
Naujausios
Žagarė garsi tarp litvakų
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad iš Žagarės kilo daug garsių pasaulyje rabinų, mokslo ir meno asmenybių, net Nobelio premijos laureatų šeimos, tačiau jų atminimo ženklų beveik nėra. Daugiausia prisimenamas holokaustas: centrinėje Žagarės aikštėje yra lentelė, primenanti apie sušaudytus miesto žydus.
"Tačiau norisi, kad pamatytų, ką jie po savęs paliko, kuo nusipelnė, – sako S. Kerbelis. – Tarp litvakų garsus posakis: litvakui gėda nežinoti Žagarės. Žagarė buvo išskirtinė."
Vienas iš garsiausių žmonių, kilusių iš Žagarės, yra rabinas Izraelis Salanteris (Lipkinas). S. Kerbelio žodžiais, pagal savo lygį jis yra "prilyginamas net pačiam Gaonui".
Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osios gimimo metinės taip pat bus minimos 2020-aisiais metais, kuriuos Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tai tapo dar viena proga prisiminti ir rabiną I. Salanterį.
Išskirtinė asmenybė
Šiaulių žydų apskrities bendruomenė pasidalijo rabino biografija.
Jo tėvas Volfas Lipkinas buvo Žagarės rabinas. Vos dešimties metų mažasis Izraelis sinagogoje jau skaitė pamokslą. Gabų vaiką tėvas nusiuntė studijuoti pas garsius rabinus į Salantus, taip atsirado jo garsi pravardė Salanteris.
1840–1849 I. Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo Ramailės ješivai ir pradėjo propaguoti Musarų judėjimo (hebr. – dorovė) idėjas. 1848 metais Vilniuje buvo įkurta pirmoji carinėje Rusijoje valdiška Vilniaus rabinų mokykla ir mokytojų seminarija. I. Salanteris atsisakė joje dirbti ir 1849 metais persikėlė į Kauną. Subūrė jaunimo grupę, kuri studijavo Talmudą ir Musar literatūrą pagal jo metodus. 1857 metais išvyko į Rytų Prūsiją, kur buvo daug Musar šalininkų, gyveno daugiausia Karaliaučiuje, ten mirė 1883 metų vasario 2 dieną. Palaidotas Karaliaučiuje, 2001 metais buvo atrastas jo kapas, atidengta paminklinė lenta.
I. Salanteris siekė atgaivinti tradicinę žydų gyvenseną, skiepijo asmeninę atsakomybę už kiekvieną savo veiksmą. Svarbiausias Musar mokymo centras buvo Kauno Vilijampolės (Slabados) ješiva. Daugelio ješivų studijų programos buvo paveiktos Musar idėjų, o Kelmės, Telšių ješivos jomis vadovavosi.
I. Salanteris siekė panaikinti konfliktą tarp ortodoksinio ir modernaus pasaulių, išsiskyrė savo mokytumu ir kukliu gyvenimu.
Kviečia tartis
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė gruodžio 10 dieną Joniškyje organizuoja diskusiją, kaip įamžinti I. Salanterio atminimą. Bendruomenės pirmininkas S. Kerbelis pagalbos dėl idėjos jau kreipėsi į grafiką, profesorių Vaidotą Janulį. Svarstoma, gal šalia centrinės Žagarės aikštės, kur pastatytas krėslas kitam garsiam žagariečiui operos karaliui Vaclovui Daunorui, galėtų atsirasti atminties alėja, skirta garsiems iš Žagarės kilusiems žmonėms.
"I. Salanterio atminimui gal tiktų monumentas, bet nedidelis, – "Šiaulių kraštui" sakė S. Kerbelis. – Gruodžio 10 dieną kviečiu žmones, nuo kurių priklauso, kad šis monumentas atsirastų: Joniškio rajono merą, Administracijos direktorių, vyriausiąjį architektą, Žagarės regioninio parko atstovus, atvažiuos Tautinių mažumų departamento, Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos atstovai, pakviečiau rabiną".
Bendruomenės pirmininkas teigė, kad iš Savivaldybės prašys tik leidimų, o pinigus monumentui bandys surinkti iš pasaulio žydų.
"Aišku, jeigu Savivaldybė pareikš norą prisidėti, ačiū jiems", – sakė S. Kerbelis. Darbus norima baigti iki kitų metų lapkričio 3-osios, kai bus minimos 210-osios rabino Izraelio Salanterio (Lipkino) gimimo metinės.
Tarp litvakų garsus posakis: litvakui gėda nežinoti Žagarės. Žagarė buvo išskirtinė.