Naujausios
Šiaulių apskritis – darbuotojų donorė
Šiaulių miesto darbo rinkoje darbuotojai „nuteka“ į kitas savivaldybes – darbdaviams tenka rinktis iš to, kas liko. Daugelis įmonių aukštos kvalifikacijos specialistus augina patys. Kaip didžiausią jaunų specialistų kompetencijos trūkumą darbdaviai įvardija negebėjimą savarankiškai spręsti darbo problemų.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Daugiau gyvena kaimuose
Šiaulių universiteto dėstytoja prof. dr. Daiva Beržinskienė-Juozaitienė su mokslininkų grupe atliko darbo jėgos pasiūlos ir paklausos dinamikos Šiaulių mieste vertinimą, kurį pristatė Šiaulių universitete praėjusią savaitę vykusioje ketvirtojoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2015“.
Analizuojant situaciją darbo rinkoje įvertinta ir Šiaulių apskrities demografinė situacija. 2007-2013 metais apskrityje gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai.
D. Beržinskienė-Juozaitienė pažymi, jog didžiausias neigiamas pokytis fiksuotas darbingo amžiaus gyventojų grupėje. Gyventojų skaičiaus pokyčius lėmė vidinės migracijos rodikliai.
„Šiaulių apskritis donoruoja kitų savivaldybių darbo rinkas. Darbingo amžiaus žmonės išvažiuoja dirbti į kitas savivaldybes dėl Šiauliuose sąlyginai mažesnio darbo užmokesčio nei kitose savivaldybėse, emigracijos bei bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo. Šiaulių miesto darbdaviai praranda aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tenka rinktis iš to, kas liko“, – komentuoja D. Beržinskienė-Juozaitienė.
Analizuojamu laikotarpiu Šiaulių apskrityje, palyginti su kitomis apskritimis, skirtumas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiaus buvo didžiausias ir siekė minus 1038,1 gyventojo.
Tarptautinė migracija Šiaulių apskrityje buvo viena mažiausių – tiriamuoju laikotarpiu kur kas daugiau gyventojų į užsienio šalis emigravo iš Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus.
„Tyrimas parodė, kad Šiaulių apskrityje didelė dalis gyventojų gyvena kaimuose – 2013 metų pradžioje net 37,8 procento, todėl didesnė urbanizacija galėtų būti vienas iš raktų į didesnę šio regiono plėtrą“, – teigia mokslininkė.
Palyginti, Klaipėdos apskrityje kaimuose gyvena 28,6 proc., Kauno apskrityje – 29,8 proc., Vilniaus apskrityje – 21,6 proc. gyventojų.
Paklausūs statybų vadovai
2014 metais ir 2015 metų pavasarį mokslininkai iš daugiau nei 1 800 įmonių pasirinktinai tyrė 352 Šiaulių apskrities įmones. Ištirtas darbo jėgos kiekis bei paklausa parodo, kiek ir kokios kvalifikacijos, amžiaus, patirties darbuotojų darbo rinka gali pasiūlyti, kiek darbuotojų gali būti įdarbinta.
D. Beržinskienės-Juozaitienės duomenimis, vertinant registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį apskrityse nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Šiauliuose šis rodiklis buvo vienas mažiausių.
„Šis rodiklis teigiamas, nes didžioji darbingo amžiaus žmonių dalis dirba“, – pažymi mokslininkė.
Analizuojant šalies ūkio plėtros strateginius dokumentus, siekiant nustatyti, kokių specialistų pagal profesines grupes Lietuvai reikės iki 2020 metų, pastebėta, kad dominuoja specialistų profesinės grupės bei technikų ir jaunųjų specialistų poreikis.
Tyrėjų grupės teigimu, iki 2020 metų darbo rinkoje mažės tarnautojų, žemės ūkio, miškų ir žuvininkystės profesinės grupės specialistų bei nekvalifikuotų asmenų poreikis.
Įvertinus aukštos kvalifikacijos darbo paklausos tendencijas nustatyta, kad 2009–2013 metais didžiausia paklausa buvo darbo jėgos, kurios profesijos priskiriamos specialistų grupei.
Didžiausia darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu paklausa Šiaulių mieste ir rajone yra paslaugų sektoriuje, mažiausia – žemės ūkio. Statybos sektoriuje paklausiausi darbuotojai, galintys eiti vadovaujamas pareigas.
Per daug pedagogų ir ekonomistų
Šiaulių universiteto mokslininkė komentuoja, jog Šiaulių mieste ir rajone aukštos kvalifikacijos specialistų darbo rinka yra deficitinė, t. y. laisvų darbo vietų yra daugiau nei laisvų darbo išteklių. „Palankios įsidarbinimo galimybės įgijusiems aukštąjį išsilavinimą neišnaudojamos“, – atkreipia dėmesį D. Beržinskienė-Juozaitienė.
Tyrėjų grupės duomenimis, darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu pasiūlos (bedarbių skaičius) ir paklausos (laisvų darbo vietų skaičius) balansas rodo, kad nuo 2010 metų Šiaulių miesto ir rajono darbo rinkai trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Darbo rinkoje labiausiai trūko pardavimo vadybininkų, buhalterių, projektų vadovų, verslo konsultantų, produktų vadybininkų, pardavimų atstovų, logistikos specialistų, pamainos inžinierių. Iš vadovų grupei priskiriamų profesijų labiausiai trūko vyriausiųjų buhalterių, bendrųjų statybos darbų vadovų.
2009–2013 m. didžiausią perteklių darbo rinkoje sudarė darbo jėga, kurios profesijos priskiriamos jaunesniesiems specialistams: verslo paslaugų vadybininkai, administratoriai, verslo įmonės administratoriai.
Tiriamuoju laikotarpiu Šiaulių miesto ir rajono darbo rinkoje užfiksuotas ekonomistų, statybos inžinierių, aplinkos apsaugos inžinierių, skirtingų sričių mokytojų ir pedagogų perteklius.
Specialistus augina patys
Pasak D. Beržinskienės-Juozaitienės, tyrimo rezultatai leido pagrįsti prielaidą, kad įmonės ir jų vadovai orientuojasi į aukštos kvalifikacijos darbuotojus su aukštuoju išsilavinimu.
„Mes pasitvirtinome, kad universitete auginame studentą ir jis bus reikalingas darbo rinkai. Bendrame bedarbių skaičiuje su aukštuoju išsilavinimu bedarbių yra gerokai mažiau negu kitų. Jie ne visuomet randa darbą dėl natūralaus darbo paieškos proceso, siauros specializacijos, darbdavio ieškomos kvalifikacijos neatitikimo“, – komentuoja tyrimo bendraautorė.
Daugiausia personalo problemų ateityje įžvelgia mažos ir vidutinės pramonės įmonės. Nesugebėjimą savarankiškai spręsti darbo problemų darbdaviai įvardijo kaip didžiausią jaunų specialistų kompetencijos trūkumą.
Apibendrinus įmonių apklausos tyrimo rezultatus nustatyta, kad Šiaulių įmonės planuoja sėkmingai plėstis ir kol kas aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikšmingo trūkumo nejaučia.
„Šiandien jie darbuotojais apsirūpinę, todėl kol kas sunku numatyti, kiek aukštos kvalifikacijos specialistų reikės ateityje. Daugelis įmonių apsirūpina aukštos kvalifikacijos specialistais juos augindami patys, t. y. suteikia darbui reikalingų specifinių žinių“, – pažymi mokslininkė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAKLAUSA: Kartu su mokslininkų grupe tyrimą atlikusi Šiaulių universiteto dėstytoja prof. dr. Daiva Beržinskienė-Juozaitienė sako, jog didžiausia darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu Šiaulių mieste ir rajone yra paslaugų sektoriuje, mažiausia – žemės ūkio sektoriuje.