis begalis. Jo šaknų spiritinis užpilas naudojamas virškinamojo trakto ligoms, skrandžio opoms gydyti. Kitas augalas, įrašytas į Raudonąją knygą – gegužraibė. Šakų užpilas gydo nervų ligas, malšina skausmus tonizuoja, valo kraują, gydo uždegimus.
Kvapiosios stumbražolės arbata žadina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, padeda sergant plaučių tuberkulioze, naudojama gėrimams aromatizuoti.
Miškinės dedešvos vaistinė žaliava – neišsiskleidę žiedai, skinami žydėjimo pradžioje ir lapai be lapkočių. Naudojama virškinamojo trakto ligoms gydyti, gerklei skalauti užkimus, nuo peršalimo. Žiedų ir lapų kompresai dedami ant nudegusių, patinusių vietų.
Sodelyje auga ir daugiau augalų. Į Kelmę viešnios atvežė kvapių arbatų, vaišino Žolinės šventės dalyvius, linkėdamos, kad sveikoje sieloje būtų sveikas kūnas.
Per Žolinę Kelmės svirne dainų apie žolynus dainavo Kelmės kultūros centro folkloro kolektyvas „Taduja“, vadovaujamas Osvaldo Gerbenio.
Miškinės lelijos svogūnėlio užpilas malšina skausmą, gydo žaizdas, ramina.
Vaistams naudojamos mėlynojo palemono šaknys, veikiančios daugybe kartų stipriau už valerijoną.
Vaistažolių sodeliai buvo populiarūs vienuolynuose, kai net nebuvo vaistinių užuomazgų. Daug įvairių vaistinių žolelių augindavo broliai benediktinai, taip bandydami padėti žmonėms. Viekšnių vaistininkas ir pats žoleles rinkdavo, augindavo, ir iš žmonių pirkdavo.
Autorės nuotr.
ARBATA: Viekšnių vaistinės muziejaus sodelio prižiūrėtoja Danguolė Geistarienė (kairėje) ne tik pasakojo apie sodelyje augančius augalus, bet vaišino ir kvapiomis žolelių arbatomis.
PASAKOJIMAS: Apie Viekšnių vaistinę, senųjų vaistininkų gydymo būdus ir metodus pasakojo Viekšnių vaistinės muziejaus vadovė Danutė Končienė.